Balsavimas

Ar pritartumėte Vidos Rekešienės ir Dariaus Juodaičio grįžimui į rajono politiką?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Monografijai užvedė muziejiniai tyrinėjimai

Monografijai užvedė muziejiniai tyrinėjimai (0)

2016-08-06

Inžinierius, filosofijos mokslų daktaras, o labiausiai visiems pažįstamas kaip muziejininkas Justinas Stonys parengė monografiją „Materialinės kultūros paveldas ir jo ištakos“. Knyga, pristatanti technikos, amatų, technologijų raidą nuo kaplinės žemdirbystės iki mūsų laikų, turėtų sudominti specialistus ir plačiąją visuomenę, o autorius tikisi, kad su rėmėjų pagalba monografiją pavyks išleisti.

Senovinės technikos muziejaus įkūrėjas dr. J. Stonys sako, kad monografijai jį ir užvedė muziejus, kuriame kaupia ir eksponuoja žmonijos materialinį paveldą nuo akmens amžiaus iki mūsų laikų. Rašė knygą apie dvejus metus, sudėjo jon tai, ką pats yra išbandęs per muziejinius tyrinėjimus ir kaip inžinierius racionalizatorius.
„Materialinė kultūra – tai materialūs dalykai: įrengimai, mašinos, prietaisai, keliai, namai... – visa tai, kas sąlygoja žmogaus išlikimą ir yra įgavę paprotinį lygmenį“, – paaiškina monografijos autorius ir patikina, kad svarbiausias čia žodis paprotinis. Tačiau ir pabrėžia, kad visas materialinis paveldas yra sąlygojamas dvasinio paveldo, t. y. sugebėjimo mąstyti, žinių, išradimų, mokslo.
Muziejininką nepaliauja stebinti inžineriniai išradimai ir paveldas, nors „labai ilgai medicina, istorija, filosofija, astronomija buvo mokslai, o inžineriniai dalykai – tik amatininkų reikalas“.
Monografijoje yra skyrius ir apie racionalizaciją – toks judėjimas buvo labai populiarus sovietmečiu. J. Stonys yra pateikęs 183 racionalizacinius pasiūlymus, turi tris garbės vardus, pripažinimo sulaukė jo vadovaujami jaunieji racionalizatoriai.
„Mums nepatinka, bet materialinei kultūrai tarybų valdžios laikotarpis buvo labai ryškus. Dar carinėje Rusijoje 1910 m. vyko tarptautinė technikos ir technologijų paroda, jos išleistą albumą turime muziejuje, jai pasibaigus visus eksponatus rusai nupirko. Jie mėgsta kopijuoti, tačiau tarybinė technika buvo labai nekokybiška, todėl atsirado išradybinis-racionalizatorinis judėjimas – t. y. darymas to, kas nepadaryta“, – pasakoja J. Stonys ir neslepia, kad apmaudu, jog dabar materialinės kultūros kūryboje pas mus nieko nebevyksta – visko atvežama iš užsienio. „Na, taip, yra lazeriai, yra kosmoso tyrinėjimai – bet masiškumo nėra“, – dar prideda.
Apmaudu ir dėl to, kad menksta inžinerinis mąstymas. „Ar atkreipėt dėmesį, kiek abiturientų neišlaiko egzaminų? Jaunimas eina į mygtukų spaudymą. Mygtukininkai – jie nemoka mąstyti, ir neišmoks. Inžinierių iš jų nebus“, – neabejoja monografijos apie materialinės kultūros paveldą autorius.
Inžinerinius sprendimus, techniką ir technologijas, kurios pristatytos monografijoje, dr. J. Stonys vadina nuvažiavusiu traukiniu. „Bet tą verta žinoti, ir mes dar žinome, todėl ta knyga įgis vis didesnę ir didesnę vertę. Jos nebus knygynuose, bet bus bibliotekose“, – sako autorius, žodeliu mes įvardijantis pagalbininkus kuriant muziejų ir atkuriant paveldui priskiriamas technologijas.
Pagalbininkų J. Stonys tikisi ir monografijos leidybai. Norintieji finansiškai paremti leidinį pinigų gali pervesti į Senovinės technikos muziejaus sąskaitą LT 217300010123324314 AB „Swedbank“, įmonės kodas 300033601.

Danutė KAROPČIKIENĖ



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook