Balsavimas

Ar tenkina požeminių šiukšlių aikštelių įrengimo kokybė?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Miesto jubiliejus nustebino neregėta renginių gausa

Miesto jubiliejus nustebino neregėta renginių gausa (2)

2014-08-27

Praėjusį savaitgalį tris dienas ir dvi naktis miestą drebino renginiai – Jurbarkas šventė 755 metų jubiliejų. Vieną seniausių Lietuvos miestų aplankė šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė, pasveikinti jurbarkiečių atvyko aštuonios užsienio delegacijos, iš visos Lietuvos pavaikščioti jaunystės takais sugrįžo būriai kraštiečių. Išsisklaidžius šventinei euforijai miestiečiai svarsto, ką Jurbarkui davė neregėta renginių gausa ir ar tikrai reikėjo tokios pompastikos.

Kad švęsti, tai švęsti!

Atrodo, būtent toks šūkis užvaldė miesto jubiliejinių renginių organizatorius, į vieną savaitgalį sutalpinusius ir oficialų jubiliejaus minėjimą, ir parko tvarkymo projekte planuotą miestiečių šventę su žirgų konkūru, ir tarptautinį folkloro festivalį „Ant vandens“, ir klojimo teatrų pasirodymus, ir kaimiškas vaišes seniūnijų kiemeliuose. Šurmulio buvo tiek daug, kad ne visi atėjusieji susigaudė, kas kur vyksta, o vėliau krimtosi ne viską pamatę. Kaltę dėl to turėtų prisiimti ir šventės organizatoriai, kai kurių tikrai dėmesio vertų renginių net nepasivarginę įrašyti į oficialią programą.
Visas tris šventės dienas buvo gražių, ilgai įsiminsiančių akcentų. Vėliavėlėmis su raudonomis lelijomis mojuojanti šventinė eisena, per simbolinius miesto vartus vieni po kitų einantys įstaigų ir organizacijų, seniūnijų, rajono mokyklų atstovai, bendruomenės ir meno mėgėjų kolektyvai atrodė kaip vientisa, nenutraukiama lietuviškų spalvų pynė.
Gražiai pasveikinę Prezidentę D. Grybauskaitę, jurbarkiečiai sulaukė ir atsako – šalies vadovė maloniai bendravo su visais, norėjusiais kartu nusifotografuoti ir turėjusiais ką jai pasakyti. Ilgokai Prezidentė kalbėjosi ir su Jurbarko įmonių atstovais, mugėje prekiavusiais tautodailininkais, maloniai priėmė jų sukurtas dovanas.
Šeštadienį šventė dar labiau išsiplėtė. Parke įsikūrusiuose seniūnijų kiemeliuose svečius maloniai priiminėjo vaišingi ūkininkai, linksmino kaimo kapelos ir ansambliai. Prie įėjimo į Mažosios Lietuvos kiemelį budriai lūkuriavo muitininkas – visus iš eilės svėrė ir kiekvienam davė po kvitą. Skaniai kvepėjo čirviniai raudoniškių blynai, kadagio dūmu dvelkė Šimkaičių seniūnijos ūkininkų rūkyti lašiniai, visuose kiemeliuose vaišino šiųmečių bulvių kugeliu, gira ir daugybe kitų kaimiškų skanumynų.
Parko paunksmėse savo techniką demonstravę ugniagesiai ir kariškiai neatsigynė apspitusių smalsių vaikų. Šventę gražiai papildė aikštelėje prie Mituvos įsikūrę medžiotojai: atskirose palapinėse įsikūrę medžiotojų būreliai virė žvėrienos šiupinį, troškino bebro uodegą, kepė šerną ir varžėsi mėgdžiodami elnio baubimą – netradicinėse varžybose dalyvavo net dvylika medžioklės profesionalų.
Nenusivylė ir tie, kurie šeštadienio rytą žiūrėjo žirgų konkūrą: neišdildomą įspūdį paliko dailūs grynakraujai žirgai, vikrūs raiteliai ir grakštūs neišskiriamo dueto šuoliai per kliūtis.
Ilgiau užtruko ir užsukusieji pasižvalgyti į skulptoriaus Vinco Grybo memorialinio muziejaus kiemelį – improvizuotoje daržinėje vyko klojimo teatrų pasirodymai.

Pagrindas bendrystei puoselėti

Šeštadienio vakaro renginiai prasidėjo oficialiais sveikinimais ir apdovanojimais. Klestėti Jurbarkui ir jurbarkiečiams linkėjo Seimo narys Bronius Pauža, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Rusijos Federacijos Nemano ir Kaliningrado miestų, Lenkijos Ryno ir Hainuvkos, Krailsheimo ir Berlyno Lichtenbergo rajono, Austrijos ir Belgijos delegacijų atstovai.
Jurbarko 755 metų jubiliejaus proga penkiems jurbarkiečiams rajono meras Ričardas Juška šventėje įteikė savivaldybės ženklus „Už nuopelnus Jurbarko kraštui“. Visų pagerbtųjų vardu dėkodamas už apdovanojimą Algirdas Liudvikas Žilinskis linkėjo jurbarkiečiams būti pasaulio piliečiais, bet jaustis vertais Jurbarko vardo ir savo darbais jį garsinti.
Gražiausias trečiosios miesto šventės dienos akcentas – sekmadieninės ekumeninės pamaldos Jurbarko Švč. Trejybės bažnyčioje, suvienijusios visų tikėjimų bendruomenes. Jurbarko evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas Mindaugas Kairys paprastai ir gražiai paaiškino šventės prasmę: esame vieno Dievo vaikai, skaitome tą patį Šventąjį Raštą, kurį laikome Dievo žodžiu, tais pačiais žodžiais meldžiamės ir nešame tą pačią gyvenimo naštą – ir tai daugiau nei pakanka bendrystei puoselėti, senoms žaizdoms gydyti ir naujoms Dievo pergalėms vienybėje švęsti.
„Kurkime gyvenimą, kuris neštų vaisius kartų kartoms. Drąsinkime, remkime, stiprinkime kitus jų kelyje, jų tikslų siekime – ir mūsų palikimas toliau gyvens jų širdyse, padės jiems pasiekti didelių laimėjimų. Kuo daugiau duosime kitiems, tuo geresnį sukursime savo gyvenimą. Nešiokime vieni kitų naštas – ir taip išpildysime Kristaus įsakymą“, – ragino jurbarkiečius kun. M. Kairys.
Pasibaigus ekumeninėms pamaldoms jurbarkiečiai neskubėjo skirstytis – nors prieplaukoje laukė Mero sriubos vaišės, žmonės susižavėję klausėsi Vadžgirio sakralinio ansamblio dainavimo ir tarsi skaidri versmė bažnyčią užplūdusios giesmės „Ave Marija“, atliekamos viešnios iš Austrijos Lannacho miesto Kristine Hubmann.

Šventę gadino ne tik lietus

Gaila, bet pavyko tikrai ne visi šventės organizatorių sumanymai ir kaltas dėl to anaiptol ne tik lietus.
Daugiausia priekaištų nusipelnė renginiuose tvarką palaikę darbuotojai. Tuo metu, kai į parką Prezidentės sutikti skubėjo miestiečiai, takais, kuriuose eismas draudžiamas, be perstojo zujo automobiliai. Naujai nutiestų takų pakraščiuose neseniai sudygusi žolytė tapo juoda žeme, po ratais lūžo gėlių žiedai.
Išvykus Prezidentei skirstėsi ir jurbarkiečiai – daugeliui prailgo iki 21 val. laukti vakarinio koncerto, nes tarptautinio festivalio „Ant vandens“ dalyvių pasirodymai vyko ne Dainų slėnyje, o prieplaukoje.
„Domino“ teatro miuziklas „Paryžiaus katedra“ sutraukė neregėtą daugybę žiūrovų – dar gerokai iki spektaklio pradžios jau buvo užsėsti visi net ir šventės svečiams skirti suolai, todėl daugeliui teko tiestis švarkus ir sėsti ant žemės. Tie, kam neprailgo dvi valandas trukęs spektaklis, nutilus muzikai ir užgesus ryškioms šviesoms suko į Mituvos krantinę. Lietuvių liaudies sutartines dainuojančios Jurbarko kultūros centro folkloro ansamblio „Imsrė“ moterys šventės dalyvių koloną vedė į prieplauką, kur turėjo vykti baigiamasis tarptautinio festivalio „Ant vandens“ akordas – ugnies lelijų šokis.
Dar daugiau žmonių prieš pat vidurnaktį susirinko prieplaukoje, tačiau ir atėjusiems, ir atvažiavusiems teko nusivilti: trys gana kuklios lelijų skulptūrėlės sudegė per keletą minučių, nė tiek netrukęs išbluko ir jokio įspūdžio nepalikęs fejerverkas. Vidurnaktį prie Nemuno žmones sukvietę festivalio organizatoriai nenumatė jokių kitų reginių, todėl tuoj pat užtraukė „Namo namo, sveteliai, namo“. Įsilinksminęs jaunimas pasijuto apgautas, todėl pradėjo šaukti „Gėda!” Nemandagi, bet ar neteisinga jų pastaba?
Šeštadienio vidurdienį pliūptelėjusi liūtis išvaikė namo ir renginių dalyvius, ir pramogautojus, purvynu pavertė konkūro aikštę. Renginio organizatoriai turėjo dėkoti Aukščiausiajam už laiku suteiktą pagalbą: daugelis pramogų tuo metu jau buvo išsikvėpę, tik Dainų slėnyje vis ar vyko meno mėgėjų ir jaunimo grupių pasirodymas.
Nebuvo ką veikti ir vakarop į oficialų miesto jubiliejaus minėjimą atvykusiems jurbarkiečiams – tuo metu parke veikė tik lauko užkandinės ir atrakcionai mažiesiems, tačiau kainos ir nuo vienų, ir nuo kitų vertė trauktis kuo toliau. Renginio organizatoriai atsivėrusią tuštumą užpildė decibelų perteklium, todėl vyresni žmonės nuo kurtinančio garso gelbėjosi ausų kištukais.
Neišsigandę lietaus ir kantriai laukę Jurbarke dar neregėto lazerių šou taip pat turėjo smarkiai nusivilti. Padangėje paklaidžiojęs spindulys netrukus dingo – susirinkusieji turėjo suprasti, kad lazerių šou nepavyko, todėl skirstydamiesi spėliojo, kiek pinigų į balą išmetė šventės organizatoriai.

Uliavonėms – šimtai tūkstančių

Tačiau bene didžiausią nesėkmę patyrė sekmadienį rengtos Mero sriubos vaišės. Programoje buvo nurodyta, kad jos vyks pasibaigus šv. Mišioms Jurbarko Švč. Trejybės bažnyčioje, tačiau kai maldininkai atkeliavo į prieplauką, kone visi katilai jau buvo tušti. Mero vaišių jurbarkiečiai nebūtų taip smarkiai pasigedę, jei prieplaukoje būtų radę kuo užsiimti, tačiau čia grojo tik Jurbarko kultūros centro kaimo kapela „Santaka“.
Galėtume pasiguosti, kad tobulumui ribų nėra, juolab kad norėdamas priekaištų gali rasti kiekvienam renginiui. Tačiau ne kiekviena miesto šventė, net ir minint dar didesnius Jurbarko jubiliejus, gauna tokį finansavimą, kokį šiemet turėjo renginių organizatoriai.
Pernykštei miestelėnų ir šiuometinei Jurbarko jubiliejaus šventei rengti iš savivaldybės įgyvendinamo tarptautinio projekto „Turizmo ir rekreacinės infrastruktūros plėtra panaudojant parkų kultūros paveldo ir gamtos resursus“ skirta gerokai per 300 tūkst. Lt. Tačiau ir tai dar ne viskas – renginiams ir svečių priėmimui rajono biudžetas atseikėjo dar keliasdešimt tūkstančių.
Dabar galima pasakyti tik viena – šiuos pinigus buvo galima panaudoti ir geriau.

Daiva BARTKIENĖ



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook