Balsavimas

Ar pasitikite rajono valdžia?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Metų kultūros žmogus

Metų kultūros žmogus

Metų kultūros žmogus – Danutė Lapienė (nuotraukos) (4)

Metų kultūros žmogaus nominacija ir Angelo skulptūra atiteko chorvedei Danutei Lapienei. „Šviesos“ redakcijos ir Jurbarko rajono savivaldybės vykdyto projekto baigiamasis renginys, kuriame pristatyta dešimt šių metų nominantų, ketvirtadienį vyko Krašto muziejaus Židinio salėje.

(Plačiau...)

Pagarbos verti žmonės, pasaulį puošiantys kūryba (7)

Trečią kartą Šv. Kalėdų laukimo nuotaiką „Šviesa” skaidrina „Metų kultūros žmogaus” rinkimais. Tai vieninteliai rinkimai, kuriais siekiama pagerbti menininkus, savo kūriniais ir darbu garsinančius Jurbarką. Ir simboliškai išrinkti tą vienintelį, sugebėjusį pavergti ir pradžiuginti daugiausia širdžių.

(Plačiau...)

Skambi daina – chorvedės veiklos įprasminimas (3)

Kai dainuoja choras, dirigentas žiūrovams atsuka nugarą – ir nematysi, ar tik rankų mostai, o gal ir mimikomis jis valdo daugiabalsį būrį. Chorvedė Rita Dovidaitytė, Jurbarko kultūros centro mišraus choro „Barkūnas“ ir vyrų vokalinio ansamblio „Vyturiai“ vadovė, stovėdama prieš dainuojantį savo kolektyvą turbūt šypsosi, nes prisipažino, kad nieko nėra džiugesnio, kaip po juodo darbo repeticijose sulipinus visus balsus į vieną – išgirsti dainą.

(Plačiau...)

Gero renginio be nuoširdžių žiūrovų niekada nebūna (0)

Gražūs renginiai pamalonina akį, įdomūs praturtina, o geri – ilgam pakylėja sielą. Kone tris dešimtmečius Jurbarko kultūros centro renginius organizuojantis režisierius Gintaras Zareckas iki šiol negali pasakyti, kaip jie gimsta. Bet yra įsitikinęs, kad gerų renginių be geros publikos nebūna.

(Plačiau...)

Šiuolaikiniai kalviai arklių nekausto (0)

Jei nori, kad pasaga atneštų laimę, turi dirbti kaip arklys. Tokia sentencija vadovaujasi kalvis Edmundas Štulas, per pastaruosius penkerius metus ne tik tapęs Lietuvos kalvių sąjungos ir „Mituvos” tautodailininkų klubo nariu, bet ir pastebimai išgarsinęs Jurbarke kalvystės meną.

(Plačiau...)

Fotomenininką užbūrė paslaptingas sparnuočių pasaulis (6)

Jurbarkietis Robertas Patronaitis užaugo su fotoaparatu rankoje ir iki šiol su juo nesiskiria, tačiau pamatyti jį fotografuojant  beveik neįmanoma. Robertas nesilanko renginiuose ir negaudo kadrų gatvėje – savo nuotraukų herojų jis laukia  pievose ir lankose, parkuose ir miškuose, nes tik ten galima užfiksuoti paslaptingą paukščių gyvenimą.

(Plačiau...)

Kūryba skaidrina kasdienybę, gaivina protą ir širdį (0)

Gegužę pusiau apvalų jubiliejų atšventusi tautodailininkė Laimutė Juzikėnaitė-Ašmonaitienė tikina, kad išgyvena trečiąją jaunystę. Žvelgiant į spinduliuojančias jos akis ir trykšte trykštančią energiją, nekyla noras abejoti, kad žmogus jaunas tol, kol jauna jo širdis. O kuriančio ir svajojančio menininko širdis niekada nepasensta.

(Plačiau...)

Profesoriaus darbo vaisius ragauja visa Lietuva (0)

Gimiau Pašventyje, pražydau Šilutėje, o vaisiai užsimezgė ir subrendo Vilniuje – taip sakė profesorius habilituotas daktaras Arnoldas Piročkinas. Savo kraštiečio darbo vaisių ragautojai esame visi, dažniausiai, tiesa, to nė nežinodami, juk gimtąją kalbą gauname su motinos pienu ir nė nesusimąstome, kad vartojame ją kaip dovaną ir dėka kalbininkų, nes  tik užrašytas žodis nedingsta.

(Plačiau...)

Archeologo lobiai – ne auksas ir ne sidabras (0)

Mokslininko vardo iš tolo vengiantis skirsnemuniškis Vytautas Urbanavičius Vilniaus jurbarkiškių klubo renginiuose groja pirmu smuiku, tačiau gimtinėje – retas svečias, lankantis tik tėvų kapus, artimiausius gimines ir klasės draugus. Gal dėl to Jurbarke mažai kas žino, kad kraštietis humanitarinių mokslų habilituotas daktaras  V. Urbanavičius – ne tik garsus archeologas, padaręs išskirtinių Lietuvos istorijos atradimų, bet ir plastinės rekonstrukcijos specialistas, ir kino menininkas, sukūręs daugiau kaip 60 dokumentinių filmų. Už nuopelnus mokslui 1994 metais jis buvo apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu.

(Plačiau...)

Dainų skambumas priklauso nuo choro generolo mostų (0)

Kai dainavimo mokytoja Danutė Lapienė atsistoja prieš chorą ir pakelia rankas – jos veidas švyti, o siela įgauna sparnus. „Skrendu“, – sako chorvedė, per kiekvieną koncertą tuo nepakartojamu jausmu užkrečianti savo dainininkus ir priverčianti greičiau plakti klausytojų širdis. Tačiau reikia nueiti ilgą kelią, kad scenoje dainuojant chorui į padanges kiltų ir chorvedės, ir klausytojų sielos.

(Plačiau...)

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook