Balsavimas

Ar jaučiatės Jurbarke saugiai?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Europiadoje – šokio ir dainos šventėje

Europiadoje – šokio ir dainos šventėje (0)

2015-09-05

Rugpjūčio 5-9 dienomis Švedijos miestas Helsingborgas pasipuošė spalvingais plakatais, ryškiais kaspinais ir įvairiaspalviais tautiniais kostiumais vilkinčiais europiečiais, nes čia vyko 52-asis tarptautinis liaudies dainų ir šokių festivalis Europiada. Šioje šventėje dalyvavo daugiau kaip 6000 šokio ir dainos mylėtojų. Į Helsingborgą atvyko ir keletas kolektyvų iš Lietuvos, tarp jų – ir ansamblis „Veliuonietis“, vadovaujamas Adelės Baublienės ir Jadvygos Žemliauskienės.

Festivaliui ruošėmės iš anksto: mokėmės naujų šokių, kartojome seniau išmoktus, ruošėme šventei koncertinius rūbus, o ir pinigų teko pataupyti, nes Europiada rengiama pačių dalyvių lėšomis.
Nepabodo kelionė per Lenkiją – gėrėjomės Mozūrijos krašto ežerais ežerėliais, stebėjomės darbščių lenkų išpuoselėtais daržovių laukais bei prasidedančia javapjūte. Išplaukėme keltu iš Gdynės. Mus pasitiko rami jūra, giedras dangus ir draugiškas laivo personalas. Ryto saulė apšvietė gausybę Švedijos salų salelių – gėrėjomis nematytu vaizdu.
Atvykome į Helsingborgą – nepaprastai žalią miestelį prie jūros. Kaip ir kiti šventės dalyviai, gyvenome mokykloje. Mūsų kaimynai – lenkai, vokiečiai, vengrai – linksmi, atviri draugystei šokėjai ir dainininkai. Bičiuliavomės, kartu šokome, dainavome, tapome draugais.
Didžiulėje Helsingborgo arenoje kasdien vyko koncertai. Įspūdingiausi – atidarymo, kai buvo paskelbta šventės pradžia ir pakelta festivalio vėliava, ir uždarymo, kai šventės vėliavą Europiados organizacinis komitetas perdavė belgams, kitų metų Europiados organizatoriams.
Lietuviai pasirodė uždarymo dieną. Penki šokių kolektyvai buvome parengę bendrą kompoziciją, kurioje šokome valsą, polką ir, kaip visada, lietuvišką suktinį. Džiaugėmės, kad mūsų pasirodymas patiko šventės organizatoriams švedams ir svečiams iš visos Europos.
Šokio ritmu sukosi poros ir skambėjo dainos įvairiomis kalbomis Helsingborgo miesto aikštėse kiekvieną dieną. Gustav Adolfs Torg aikštėje savo programą miestiečiams ir miesto svečiams parodė ir liaudiškų šokių ansamblis „Veliuonietis“. Skambėjo vokalinės grupės atliekamos Antano ir Jono Juškų dainos, smagiomis polkomis linksminome žiūrovus.
Penktadienį visi festvalio dalyviai rikiavosi į šventinę eiseną miesto gatvėmis. Daugiau kaip 250 kolektyvų, pasipuošusių savo regionų tautiniais kostiumais, žygiavo per Helsingborgą iš Grioningeno krantinės per Sundstorgetą, Hamntorgetą, kol pasiekė nepaprastai žalią, marguojantį vasaros gėlėmis mieto parką. Nesutrukdė parado nei trumpas vasaros lietutis, atgaivinęs nuo saulės kaitros, nei ganėtinai ilgas žygio maršrutas.
Pasibaigus šventei dalijomės įspūdžiais. Nustebino ypač gausus šokio ir dainos mylėtojų būrys iš Estijos – net 40 estų kolektyvų dalyvavo šiame festivalyje. Tiek estai, tiek latviai bei mes, lietuviai, buvome parengę bendrą šokį, išreiškiantį Baltijos tautų charakterį bei etninį paveldą. Tuo ir skyrėmės nuo kitų šalių, kur kiekvienas kolektyvas parodė savo atskirą programą. Gėrėjomės smagia „Mingės“ kapelijos muzika, džiaugėmės jaunais liaudiškų šokių ansamblio „Neris“ šokėjais, klausėmės „Pamūšio“, „Vėlingio“, „Dagilėlio“ folkloro ansamblių dainų.
Europiada – tai ne tik savo šalies meninio paveldo pristatymas. Ši kelionė mums buvo nauja pažintis su Švedija, savita Skandinavijos šalimi, ir jos žmonėmis. Įspūdinga Helsingborgo pilis, fontanai, pajūrio krantinė, erdvūs parkai, savita augmenija – tai prisiminsime ilgai.
Aplankėme ir Danijos sostinę Kopenhagą, į kurią važiavome ilguoju tiltu ir tuneliu, gėrėjomės ištaigingais karalių rūmais, pamatėme Undinėlę, stebėjomės miesto architektūra plaukdami laiveliu Kopenhagos kanalais.
Grįždami į Lietuvą užsukome į Gdanską, nepaprasto grožio Lenkijos miestą, kur iš aukšto Šv. Marijos katedros bokšto apžvelgėme panoramą.
Nuostabi patirtis – šokio, muzikos, dainos ir džiaugsmo šventė Europiada – sustiprino bičiulystę su daugelio Europos tautų meno kolektyvais, paskatino patiems aktyviau įsijungti į Europos projektus, pažadino norą geriau pažinti kitų kraštų istoriją bei kultūrą, pagaliau – sustiprino paties „Veliuoniečio“ draugystę.

Margarita Baršauskienė



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook