Balsavimas

Ar jaučiatės Jurbarke saugiai?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Istorinis, teologinis ir muzikinis žvilgsnis į Reformaciją

Istorinis, teologinis ir muzikinis žvilgsnis į Reformaciją (0)

2017-09-08

Renginiai, skirti Reformacijos 500-osioms metinėms paminėti, darniai įsiliejo į Jurbarko krašto šventės programą – Vinco Grybo memorialiniame muziejuje atidaryta vitražo nuotraukų paroda, bibliotekoje vyko konferencija, o Kristijono Donelaičio evangelikų liuteronų bažnyčioje – koncertas. 

Nuotraukose – vitražai

Antroji šventės diena kvietė švęsti Reformacijos jubiliejų bei prisiminti, ką gražaus ir prasmingo ji atnešė Lietuvai. Prieš 500 metų Martynas Liuteris prie Vitenbergo bažnyčios durų prikalė 95 tezes, aiškinančias tikrąją tikėjimo esmę ir lėmusias evangelikų liuteronų ir evangelikų reformatų bažnyčių susikūrimą. Reformacijos epocha Lietuvai padovanojo lietuviškos raštijos pradininkus ir kultūros veikėjus.

Vinco Grybo memorialiniame muziejuje atidaryta paroda „Reformacijai 500. Vitražais iliustruota Biblija“. Tai pirmoji to paties pavadinimo projekto, kurio sumanytoja, vadovė ir parodos kuratorė yra muziejininkė Gabija Viduolytė, dalis. Šioje parodoje pristatomi menininkės Rasos Grybaitės per pastaruosius du dešimtmečius Šakių, Vilkyškių ir Jurbarko evangelikų liuteronų bažnyčioms sukurtų vitražų nuotraukos. Nuotraukų autorius – fotografas Rimantas Akutaitis.

Mintis surengti tokią parodą kilo LR Seimui 2017-uosius paskelbus Reformacijos metais ir paraginus visus prisijungti prie šios datos minėjimo. Pasak G. Viduolytės, per 50 sovietinio režimo metų buvo sunaikinta daugybė bažnyčių, jos paverstos sporto salėmis, sandėliais. Nukentėjo beveik visi Lietuvos liuteronų bažnyčių pastatai, ir tik atgavus nepriklausomybę imta rūpintis jų atsatymu, restauravimu.

Menininkė R. Grybaitė savo vitražais papuošė tris evangelikų bažnyčias. Dar būdama studentė ji ėmė kurti vitražus Šakių evangelikų liuteronų bažnyčiai ir per trejus metus gimė vitražų ciklas aštuoniems bažnyčios langams. 2005 m. kaip aspirantūros baigimo darbą menininkė sukūrė bažnyčios altoriaus vitražą Vilkyškių bažnyčioje, o po kelerių metų papuošė bažnyčios duris bei 16 langų.

Jurbarko evangelikų liuteronų bažnyčia rėmėjų lėšomis buvo statoma daugelį metų ir tik kunigauti pradėjus Mindaugui Kairiui darbus pavyko užbaigti. 2010 m. naujojoje bažnyčioje R. Grybaitė užbaigė altoriaus vitražą, kuriame vaizduojamas nukryžiuotas Kristus. Prieš trejetą metų bažnyčiai suteiktas Kristijono Donelaičio vardas.

R. Akutaičio fotografijose užfiksuotus R. Grybaitės vitražus muziejuje galima apžiūrėti iki lapkričio pabaigos.

Skelbia toleranciją

Konferencijoje „Reformacija vakar ir šiandien“ apžvelgta ne tik istorija, bet ir reikšmė bei įtaka šiuolaikiniam žmogui. Konferencijos organizatorius Jurbarko Kristijono Donelaičio evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas Mindaugas Kairys priminė Martyno Liuterio paskelbtų tezių esmę – jis kvietė atsisakyti to, kas nustelbia Evangelijos tiesą, o išganymą skelbė tik per Dievo malonę, o ne už nuopelnus.

M. Kairys priminė Reformacijos kelią į Lietuvą, lietuviškos raštijos pradžios asmenybes, kurios atsiskleidė Reformacijos šviesoje, pasidžiaugė galimybe Jurbarko evangelikų liuteronų bažnyčią vadinti vieno iškiliausių grožinės literatūros pradininkų – K. Donelaičio vardu.

„Dabar mes galime laisvai išpažinti savo tikėjimą, skelbti Dievo žodį, įsilieti į miesto gyvenimą su socialiniais, kultūriniais projektais. Visi šie darbai – ne savo, o Dievo garbei“, – sakė kunigas ir palinkėjo iš konferencijos išsinešti ne tik istorinių žinių, bet ir dvasios peno.

Apie tai, kaip evangelikų liuteronų bendruomenė gyvena Krailsheime (Vokietija) ir kaip sutaria įvairios konfesijos, pasakojo šio miesto meras Rudolfas Michlas. Krailsheimas buvo vienas pirmųjų miestų, priėmęs Martyno Liuterio idėjas. Vitenbergo bažnyčios lange išlietas Krailsheimo herbas, pažymint šio miesto svarbą Reformacijai.

„Žmogui reikia kažko tvirto, tikro, į ką galėtų atsiremti. Tai yra tikėjimas. O Reformacijos svarbai įamžinti mes mieste pastatėme „Reformacijos kelią“, – sakė svečias iš Vokietijos. Stelomis įamžinti kertiniai Reformacijos akcentai: tikėjimas, švietimas, menas, laidojimo šviesa, religiniai karai, tolerancija.

„Stela tolerancijai stovi prie katalikų bažnyčios. Mūsų mieste darniai sugyvena visos konfesijos. O laisvė rinktis įteisinta ir Europos Sąjungos, ir Vokietijos įstatymuose“, – sakė R. Michlas.

Žodis tikėjime

Prieš 20 metų Jurbarko parapijoje kunigystę pradėjo dabartinis Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis. „Čia aš pradėjau savo kelią, o prisiminimai apie Jurbarką darosi vis ryškesni“, – konferencijoje sakė vyskupas. Jis į Reformaciją pakvietė pažvelgti iš teologinės pusės.

„Pradžioje buvo žodis“, „Dievas tarė“ – šios frazės – neatskiriama Evangelijos dalis. Žodis ir tarimas turi didžiulę reikšmę žmonių gyvenime. Dievas žodžiu sukūrė pasaulį, – sakė M. Sabutis. – Reformacija visada siejosi su žodžiu. Jos pasekmėje buvo parašytos pirmosios 12 lietuviškų knygų.“

Tačiau žodis ne visada gali nešti tik gėrį. Pasak vyskupo, modernios parapijos su blogu pamokslininku pavyzdys – gyvatės sugundyti Ieva ir Adomas. „Iki M. Liuterio žmonės pasitikėjo blogu to meto bažnyčios mokymu. M. Liuteris buvo paprastas kunigas, klausė išpažinčių ir suprato, kad žmonės nieko nežino apie tikrąjį tikėjimą. Ir jis ėmė skleisti Evangelijos laisvę, kai iš blogojo tikėjimo atsigręžiama į Dievą“, – priminė M. Sabutis.

Vyskupas patarė, kaip priimti Viešpaties meilę ir jį mylėti: „Kai tėvai, seneliai žiūri darželyje spektaklį, jiems jų vaikas, anūkas yra pats geriausias, gražiausias. Ir ne todėl, kad jis kažką labai gerai daro, o todėl, kad jį myli. Taip ir tikintieji laikosi Dievo įsakymų ne iš baimės, o iš meilės, ir daro tai, kas patinka Dievui ne bijodami pragaro, o laisvu noru.“

Istorijos verpetuose

Istorinį reformacijos kelią apžvelgė kunigas doc. dr. habil. Darius Petkūnas. „1517 m. M. Liuteris negalvojo apie jokią reformaciją, savo tezėse jis kalba apie piktnaudžiavimą indulgencijomis, kurias neraštingi žmonės suprato kaip nuodėmių atleidimą ir per išpažintį nežinodavo, dėl ko reikėtų atgailauti“, – teigė D. Petkūnas.

Prasidėjusi Reformacija atėmė tvirtą bažnyčios ekonominį pagrindą, nes indulgencijos nešė didelį pelną. Todėl Romos bažnyčia M. Liuterį ekskomunikavo. Reformacija atnešė ir chaosą – buvo plėšiamos bažnyčios, vienuolynai, naikinami meno kūriniai – paprasti žmonės įsivaizdavo, kad visi bažnyčiose sukaupti turtai yra blogis. Tačiau Reformacijos nauda – neginčijama: plito švietimas, pamaldos imtos skaityti žmonių gimtąja kalba, radosi raštija.

Lietuviškumas plito Mažojoje Lietuvoje, nes Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK) Reformacijai kelias buvo užkirstas. D. Petkūnas konferencijos dalyviams pristatė dvylika pirmųjų lietuviškų knygų – nuo 1547 m. išleisto Martyno Mažvydo „Katekizmo“ iki giesmynų, liturgijų, pamokslų, maldaknygių lietuvių kalba.

Kunigas D. Petkūnas pristatė ir kitas reformacijos atšakas – Kalvino, Cvinglio pasekėjus, reformantus, žemėlapiuose parodė Reformacijos iškeltų naujų tikėjimų paplitimą skirtingu laiku, apibūdino sudėtingą evangelikų situaciją LDK, kurioje išplito ne liuteronų, bet reformatų tikėjimas. Šios dvi evangelikų tikėjimo atšakos 1573 m. bandė vienytis, tačiau to padaryti nepavyko.

Konferencijos dalyviams įspūdį paliko dr. D. Petkūno surinktos ir skaidrėse parodytos karikatūros apie Reformaciją ir jos veikėjus, buvo įdomu išgirsti, kaip skambėjo prūsų, nadruvių, senoji žemaičių ar lietuvninkų tarmės. Taip pat pranešėjas paneigė plačiai paplitusius mitus, kad liuteronai neturi asmeninės išpažinties ir netiki Mergele Marija.

Skambėjo giesmės

Reformacijos jubiliejaus diena baigta koncertu Kristijono Donelaičio evangelikų liuteronų bažnyčioje.

Jurbarkiečiams koncertavo Čiurlionio kvartetas, valstybinis choras „Vilnius“, vadovaujamas Artūro Dambrausko, ir charizmatiškasis solistas Liudas Mikalauskas, visą bažnyčioje susirinkusią publiką ne tik pastatęs ant kojų, bet ir įkalbėjęs drauge giedoti. Vakaro vedėjas aktorius Vytautas Rumšas (vyresnysis) Reformacijos istoriją bei jos pradininko M. Liuterio gyvenimą pristatė remdamasis R. H. Baintono knyga „Martyno Liuterio gyvenimas. Čia aš stoviu“ ir M. Liuterio knyga „Užstalės pokalbiai“.

Renginių, skirtų Reformacijos jubiliejui, ciklas leido plačiai ir giliai pažvelgti į šio religinio judėjimo istoriją, prasmę, pasekmes šiandieniniam pasauliui, o gautos žinios ir kultūrinė programa praturtino ne tik evangelikų liuteronų bendruomenę, bet ir visus Jurbarko gyventojus.

Jūratė Stanaitienė



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook