Kaimo atminimą saugo kryžius

Kaimo atminimą saugo kryžius (0)

2010-07-12

Liepos 4-ąją pašventintas naujas kryžius Jurbarkų seniūnijos Geišių kaimui ir visiems jo žmonėms atminti. Kryžiaus pastatymo iniciatorius - iš šio kaimo kilęs, jau daugelį metų Kelmėje gyvenantis Pranas Endriušaitis. Jam pritarė buvę jaunystės draugai Eugenijus Bastys, Kazys Rimkus, parėmė dauguma dabartinių kaimo gyventojų. Kryžius iškilo vakariniame kaimo pakraštyje prie kelio, kuris Geišius skiria nuo Kuturių kaimo.

„Mintis pastatyti kryžių kilo per vieną naktį. Girdžiuose laidojau tetą. Pamačiau, kiek mažai tų mūsų kaimo žmonių belikę... Tuomet suvokiau, kad reikėtų kažkaip visus sutelkti, prisiminti mirusiuosius ir išvykusius kitur gyventi mūsų kaimo žmones. Gegužės 1 d. nuvažiavau pas Tomą Sabaliauską. Jis sumanymui pritarė. Pakalbinome Eugenijų Bastį, Kazį Rimkų. Jie taip pat pritarė. Tada kvietėme kaimo žmonių susirinkimą. Dalyvavo gal dvidešimt kaimo gyventojų. Visi pritarė. Sudėjome pinigų ir štai šiandien jau stovi kryžius mūsų kaimui atminti. Pamato statyba rūpinosi Kazys Rimkus, kryžiaus gamyba - aš, daug prisidėjo Virginija Tamošaitytė-Sabaliauskienė ir visi kiti kaimo gyventojai", - kryžiaus atsiradimo istoriją pasakojo jo pastatymo iniciatorius Pranas Endriušaitis. Jo tėvai gyveno pačiame kaimo pakraštyje, rytinėje pusėje. Kiti tvirtina, kad tai buvusi kaimo pradžia - svarbu, iš kurios pusės žiūrėsi. O kad būtų tiksliau ir visiems aišku, tą kaimo dalį tuomet vadino Gustiškiais.
Geišių kaimas įkurtas 1636 m. išgyveno ir karus, ir marus, džiaugsmus ir nelaimes. Kaime gyveno įvairių socialinių sluoksnių gyventojų. Stambiausi kaimo ūkininkai buvo Kazimieras Sabaliauskas, Jurgis Byla, Juozas Tamošaitis ir Vincas Vaičaitis. Gyveno ir trys bežemiai.
Po karo kaime buvo dar 32 kiemai, o šiandien belikusios devynios sodybos. Todėl pastatytas kryžius nuo šiol telks kaimo bendruomenę. Susirinkę žmonės nutarė susitikti prie kryžiaus kasmet pirmąjį liepos šeštadienį. O prisiminti tikrai yra ką. Geišiškiai visuomet išsiskyrė vieningumu, vaišingumu, tvarkingumu. Kaip ir kiekvienas kaimas, Geišiai turėjo ir savo pribuvėją, ir mėgėją pajuokauti, ir linkusįjį vieną kitą stiklelį padauginti. Tik kad anais laikais kaime koks vagis būtų įsisukęs, niekas neprisiminė.
Geišių kaimo žmonių gyvenimas glaudžiai susijęs su Imsrės upeliu. Mat kaimas įsikūrė prie šio upelio. O Imsrė anuomet daug vandeningesnė, žuvinga buvusi. Kaimo gyventoja dalijosi prisiminimais, kad dar jos močiutė po akmenimis Imsrėje vėgėles rankomis gaudydavo, o sietuvose arklius maudydavo. Buvę net tokių gilių duobių, kad ir žmonės, ir arkliai galėję paskęsti.
Tiltas per Imsrę pastatytas tik 1963 metais. Iki tol šioje vietoje važiuodavo per brastą, o tiltą žmonės buvo pasistatę kaimo viduryje ties Antano Urbučio sodyba. Dabar ten nei kelio, nei tilto jau nėra.
Liepos 4-ąją pašventintas kryžius Geišių kaimui atminti svarbus ir tiems, kurie čia gyveno, ir dabartiniams gyventojams. Nors iš devynių sodybų tik keturiose tebegyvena senųjų geišiškių palikuonys, tačiau kaimo kryžius bus ta vieta, kur kasmet susirinks kaimo žmonės pagerbti buvusius kaimynus, telks kaimo bendruomenę.
Pastatę kryžių kaimo gyventojai sutarė parengti ir išleisti knygą apie Geišių kaimą ir jo žmones. Kryžiaus pašventinimo iškilmėse dalyvavęs Jurbarkų seniūnas Audronis Kačiušis sakė esąs sužavėtas geromis kaimo žmonių iniciatyvomis suburti aktyvią kaimo bendruomenę ir daryti tokius nuostabius darbus.

Gintautas ŠIMBORAS



« Atgal



Sponsored Videos

Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook