Balsavimas

Ar pritartumėte Vidos Rekešienės ir Dariaus Juodaičio grįžimui į rajono politiką?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Lituanistės moko pajusti ir auginti žodį

Lituanistės moko pajusti ir auginti žodį (0)

2016-03-06

Pavasarėjant per Lietuvą vilnija lietuviško žodžio šventė – respublikinis mokinių meninio skaitymo konkursas. Tarp geriausių šalies skaitovų visada būna ir mokytojų viešvilietės Danutės Sabonaitienės bei jurbarkietės Jūratės Videikienės mokinių.
Šiemet baigiamasis konkurso turas balandį vyks Kuršėnuose. Jame, užėmę pirmas vietas regioniniame ture Šakiuose, dalyvaus Viešvilės pagrindinės mokyklos mokinys Gražvydas Stanevičius ir Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos vienuoliktokė Gintarė Stanevičiūtė.

Gražvydas nori laimėti

Septintokas Gražvydas respublikiniame ture dalyvaus jau trečią kartą ir, kaip visada, skaitys humoristinį tekstą. „Humoristinis – pagal mano charakterį. Išsirinkome Vytauto Račicko „Kita šlepetės istorija“, – sako Gražvydas, šlepetėje pabrėždamas antrojo skiemens kairinį – taisyklingas kirčiavimas skaitovui labai svarbus. – Kirčiavimą, tarimą mokytoja daug taiso, aš klausau – pasitikiu mokytoja, o nuo šeštos klasės ir kantrybės daugiau atsirado.“
Knygų skaityti Gražvydas nemėgsta, neperskaitė ir Vytauto Račicko. Mokslai septintokui sekasi, anot jo, normaliai. Dešimtuką už pirmą vietą konkurse mokytoja visada parašo, bet metiniame iš lietuvių kalbos – tik septynetukas.
„Gražvydas nori konkurse laimėti! Ir žino, kad tą padaryti galima tik per darbą“, – sako lietuvių kalbos mokytoja Danutė Sabonaitienė.
Į konkursus viešvilietį visada lydi ir tėveliai, laimėjus naujais eksponatais papildo jo automobilių modelių kolekciją, o seneliai įsteigia piniginį prizą.

Augina žodį

Mokyklinėje programoje meninio skaitymo nėra, bet Viešvilės pagrindinės mokyklos lituanistė D. Sabonaitienė turi tam skirtą akademinę valandą. „Raiškiojo žodžio daug kur prireikia – renginiams, vedėjams. O mokykliniam skaitovų konkursui ruošiu visus, kurie tik nori – kaimo mokykla neturi didelių žiburių, bet iš tų mažų auginame žvaigždutes“, – sako mokytoja ir pripažįsta, kad su kai kuriais tenka žymiai daugiau padirbėti, negu su septintoku Gražvydu, mat jis konkurse jau ne naujokas.
„Skaitovas turi ypač jausti žodį ir sugebėti jį pateikti kaip vaizdinį, o skaitydamas dar ir matyti klausytojų akis. Pradedame nuo teksto, bet reikia vaike jį užauginti. Kiek daug reikia susirasti informacijos, kad galėtum skaityti!“ – sako kasmet puikių skaitovų paruošianti mokytoja. Tai ji atveria vaikui akis, padeda suprasti tekstą, nugalėti scenos baimę.
Mokytoja mano, kad ir pralaimėti reikia vaiką išmokyti: „Esu prieš konkursus, nes tai yra įtampa. Visi nori laimėti, bet ne visi gali, todėl svarbu mokėti pralaimėti. Pralaimėjimas yra ieškojimų kelias: ką padariau ne taip?“
Didžiulis džiaugsmas mokytojai, kai jos paruošti skaitovai patys savarankiškai sugeba vesti renginius, o išėję į kitas mokyklas kviečiami visus dalyvauti ir randa savo vietą.
„Dievulio, matyt, man taip duota – nuo pat vaikystės norėjau vaidinti, darydavom kiemo teatrus. Ir režisūra viliojo“, – sako D. Sabonaitienė, kuri mokytojauti į Viešvilę atvažiavo 1981 m. Klaipėdos universitete baigusi lietuvių kalbos ir režisūros studijas.
Dirbdama mokykloje nei režisavo, nei vaidino, bet įdomių režisūros studijų, dainavimo universiteto etnografiniame ansamblyje patirtis labai praverčia dirbant su auklėjamąja klase. Seniau mokytoja pati vesdavo renginius, dabar neretai pasikliauja vienos buvusios kolegės posakiu: neskubėk, gal nereikės. Ir užleidžia vietą jaunimui, savo mokiniams.

Malonumas skaityti

Gimnazistė Gintarė Stanevičiūtė meninio skaitymo konkursuose irgi ne naujokė – sėkmė ją lydėjo dar tada, kai mokėsi Viešvilėje, o konkursui ją ruošė lituanistė D. Sabonaitienė. „Dabar mano lietuvių kalbos ir teatro mokytoja Jūratė Videikienė vėl pasiūlė dalyvauti. Ir tekstą pasiūlė – iš Borutos „Baltaragio malūno“. Prilipo tas tekstas ir – išmokom!“ – vienuoliktokė kalba daugiskaita, nes mokėsi kartu su mokytoja.
Kai skaitė konkurse, Gintarei pasirodė jau visai kitoks tekstas, negu tada, kai perskaitė pirmą kartą. O ypač įsijautė regioniniame ture Šakiuose ir – laimėjo pirmą vietą.
Gerai komisija įvertino ir mokytojos J. Videikienės parengtą kompoziciją „Atsiminimas“, kurią atliko dvyliktokai Laura Žičkutė, Guoda Mockaitytė, Lukas Ignatavičius ir Domantas Grabauskas – jiems atiteko II vieta. Jaunuoliai sako, kad ruoštis konkursui buvo smagu.
Pasak mokytojos, kad ir kokia intencija, kad ir ką darytum, svarbu jausti malonumą. Ir ypač džiugu matant, kad malonumą dirbti jaučia patys mokiniai. „Prieš keletą metų turėjau tokią grupę – tie vaikai džiaugdavosi susitikę repeticijoje ir mokslo metų pradžioje mane jau ragindavo kurti kompoziciją. Jie užėmė pirmą vietą respublikoje“, – prisimena mokytoja.
Laimėtojų buvo ir daugiau. „Skaitovas turi suvokti savo santykį su tekstu. Su Gintare labai daug dirbom, ir tas teksas visiškai pasikeitė. Reikia išgyvenimo, reikia prisiminti, aptarti daug visokiausių dalykų. Nuo jausmo eini prie jausmo, nuo vaizdo prie vaizdo. Kad skaitovas įsijaustų, reikia sužadinti jo jausmus. Bet būna ir kitaip, pavyzdžiui, su Arnu (Arnu Ašmonu, kuris užėmė I vietą šalyje, o dabar yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos trečiakursis ir ruošiasi pirmajam spektakliui) visiškai nedirbau – mačiau, kad jis yra visiškai kitoks, išskirtinis, absoliučiai natūralus scenoje. Tekstas buvo perskaitytas tobulai, žinoma, ir dėl to, kad jis vaidino „Vaivorykštės“ teatre, būtent spektaklyje pagal tą kūrinį. Šiurpas eidavo, kai jis skaitė“, – pasakojo Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos mokytoja.
Mokytoja Jūratė, kaip ir jos kolegė viešvilietė, studijavo lietuvių kalbą ir režisūrą. „Kas svarbiau? Gal nei vienas, nei kitas... Nors man sekėsi literatūra, aš mėgau vaidinti, bet, ko gero, aš ten neturėjau stoti, mokytoja nenorėjau būti. Paskui, jau pradėjusi dirbti, mokiausi ja būti. Nė vienas mano kurso draugas nėra įkūręs jokio teatro, anei užsiima tuo, jokiuose konkursuose nesu nė vieno sutikusi – tiesiog dirba mokytojais“, – pasakojo J. Videikienė.
Tačiau teatrą ji turi. Kai tik po studijų parvažiavo į Jurbarką, režisierė Danutė Samienė ją pakvietė į Konstantino Glinskio teatrą. Vaidina dugelyje spektaklių, kuria žiūrovams įsimintinus vaidmenis. 2009 m. už Sofijos vaidmenį spektaklyje „Ūpo žmonės“ J. Videikienė pelnė Lietuvos liaudies kultūros centro Metų aktorės nominaciją.
„Norėdavau vaidinti pagrindinius vaidmenis, o dabar noriu tiesiog būti teatre. Mėgėjų teatras negali ir neturi prilygti profesionaliems. Esmė čia – žmonių bendravimas. Aš dvejus metus buvau išėjusi iš teatro, nes man atrodė, kad jau nieko naujo jame nebebus, o paskui tiesiog pasiilgau tų žmonių. Teatre labai įdomūs žmonės, ir todėl teatras labai svarbus mums patiems – prisiminimų labai gražių, įvykių visokių, kokių gyvenime nebūtų buvę, jei ne teatras“, – sako J. Videikienė. Konstantino Glinskio teatre ji teigia patirianti tikrą gyvenimo grožį, o profesionalus teatras, kartais gerų dalykų atvežantis ir į Jurbarką, neretai padeda išgyventi tikrą stebuklą.

Pagal taisykles ir nuojautą

Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijoje J. Videikienė yra ne tik lietuvių kalbos mokytoja. Ji dar veda teatro pamokas ir ruošia skaitovus.
Respublikiniuose skaitovų konkursuose Jurbarko gimnazistai dalyvauja maždaug nuo 2004 m. ir, pasak J. Videikienės, konkursai iki šiol yra išlaikę aukštą lygį, bet vertinimas keičiasi.
„Kai konkursui vadovavo legendinė režisierė Dalia Tamulevičiūtė, komisijoje būdavo aktorių ir režisierių. Bet vertinimo kriterijai tada būdavo nelabai aiškūs – ko gero, kiekvienas komisijos narys ieškodavo panašaus į save: kas vertindavo stiprų balsą, kas vaidybą, kas tekstą – kad būtų kuo įmantresnis. Buvo neaišku, ar tau pasiseks, ar ne“, – pasakoja mokytoja.
Dabar meninio skaitymo konkursui vadovauja Danutė Vaigauskaitė, docentė, humanitarinių mokslų daktarė, Pasaulinės mėgėjų teatro asociacijos teatro ekspertė, Lietuvos liaudies kultūros centro mėgėjų meno žanrinės tarybos narė. „Išryškėjo taisyklės, žinai, kas bus vertinama. Komisijoje dabar jau nėra aktorių ir režisierių, bet žmonės, susiję su literatūta – literatūrologai, rašytojai – jie teksto klauso visai kitaip. Svarbu, kad tekstas būtų kokybiškas, niekalo dabar jau niekas neskaito. Kai kurie konkurso dalyvių pasirinkti tekstai labai žinomi, „nuskaityti“. O skaitovas turi labai aiškiai papasakoti istoriją – jos pradžią, kilimą, kulminaciją, pabaigą. Už tai yra vertinama“, – sako J. Videikienė.
Bet meninis skaitymas yra kūrybinė veikla, ir jo vertinimo į griežtas taisykles neįsprausi. Kaip ir to, kokiam vaikui pasiūlyti dalyvauti skaitovų konkurse. Mokytoja sako, kad taisyklių nėra, yra tik nuojauta. Ir, ko gero, nuojauta mokytojos dar niekada nenuvylė.

Danutė Karopčikienė



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook