Balsavimas

Ar tenkina požeminių šiukšlių aikštelių įrengimo kokybė?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Kūrybos puota skulptoriaus jubiliejui

Kūrybos puota skulptoriaus jubiliejui (1)

2015-10-10

Spalio 3-oji – skulptoriaus Vinco Grybo gimtadienis, šiemet – 125-asis. Paminėti šį jubiliejų į jo namus, dabar – memorialinį muziejų, iš įvairių pasaulio kontinentų susirinko plati Grybų giminė, o didelį būrį jurbarkiečių neabejotinai patraukė ne tik įvairi ir įdomi renginio programa, bet ir pagarba skulptoriaus talentui ir jo asmenybei.

Skulptoriaus namuose

Vincas Grybas gimė 1890 m. Peleniuose, Lukšių valsčiuje. Dailės mokėsi Varšuvoje, Kauno meno mokykloje, studijavo Paryžiuje. Sugrįžęs į Lietuvą 1929 m. apsigyveno Jurbarke, čia sukūrė savo žymiausius monumentalius paminklus, iki šiol stovinčius įvairiose Lietuvos vietose.
Skulptoriaus mirtis – 1941 m. liepos 3 d. buvo vokiečių sušaudytas kartu su Jurbarko žydais – tebėra mįslė Lietuvos dailės istorijoje.
1960 m. V. Grybo namuose – buvusiuose Vasilčikovo dvaro pastatuose – įkurtas memorialinis muziejus, kuriam vadovavo skulptoriaus sūnus istorikas Gediminas Grybas, o nuo 2002 m. – anūkė dailininkė Rasa Grybaitė.
Spalio 3-iosios renginys muziejuje buvo jaukiai šeimyniškas, dalyvaujant gausiam būriui giminaičių ir palikuonių, surengusių kūrybos puotą skulptoriui pagerbti.
R. Grybaitė pasakojo, kad iniciatyva surasti Europoje gyvenančius Vinco Grybo gimines kilo Klifui Kerr (Cliff Kerr). Prieš penkerius metus Rasa gavo jo žinutę: gal pažįstate skulptoriaus gimines? Į jubiliejinį renginį Jurbarke Klifas – mokslininkas, tyrinėjantis žmogaus smegenų veiklą, Sidnėjaus universiteto daktaras, atvyko iš Niujorko, jo mama April Childs Kerr – iš Australijos, jos sesuo Carol Childs atskrido iš Kalifornijos. Aprilė ir Karolina – V. Grybo dukterėčios Venetos (beje, neretai minėtos skulptoriaus laiškuose broliui Juozui) dukterys.

Palikuonių kūryba

Muziejaus ekspozicijų salės jubiliejaus proga užleistos skulptoriaus palikuonių kūrybai – toks buvo muziejaus vadovės R. Grybaitės sumanymas. Ji pati eksponuoja du naujausius Vilkyškių evangelikų liuteronų bažnyčiai sukurtus vitražus. Rasa – Lietuvos dailininkų sąjungos narė, viena talentingiausių dabarties vitražisčių, bet ir kiti skulptoriaus giminaičiai nestokoja kūrybos polėkiu ir sugebėjimais.
Parodoje eksponuojama Rūtos Grybaitės stiklo juvelyrika. Rūta – muzikos edukologijos magistrė, muzikos mokytoja, Klaipėdos choro „Aukuras“ dainininkė. Prieš aštuonerius metus, panaudodama jaunesnės sesers Rasos vitražų kūrybos atliekas – stiklo šukes, pradėjo daryti papuošalus. Pati atrado daugybę stiklo savybių ir perprato paslapčių, dalyvauja parodose ir mugėse.
Vyriausioji skulptoriaus anūkė Vilniuje gyvenanti Daiva Grybaitė-Levitienė į parodą atvežė savo mezginius. Megzti išmoko dešimties metų, stebėdama savo močiučių raštuotas pirštines ir kojines. Istorikė, edukologijos magistrė Daiva apsidžiaugė jaunėlės dukros Birutės pasirinkimu studijuoti Vilniaus dailės akademijoje. Birutė Štrofienė – interjero dailininkė, laisvalaikiu mėgsta lieti akvarelę, kurti grafikos darbus. Ji atvežė monotipijos technika atliktą paveikslų triptiką, o jos sesė Rimvydė Alsė – ekonomikos magistrė, SEB banko klientų aptarnavimo grupės vadovė, eksponuoja iš karoliukų suvertus papuošalus.
Skulptoriaus jubiliejui atsakingai pasiruošė ir jauniausi proanūkiai – klaipėdietės sesutės Eglė ir Kristė Blažiūnaitės bei jurbarkiečiai Indrė Jasiūnaitė ir jos brolis Marius: eksponavo savo dailės darbus, vedė muziejuje ekskursijas, dalyvavo renginio koncertinėje programoje.

Dovanos iš Australijos

Kūrybinėmis galiomis apdovanoti ir skulptoriaus V. Grybo brolio Juozo, emigravusio iš Lietuvos, palikuonys. Viešnia iš Australijos Aprilė Childs Kerr pristatė savo akvarelių parodą. Mažo formato paveikslėliuose – Australijos augmenija, nupiešta itin kruopščiai, pavaizduota preciziškai ir meniškai. Aprilė nėra baigusi dailės mokslų, bet lieja akvarelę, piešia karikatūras, bando japonišką tapybą. „Ypač mėgstu piešti Australijos augmeniją, priklausau botaniško meno klubui. Dviejuose paveiksluose mano parodoje pavaizduoti grybai – turbūt žinot, kodėl aš juos piešiu?“ – šypsodamasi sakė viešnia ir pabrėžė, kad piešti ją paskatino mama.
Apie savo mamą – Venetą Grybaitę-Childs pasakojo abi seserys, Karolina ir Aprilė, rodė skaidres pristatydamos jos kūrybą. Veneta buvo skulptorė, kūrusi daugiausia iš metalo. Mieste, kuriame gyveno, lietuvę mena įspūdingos metalo konstrukcijos fontanas.
Karolina ir Aprilė sutartinai teigė, kad Vincas Grybas ypatingą dvasinę įtaką darė visai Childs šeimai.
Jauniausias šios šeimos narys Klifas su jurbarkiečiais sveikinosi lietuviškai. Jis – ne tik mokslininkas, bet ir pianistas. Kartu su savo bičiuliu Hariu Buckoke – Londono karališkojo teatro violončelininku – skulptoriaus jubiliejui paruošė koncertą ir grojo močiutei Venetai patikusius, jos kūrybai artimus bei paties Klifo sukurtus kūrinius.

Paryžiaus mokykla

Habilituota menotyros mokslų daktarė Marija Nijolė Tumėnienė – V. Grybo gyvenimo ir kūrybos žinovė – irgi atvyko į jubiliejinį renginį ir aptarė skulptoriaus vaidmenį XX a. lietuvių skulptūroje.
„Studijos Paryžiuje buvo labai svarbios ne tik Grybo kūrybinei biografijai, bet ir lietuvių skulptūros raidai. Grybas atsivežė naujų idėjų ir fundementalius skulptūros suvokimo principus – visiškai naują skulptūros supratimą“, – teigė menotyrininkė ir retoriškai klausė: jo darbuose daug klasikos, tad kas gi čia gali būti nauja? Bet tik nežinančiam lietuvių skulptūros raidos gali kilti tokių klausimų.“
Iki V. Grybo lietuvių skulptorius ugdė Peterburgo dailės akademija – teigė pranešėja, minėjo jų vardus ir ekrane rodė skulptūras, lygindama jas su V. Grybo kūryba.
„V. Grybui reikėjo surasti tokias formas, kad būtų Daukantas panašus į Daukantą, Kudirka į Kudirką, ir tuo pačiu – kad tai būtų monumentali skulptūra. Tai yra sudėtingas uždavinys“, – teigė menotyrininkė.
Kiti skulptoriai, net ir jo bendraamžiai, mokėsi iš Grybo – jis labai gerai jautė objekto ir aplinkos santykį. Simono Daukanto paminklas Papilėje, pasak hab. dr. M. N. Tumėnienės, buvo ir išlieka geriausiu lietuvių skulptūrinio paminklo pavyzdžiu. Visais požiūriais – meninės formos, ryšio su aplinka ir su architektūrine dalimi, t. y. su postamentu. „Nieko geresnio negalime rasti, nors jau daug laiko praėjo nuo Grybo gyvenimo laiko“, – sakė pranešėja.
Paryžiuje V. Grybas išėjo labai gerą techninio pasiruošimo mokyklą – technika ir technologija skulptūroje yra neatsiejami dalykai. Svarbu jausti medžiagą ir visas jos menines galimybes. V. Grybas daug ką atrado ir sukūrė pats. Vinco Kudirkos skulptūrai reikėjo balto akmens – V. Grybas panaudojo specialią technologiją, kurią atsivežė iš Paryžiaus, bet pats dar ją patobulino. Iki šiol skulptūra yra balta kaip gulbė.
„Vytauto paminklų V. Grybas yra padaręs ne vieną. Jurbarke – biustinis paminklas, tokius tuo metu statydavo ant paprasto stovelio, tokių dabar daug matome Kaune, prie Muzikinio teatro. O Grybas padarė sudėtingą postamentą – tai svarbi architektūrinė dalis. Tokio lygio postamentus šiais laikais projektuoja architektai, tad Grybas buvo ir architektas, ir skulptorius“, – sakė habilituota daktarė.
Kaune atkurtas Vytauto Didžiojo paminklas skiriasi nuo to, kuris buvo pastatytas Panemunės kariniame dalinyje. „Laisvės alėjoje jis užspaustas gatvės, medžių ir nebetenka pagrindinės prasmės – nebepavaizduoja valdovo galybės. Šonines figūras, kurios vaizduoja Vytauto nugalėtas tautas, Grybas buvo padaręs iš kitos medžiagos, dabar jos iš tos pačios medžiagos – ir prasminio akcento nebelieka. Tai aiškiai kalba apie medžiagos svarbą skulptūroje“, – sakė hab. dr. M. N. Tumėnienė.
V. Grybas turėjo labai daug idėjų, tik ne visas jam pavyko įgyvendinti. Pavyzdžiui, „Pegaso“ skulptūra, kurios išliko tik nuotrauka, o modelį sudaužė Kauno meno mokyklos direktorius – dėl tuščių ambicijų...

Perskaityti laiškai

Prieš 20 metų Veneta Childs į Jurbarką atsiuntė išlikusius skulptoriaus V. Grybo laiškus. Dailininkė R. Grybaitė pasakojo, kad iškart knietėjo tuos laiškus vartyti, bet jos tėtis, Gediminas Grybas, neleidęs – matyt, turėjo kokios nuojautos ar skaudžios patirties. Pirmajai laiškus jis patikėjo menotyrininkei M. N. Tumėnienei.
Susirinkusieji į skulptoriaus jubiliejų irgi išgirdo jo rašytus laiškus. Muzikinių improvizacijų ir laiškų skaitymo programą „V. Grybas: „... skulptūros darbus aš dirbau kupinas noro padabinti Lietuvą“ atliko pianistas Rokas Zubovas ir aktorius Dainius Svobonas.
Muzikinėje renginio programoje dalyvavo ir jurbarkietė muzikė Rūta Šličkutė kartu su skulptoriaus proanūke Kriste – pianino ir kanklių duetas. Neatsitiktis, pasak dailininkės ir savo senelio skulptoriaus palikimo ir atminimo saugotojos R. Grybaitės, nes V. Grybas irgi mokėsi skambinti pianinu bei buvo pasidirbdinęs kankles. Todėl lapkričio 14 d. muziejus pakvies į kanklių muzikos koncertą – skulptoriaus pažinimo metai tęsiasi.

Danutė KAROPČIKIENĖ



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook