Balsavimas

Ar jaučiatės Jurbarke saugiai?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Gražiose Dainių sodybose latviai aikčiojo iš susižavėjimo

Gražiose Dainių sodybose latviai aikčiojo iš susižavėjimo (0)

2015-08-29

Praėjusį ketvirtadienį į Jurbarką dideliu turistiniu autobusu užsuko kaimynai latviai – gėlininkai ir sodininkai, kurių kelionės tikslas buvo pasidairyti po gražias mūsų krašto sodybas.

Latvijos gėlininkus ir sodininkus mėgėjus vienijanti organizacija jau keletą metų bičiuliaujasi su Lietuvos gėlininkų sąjunga, važinėja vieni pas kitus – pamatyti, pasidžiaugti, pasisemti idėjų. Šį kartą Gėlininkų sąjungos tarybos pirmininkė Daiva Gasiūnienė kaimynus latvius vežė Šakių kryptimi. Nusprendė nepravažiuoti ir Jurbarko, ir savo draugę ūkininkę ir gėlininkę Liudą Kriaučiūnienę paprašė parodyti gražių sodybų. Ekskursantus, kurie dairydamiesi pro autobuso langą į Jurbarkų gyvenvietę sakė, kad čia būtų galima sustoti kone prie kiekvienų vartų, Liuda palydėjo į tris Dainių kaimo sodybas.

Vaišino šilkmedžio uogomis

Pirmasis sustojimas – Vitalijos Petraitienės sodyboje. Pasivaikščioti po ją masina spalvotų akmenėlių takas, tarsi upelis vingiuojantis per rugpjūčio karštymečio saulės dar nenudegintą veją.
Nors sodybos šeimininkė sakė, kad gražiausiai viskas žydi pavasarį, aplink baseinėlį susodinti jurginai ir dabar klesti.
Svečiai susidomėjo prie to paties baseinėlio augančiais supintais žaliuojančiais karklais ir sužinoję, kad tokių galima įsigyti Jurbarke, panoro parsivežti jų į Latviją.
Svarbiausia sodybos puošmena – daug dekoratyvių krūmų, bet svečius Vitalija vedė prie vieno ypatingo – tai šilkmedis. „Pirkom jį dėl gražių lapų. Pas mus auga jau septynerius metus, o prieš trejus pradėjo vesti uogas“, – pasakojo moteris ir vaišino svečius džiovintomis šilkmedžio uogomis. Skanu!
Šilkmedis – vienas seniausiai sukultūrintų augalų, natūraliai augantis vidutinio ir subtropinio klimato srityse. Ten šilkmedžio lapais maitinasi šilkverpių vikšrai. Lietuvoje XIX a. šilkmedžių buvo tik dvarų parkuose, nedažni jie pas mus ir dabar.
Vertingos šilkmedžio uogos, nes jose gausu gliukozės ir fruktozės, geležies, vitaminų. Vitalija pasakojo virusi šilkmedžio uogų uogienę – verdant ji neputoja.

Figūringi augalai

Almos ir Albino Gaižauskų sodyboje akį traukia gražių formų tujos. Svečius pasitikusi Alma sakė formuojanti jas pati. Ir ne tik tujas. Namo šešėlyje įsitaisęs vešliai auga iš miško parneštas skirpstas – irgi gražiai apkarpytas.
Moteris pasakojo, kad po dešimties metų sodyboje jau reikia reformų – peraugusius augalus reikia išrauti ir pakeisti kitais. „Teritorija didelė, darbo daug, o kadangi abu su vyru esame dirbantys, tvarkomės tik priebėgom“, – sakė Alma ir apgailestavo, kad šiemt visas grožis dega saulėje.
Tačiau Latvijos sodininkai ir gėlininkai Gaižauskų sodyboje turėjo kur paganyti akis: iš pievelės iškilęs gražiai apželdintas rūsio kalnelis, darželyje dar tebežydinčios bent kelių rūšių lelijos, kitame – žydinti hortenzija. Deja, žiedus išskleidusi tik pavėsio pusėje – augalai irgi moka pasirūpinti išlikimu.

Akmenų karalijoje

Užtvankos gatvės gale, Zitos ir Romaldo Vaitelavičių sodyboje, nepaisant sausros žiedais klesti didžiulis gėlynas. „Reikia laistyti – kasdien ir ne po vieną kartą“, – paaiškina šeimininkė Zita.
Sodyboje karaliauja akmenys, puikiai derantys su augmenijos įvairove bei vandeniu – baseinėliais, fontanėliais bei netoliese, jau už sodybos ribų, tyvuliuojančia užtvanka.
Z. Vaitelavičienė pasakojo, kad jos vyras jaunystėje norėjęs būti architektu, bet pasirinkęs kitą specialybę, o polinkį kurti įgyvendina projektuodamas savo sodybos aplinką.
Akmenys į sodybą suvežti iš R. Vaitelavičiaus gimtinės – Mosėdžio miestelio Skuodo rajone. Šis Žemaitijos miestelis garsėja akmenimis, akmenskaldys buvo ir Romaldo tėvas. Mosėdyje veikia respublikinis unikalių akmenų muziejus, 1979 m. įkurtas gydytojo Vaclovo Into.
Gyvenamąjį namą apkerojusi laipiojančioji hortenzija. Ir ji, ir daugybė kitų augalų, pasak svečius priėmusios sodybos šeimininkės Zitos, atvežti iš vyro gimtųjų vietų, iš Skuodo. O į ten galbūt pateko iš Latvijos, nes pasienyje gyvenantys žemaičiai nuo seno vertina kaimynų latvių daržininkystės ir gėlininkystės sugebėjimus.
„Mėgstame nuvažiuoti pasidairyti ir į kitų gražias sodybas, daug tokių yra Skuode. Daug ko gražaus gali pamatyti, idėjų pasisemti, nors dabar čia jau nebėra ką keisti“, – sakė Zita, plačiu mostu apvesdama didžiulį ir išpuoselėtą savo kiemą.
Keisti nebėra ką, tik nuolatos tvarkyti ir prižiūrėti – darbo labai daug. Zita sakė, kad viską sodyboje dirba ji pati su vyru – neskubėdami, iš lėto, vakarais, pasimėgaudami.
Pasimėgaudami po Vaitelavičių sodybą vaikščiojo ir latviai. Ir aikčiodami iš nuostabos. „Daug kur buvome, ir Prancūzijoje, bet tokio grožio ir ten nematėme“, – sakė svečiai.

Danutė Karopčikienė



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook