Balsavimas

Ar tenkina požeminių šiukšlių aikštelių įrengimo kokybė?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Edukacija kitaip: ar muziejus gali sudominti mokinius

Edukacija kitaip: ar muziejus gali sudominti mokinius (0)

2014-01-09

Muziejininkių Aušros Smirnovienės (kairėje) ir Adelijos Meizeraitienės vedami edukaciniai užsiėmimai įdomiausi mokiniams, o suaugusieji Jurbarko krašto muziejuje lankosi retai, ir dažniausiai ne jurbarkiečiai, o atvažiavusieji iš kitur.

Visi žinome, kaip nusibosta neįdomios pamokos, todėl geri mokytojai monotonijos stengiasi išvengti – tam jie turi įvairių priemonių ir žino daug būdų. Mokyti galima ne tik mokykloje ir ne tik klasėje – įdomios istorijos pamokos gali būti muziejuje, o gamtos – miške ar parke, apie dailę įdomiau ne kalbėti, bet aplankyti parodą ar vadovaujant dailininkui pačiam kurti. Rengiantieji edukacinius užsiėmimus ne mokykloje žino, kad tokios pamokos mokiniams patinka.

Įdomiausia vaikams

Muziejininkė Adelija Meizeraitienė teigia, kad edukacija yra viena pagrindinių Jurbarko krašto muziejaus veiklos sričių. „Rengiame temines ekskursijas apie viduramžius Jurbarke, laikotarpį po Melno taikos sutarties, apie dvaro kultūrą ir carizmo laikus, o iš tų temų rutuliojasi ir edukacinės programos. Turime jų ir vaikams, ir suaugusiesiems“, – sakė edukacinius užsiėmimus vedanti muziejininkė.
Tačiau suaugę jurbarkiečiai, pasak A. Meizeraitienės, muziejuje lankosi retokai, kur kas dažniau atvažiuoja ekskursantų iš kitų miestų. Mokinius, atvirkščiai, dažniausiai atsiveda miesto mokyklų mokytojai, bet ir iš tolimesnių mokyklų bent kartą per metus mokiniai atvežami į muziejų.
„Apie edukacines programas rugsėjo pradžioje informuojame mokyklų direktorius, siunčiame informaciją į Švietimo skyrių, kuris ją paskleidžia mokyklose. Aktyviausi yra Jurbarko pagrindinių mokyklų pradinukai, gimnazistai ir meno mokyklos mokiniai“, – pasakoja A. Meizeraitienė. Ji suskaičiavo, kad per du šių mokslo metų mėnesius Jurbarko krašto muziejaus edukacinėse programose dalyvavo apie 300 mokinių.
Muziejininkė Aušra Smirnovienė, pasipuošusi taip, kaip rengėsi XIX a. pabaigos – XX a. pradžios dvaro ponia, pasitiko į muziejų atėjusius „Ąžuoliuko“ mokyklos priešmokyklinukus. Vaikai irgi galėjo apsirengti senoviniais drabužiais ir nusifotografuoti. Paskui jie piešė, žiūrėjo pasaką – tokia buvo edukacinė valandėlė „Svečiuose pas dvaro ponią“ ir mažiesiems ji patiko.
Edukacinis užsiėmimas „Lietuvos heraldika“ pristato herbus, paskui vaikams pasiūloma sukurti savo šeimos herbą.
„Rašto pažinimo kelią“ pirmieji išbandė Vytauto Didžiojo pagrindinės mokyklos ketvirtokai – atvirame muziejaus fonde tarp etnografinių daiktų susėdę prie seno stalo vaikai pamatė ir patys pabandė rašyti senovinėmis rašymo priemonėmis.
Atviri muziejaus fondai, pasak fondų saugotojos Aidos Drejerienės – puiki vieta vyresniųjų klasių mokinių tautosakos pamokoms. „Čia yra valstiečio kambarys ir vaikai pabūna tokioje aplinkoje, pamato tuos daiktus, kuriuos dainuodami, sekdami pasakas lietė mūsų protėviai. Liktarna, verpimo ratelis, kultuvė, spragilai, ližė – tokių daiktų vaikai nematę ir muziejų ekspozicijose ne visur jų bėra“, – pasakoja A. Drejerienė. Pasak jos, smagu tokioje aplinkoje ir padainuoti. Norint ateiti reikia iš anksto susitarti, be to, didelė klasė čia netilps – tik 10-12 vaikų.

Pamatyti ir pačiupinėti

Kai mokytojai savo mokinius atveža į Panemunių regioninį parką, gamtininkai juos veda į gamtą, nes vaikams svarbu pamatyti, pačiupinėti, net paragauti, sakykim, dilgėlės lapą – ir nustebti, kad jis valgomas.
„O kai lyja, pralekiam per ąžuolyną, prisirenkam lapų, žolių ir čiupinėjam čia, parko administraciniame pastate“, – sako Panemunių regioninio parko vyr. specialistė kultūrologė Vaida Mozūraitienė. Ji teigia, kad vaikų pažindinimas su gamta labai priklauso nuo oro sąlygų, ir pastebi, kad blogo oro bijo ne tiek vaikai, kiek mokytojai ir tėveliai.
Panemunių regioninio parko specialistai yra parengę bent kelias edukacines programas – su paukščiais supažindina ekologas Raimundas Giedraitis, apie augalus pasakoja botanikė Eglė Kupstaitytė, o kultūrologė Vaida į gamtą mažuosius veda per kultūrą.
„Kai nueiname į ąžuolyną, pamatome, kaip žydi ąžuolai – ne tik vaikai, bet ir mokytojai būna to nematę. Vaikams labai sunki užduotis – minutę išbūti tyliai ir išgirsti miško garsus“, – pasakoja V. Mozūraitienė.
Kultūrologė mažuosius parko lankytojus kviečia prie laužo sekti pasakas – vaikams smagu ir įdomu, bet, kaip pastebi specialistė, lietuviškų pasakų jie mažai bežino. Atvelykio šventė irgi rengiama lauke, kad vaikai galėtų pabėgioti, prisimenami senieji žaidimai, ridenami margučiai.
Dažniausiai į Šilinę atvažiuoja mokiniai tų mokyklų, kurios yra Panemunių regioninio parko teritorijoje, o vasarą čia stovyklauja jaunieji miško bičiuliai: statosi palapines, patys verda valgį, mokosi išgyventi gamtoje ir ją pažinti. Regioninio parko specialistai pasiūlo stovyklautojams įdomią programą, pavyzdžiui, išžvalgyti naują pažintinį taką palei Nemuno senvagę.
„Gamtos pažinimo pamokos regioniniame parke vaikams įdomios ir naudingos. Bet čia reikia atvažiuoti bent pusdieniui“, – sako kultūrologė V. Mozūraitienė.
Panemunių regioninio parko direkcijoje jau senokai sklando Gamtos mokyklos idėja – mokiniai parke apsigyventų kelias dienas ar savaitę ir vadovaujami parko specialistų tyrinėtų gamtą.

Pilies lobiai

Tik praėjusią vasarą duris lankytojams atvėrusi Panemunės pilis moksleiviams irgi turi ką pasiūlyti – parengti 8 dailės ir istorijos edukaciniai užsiėmimai. Populiariausias – „Lobio ieškojimas“, kurį parengė ir veda gidė Gina Meškauskienė.
„Vaikai nemėgsta ekskursijų muziejuose, jiems reikia ko nors kito. Taip ir atsirado „Lobio ieškojimas“. Tai žaidimas, bet jame yra ir kultūros, ir istorijos, ir matematikos – labai platus spektras. Ieškodami lobio vaikai apžiūri pilį, susipažįsta su jos istorija“, – pasakoja G. Meškauskienė.
Pasak gidės, lobio ieškojimas – linksmas komandinis žaidimas, reikalaujantis ir vikrumo, ir sumanumo, mokantis draugauti ir padėti vieni kitiems. „Skrynia, kurioje yra lobis, užrakinta dviem spynomis. Komanda, kuri pirmoji atliko užduotis, gali sėdėti ir laukti, bet gali padėti kitai komandai spręsti užduotis ir rebusus, tada greičiau atrakins skrynią“, – pasakoja gidė.
G. Meškauskienė siūlo tėveliams edukacinį užsiėmimą „Lobio ieškojimas“ padovanoti vaikams ir jų draugams, pavyzdžiui, gimtadienio proga, o tuo pačiu ir patys apsilankytų Panemunės pilyje.
Pasak Panemunės pilies projektų vadovės Dauros Giedraitienės, sezonas dar labai trumpas, bet jau pastebimas lankytojų susidomėjimas sukurtomis edukacinėmis programomis, gauta ir naujų pasiūlymų. Kol kas edukacinės programos mokamos – „Lobio ieškojimas“, pavyzdžiui, kainuoja 4 litus, bet ieškoma projektų, kurie edukaciją pilyje remtų ir finansuotų.

Danutė Karopčikienė



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook