Balsavimas

Ar jaučiatės Jurbarke saugiai?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Metų kultūros žmogus

Metų kultūros žmogus

Visas sutartines išdainuoti gyvenimo neužtektų (5)

Kai uždainuoja Birutės Bartkutės „Imsrė“, apima jausmas, kad taip galingai ir didingai giedodavo senovės lietuviai, tarp gūdžių girių gyvenę savo gyvenimą. Dabar gyvename jau kitaip, ir išsaugoti tam, ką kaip tauta turime unikalaus, prireikia net valstybinių institucijų globos. Nors tikrieji paveldo saugotojai yra žmonės, suvokiantys to darbo gilią prasmę.

(Plačiau...)

Durys į kūrybos pasaulį pačios neatsiveria (1)

Tapytojas Zigmas Morlencas dabar stovi tarsi ant slenksčio. Už jo nugaros ką tik užsivėrė Jurbarko kultūros centro durys, tačiau su laisvės pojūčiu širdyje vis dar grumiasi nostalgija. Keistas ir nesuprantamas Zigmui tas laisvės pojūtis, nors mintys jau sukasi apie tai, kam niekada neturėdavo laiko ir ką senų seniausiai planavo nuveikti.

(Plačiau...)

Ryškiausius pėdsakus istorijoje palieka žmonės (5)

Besibaigiant metams atsiranda poreikis bent akimirkai atsigręžti atgal ir pamąstyti, kuo šiemet praturtėjome, kuo džiaugėmės ir ką paliksime ateinančioms kartoms. Laike ryškiausius atspaudus palieka žmonės, kasdienybės verpetuose savo kūryba, pomėgiais, idėjomis praskaidrinantys aplinkinių gyvenimą. Tai, kas jų rankomis ir mintimis sukuriama, lieka istorijai, tačiau dažnai būna nežinoma gyvenantiesiems šalia – čia ir dabar.

(Plačiau...)

Gyvenimas scenoje gražus ir tikras, kaip ir nugyventi metai (1)

Istoriją kuria žmonės ir gražiausius puslapius jon įrašo suradusieji savo gyvenime tai, kam negaila aukoti laisvalaikį ir dar daugiau – nes taip sako širdis, o ne noras išlikti metraščio eilutėje, ne įsipareigojimas stalčiuje gulinčiam diplomui. Jurbarko kultūrinis gyvenimas neįsivaizduojamas be teatro, kurio istoriją nuo pat pradžių rašo ir Juozas Abromavičius. Per daugiau nei pusę amžiaus scenoje jis tapo tikru teatro profesionalu.

(Plačiau...)

Vadžgirio muzikinį autobusą vairuoja Lina (6)

Koks tat stebuklas, kai iš daugybės krūtinių išsiveržę balsai, paklusę dirigento rankų mostui, pakyla didinga giesme garbinti Viešpatį! Tokiu stebuklu žavėjausi ne kokio didmiesčio didelėje šventovėje, o Vadžgirio šv. Juozapo bažnytėlėje šių metų vasarą, kai Vadžgirio sakralinės muzikos ansamblis ir du chorai iš Vokietijos repetavo festivalio „Te Deum laudamus" programą. Jungtiniam chorui dirigavo festivalio sumanytoja ir rengėja Eržvilko kultūros centro meno vadovė Lina Lukošienė.

(Plačiau...)

Kaimo kapelų siela su akordeonu nesiskiria nuo vaikystės (2)

Muzikos mokytojas Vidmantas Žemliauskas - kuklus, apie savo gyvenimą ir nuopelnus nelinkęs kalbėti žmogus, tačiau be jo sukurtų instrumentinių kūrinių, aranžuočių ir dainų neapsieina nė viena rajono kaimo kapela. Jaunystėje svajojęs tapti muzikantu, Vidmantas nė karto nepasigailėjo sugundytas grįžti į Jurbarką, nes visada turėjo daug darbo ir niekada nepritrūko laiko kūrybai.

(Plačiau...)

Chorvedės laimė – scenoje skambančios dainos (3)

Vargu ar rastume pastovesnį žmogų už Jurbarko kultūros centro chorvedę Dalę Jonušauskienę, metus skaičiuojančią dešimtmečiais, kiekvieną meno mėgėją vertinančią kaip aukso grynuolį, o jurbarkietiškoje šnektoje girdinčią skambant gražiausias gaidas. Kai tos gaidos scenoje išsilieja dainomis, šypsenos pražysta ne tik dainininkių, bet ir žiūrovų bei klausytojų veiduose.

(Plačiau...)

Menininkės misija – pažinti ir gaivinti krašto kultūrą (5)

Menininkas kaime jau nebėra didelis netikėtumas, tačiau kai prieš dešimtmetį menininkų šeima - Eglė Untulytė ir Juozas Budzinauskas - apsigyveno Viešvilėje, ko gero, ne vienam kėlė smalsumą: ką jie čia veiks? Dailininkei Eglei Untulytei tokių klausimų nei tada, nei dabar nekyla - Viešvilėje ji rado platų veiklos barą ir puikias sąlygas saviraiškai.

(Plačiau...)

Tapti pačiais geriausiais gali tik daug dirbantys (0)

Jurbarko kultūros centro choreografė Jolanta Telišauskienė save negailestingai vadina darboholike, nes repeticijų salėje neskaičiuoja valandų, o kiekvienam šokėjui pirmiausia iškelia tikslą būti geriausiu. Jolantos muštrą atlaiko tik darbščiausi ir kantriausi, tačiau grįžę iš Lietuvoje ir užsienyje rengiamų konkursų su nugalėtojų laurais, visi kaip vienas tvirtina, kad geresnės šokių vadovės už J. Telišauskienę ir būti negali.

(Plačiau...)

Paantvardžio takeliais – tiesiai į žiūrovų širdis (4)

Režisierei Birutei Šneiderienei Jurbarko kultūros centro scena - lyg gimtieji namai. Valandų valandas repetuodama vaikų teatro spektaklius, režisuodama renginius ir kurdama jų personažus, ji nuolat ieško takelio į žiūrovų širdis. Nors greičiausiai bus išmynusi jį dar vaikystėje, keliskart per dieną paantvardžiais bėgdama į kaimo biblioteką.

(Plačiau...)

Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook