Kino meistrai atsigręžė į Jurgį Baltrušaitį

Kino meistrai atsigręžė į Jurgį Baltrušaitį (0)

2010-09-08

Rugpjūčio viduryje Jurbarke lankęsis žymiausias Rusijos kilo dokumentinių filmų kūrėjas Jevgenijus Cymbalas ir vienas garsiausių lietuvių kino meistrų Saulius Beržinis nufilmavo pirmuosius kadrus dokumentiniam filmui apie mūsų kraštietį - poetą ir diplomatą Jurgį Baltrušaitį.

Garsiausi dviejų šalių dokumentinio kino kūrėjai Jurbarke lankėsi ne atsitiktinai - abu jie dar jaunystėje susižavėjo J. Baltrušaičio eilėmis ir abu svajojo kada nors šią didžią asmenybę įamžinti savo kūriniuose.
„Lietuvos kino namai „Kino kopa" su didžiausiu džiaugsmu priėmė Rusijos kino studijos „Studija 217" pasiūlymą kurti dokumentinį filmą apie diplomatą J. Baltrušaitį. Manome, kad mūsų dalyvavimas kuriant šį filmą pasitarnaus tam, kad J. Baltrušaitis būtų pristatytas pasauliui ne tik kaip rusų poetas - simbolizmo pradininkas. Savo diplomatine veikla Lietuvai jis pasitarnavo labai daug - net buvo pavyzdys tokių senų tradicijų šalių kaip Anglija, Amerika, Prancūzija, diplomatams", - sakė į Jurbarką atvykusi „Kino kopos" prodiuserė Ona Biveinienė.
Prodiuserė apgailestavo, kad nei Rusijos, nei Lietuvos valstybė dokumentinio filmo kūrimui pinigų neskyrė. „Gal Kultūros ministerijos vadovams buvo apmaudu, kad pasiūlymą kurti filmą apie garsųjį lietuvį pateikė Rusijos kino dokumentininkai? Šiaip ar taip, mums bus didelė garbė dirbti su vienu žinomiausių pasaulyje Rusijos dokumentinio kino meistrų J. Cymbalu. Režisierius S. Baržinis su šiuo menininku jau yra kūręs ne vieną dokumentinį filmą", - tikino prodiuserė.
Sukurti filmą apie dviejų šalių kultūrinio bendradarbiavimo pamatus paklojusį poetą ir diplomatą režisieriui J. Cymbalui buvo pasiūlyta prieš ketverius metus, pasibaigus Vilniuje surengtai Rusų kino savaitei.
„Grįžęs į Maskvą ėmiau puoselėti šią idėją. Tikėjausi gauti filmui finansavimą, bet praėjo keleri metai, ir aš supratau, kad pinigų gali niekada neatsirasti, o kitų priežasčių atidėti filmavimą tikrai nėra", - tikino dokumentinio kino klasikas.
Pasak režisieriaus, apie būsimą filmą Maskvoje jis kalbėjosi su daugybe įtakingų ir kultūros srityje svarbių žmonių. Pirmiausia susitiko su mūsų šalies atstovu - diplomatu, aktoriumi Juozu Budraičiu, besistengiančiu, kad dviejų šalių kultūrinis bendradarbiavimas plėstųsi ir stiprėtų.
„Daugybė žmonių - aukšto lygio menininkų, rusų ir lietuvių, pritarė sumanymui sukurti filmą apie J. Baltrušaitį. Maskvoje tai legendinė asmenybė, apie kurią sklinda neįtikėtinos istorijos, o archyvuose yra daugybė tas paslaptis slepiančių dokumentų", - tikino J. Cymbalas.
Garsiam rusų dokumentinio kino režisieriui didžiausią įspūdį paliko faktas, kad Rusijoje siautėjant bolševikų kariniam komunizmui J. Baltrušaitis gelbėjo nuo mirties garsiausius šios šalies menininkus.
„Dešimtims garsiausių rusų šviesuolių J. Baltrušaitis išdavė Lietuvos vizas, kad per jūsų šalį šie žmonės galėtų išvažiuoti į Paryžių, Šveicariją ir kitas Europos šalis. Manoma, kad jomis pasinaudojo Marina Cvetaejva, Vladislavas Chodasevičius, Konstantinas Belmontas, Andrejus Belyj, šiuo keliu galėjo išvykti didis istorikas Šaronas Dūbnovas, net operos solistas Fiodoras Šaliapinas ir tapytojas Markas Šagalas. Visus juos J. Baltrušaitis išgelbėjo nuo bado ir sušaudymo. Maskvoje gyvena devyniasdešimtmetė moteris, dabar jau vienintelė mačiusi J. Baltrušaitį, su juo bendravusi ir galinti pasidalyti autentiškais prisiminimais", - džiaugėsi maskvietis režisierius.
J. Cymbalas pasakojo, kad Rusijos sostinėje J. Baltrušaičiui nebuvo lengva. 1918 metais jis buvo išrinktas Rusijos rašytojų sąjungos pirmininku, tačiau po revoliucijos, tapęs diplomatu, tapo kaip ir užsieniečiu, o tuo pačiu - ir „išdaviku", su kuriuo rašytojai bijodavo net susitikti. Nepaisydamas to, J. Baltrušaitis iš paskutiniųjų stengėsi apginti šios šalies rašytojus nuo komunizmo fanatikų siautėjimo.
Laikinu Jurbarko krašto muziejaus daiktų sandėliu ir improvizuota filmavimo aikštele tapusioje cerkvėje svečiai su didžiausiu užsidegimu sklaidė J. Baltrušaičio literatūrinės bendrijos „Amžių varpas" surinktus eksponatus - prieš 50 metų literatūrologei Viktorijai Daujotytei rašytus laiškus apie J. Baltrušaitį, poezijos rinkinius, prisiminimų knygas ir šiuolaikinių autorių kūrinius, skirtus didžajam lietuvių ir rusų poetui.
Maskvietis režisierius nepaprastai džiaugėsi kiekviena žinia iš praeities. Laiškai, knygos, poeto rankraščiai jam sukėlė netikėtų prisiminimų, todėl negailėdamas laiko J. Cymbalas muziejaus darbuotojoms pasakojo, ką apie J. Baltrušaitį buvo girdėjęs Maskvoje.
„Tikiuosi, kad filmas bus labai įdomus. Visada norėjau, kad operatorius būtų lietuvis, nes tik jūsų šalies žmogus gali suprasti ir perteikti tai, kas buvo svarbu J. Baltrušaičiui - iš kelio dulkių kylanti ramunėlė, vieškelio vingis, lyg motina vaikus prie kelio pasitinkanti liepa. Būtent dėl to jo poezija ir jo gyvenimo suvokimas buvo toks unikalus. Ir jį reikia perduoti filme", - tikino J. Cymbalas.
Jurbarko miesto 750 metų jubiliejui dokumentinį filmą sukūręs režisierius S. Beržinis tikino jaučiąs, kad į mūsų kraštą jį tarsi kas specialiai traukia. 2006 metais S. Beržinis filmavo Jurbarko senamiestį pagal UNESCO projektą „Lietuvos žydų kultūros kelias", šiemet savivaldybės užakymu įamžino Jurbarko krašto kultūros paveldo objektus muziejaus interaktyviai ekspozicijai, netrukus Lietuvos televizija turėtų parodyti pernai sukurtą Konstantino Glinskio teatro filmą-spektaklį „Jie mane paliko".
Pasak S. Beržinio, poetas, diplomatas, mąstytojas ir visuomenės veikėjas J. Baltrušaitis mūsų kraštui irgi suteikia savotiško unikalumo. „Nėra kito žmogaus, sugebėjusio taip stipriai išreikšti save dviem kalbomis, kaip tai darė J. Baltrušaitis. Tai fenomenas, kerintis daugybę kultūrai neabejingų žmonių", - įsitikinęs S. Beržinis.
Režisierius mano, kad ne atsitiktinai Lietuvos valstybė, atkovota vyžotų savanorių, patikėjo J. Baltrušaičiui atstovauti ten, iš kur jai kilo didžiausia grėsmė. Nuostabu, bet Maskvos poetas per keletą metų tapo didžiausiu pasaulio diplomatų autoritetu - jis net buvo išrinktas Maskvos diplomatų korpuso seniūnu. „O Lietuvos ambasada Maskvoje man iki šiol asocijuojasi su J. Baltrušaičiu", - tikino S. Beržinis.
Dokumentinis filmas apie J. Baltrušaitį turėtų būti neįtikėtinai šiltas dar ir dėl to, kad šio filmo operatorių S. Beržinį su legendiniu Lietuvos atstovu sieja ypatingi moraliniai ryšiai - jis tebesaugo savo senelio Povilo Beržinio pasą, kuriame Pirmojo pasaulinio karo bėgliui J. Baltrušaičio ranka buvo išrašytas leidimas (viza) grįžti į Lietuvą.
„Ir ne tik tai svarbu. J. Baltrušaitis tūkstančiams žmonių padėjo grįžti į gimtinę - ieškodavo vagonų, organizuodavo maitinimą. Mūsų pareiga visa tai parodyti filme, kad lietuviai neabejotų, jog Rusijos simbolizmo pradininkas buvo nepaprastai savo šaliai atsidavęs ir ištikimas diplomatas, o tuo pačiu šiltas, linksmas, šelmiškai nusiteikęs, tvirto jurbarkietiško charakterio žmogus", - tikino S. Beržinis.
Dokumentinis filmas turėtų būti baigtas ateinančiais metais. „O mūsų garbės reikalas bus atvažiuoti į Jurbarką ir pirmiausia jį parodyti J. Baltrušaičio kraštiečiams", - užtikrino J. Cymbalas.

Daiva BARTKIENĖ



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook