Balsavimas

Ar jaučiatės Jurbarke saugiai?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Muzikantus nuoširdžiai sutiko bičiuliai Krailsheime

Muzikantus nuoširdžiai sutiko bičiuliai Krailsheime (0)

2015-10-26

Rugsėjo pabaigoje Jurbarko Antano Sodeikos meno mokyklos mokiniai ir mokytojai viešėjo Vokietijos mieste Krailsheime. Prieš trejus metus užsimezgusi draugystė tiesia tvirtą kultūrinį tiltą – pučiamųjų instrumentų orkestras „Šventė“, smuikininkai, kanklininkai, skudutininkai bei muzikantų mokytojai į Krailsheimą vyko jau antrą kartą.

Mus šiltai sutiko mokiniai ir mokytojai, o direktorė Christina Riedesel pasveikino lietuviškai. Pabendravę ir sočiai pavakarieniavę buvome apgyvendinti šeimose.
Kitos dienos rytą apsilankėme miesto rotušėje ir užlipę į jos bokštą apžiūrėjome miesto panoramą. Išklausėme už partnerystę tarp miestų atsakingos Annos-Larissos Baranovski trumpą pasakojimą apie Krailsheimą.
Mus pasveikinti atvyko Krailsheimo meras Rudolfas Michlas ir vaišino miesto simboliu tapusiu riestainiu „Horafu“. Riestainis susijęs su gražia, pusiau humoristine sakme: po penkis mėnesius trukusios priešų apsiausties Krailsheimo gyventojų maisto atsargos visai išseko. Tuomet moterys ėmėsi gudrybės: iš paskutinių miltų iškepė riestainius ir išmetė juos už miesto sienos priešams. O mero žmona, užlipusi ant miestą juosiančio įtvirtinimo, parodė priešui savo nuogą sėdimąją. Pamanę, kad maisto atsargos dar labai gausios, o mero žmonos „žandai“ tokie pūsti, priešai atsitraukė. Dėl to ir riestainio forma primena tam tikrą žmogaus kūno dalį.
Kartu su vokiečių moksleiviais ir jų mokytojais išvykome į Kapfenburgo pilį repetuoti. Nuostabi aplinka, įdomus ir jausmingas gido pasakojimas nukėlė į laikus, kai 1100 metais pirmą kartą buvo paminėtas šios pilies vardas. Po tris dienas vykusių bendrų repeticijų, su šokiais ir dainomis vakarais, grįžome į Krailsheimą sekmadienio vakaro koncertui miesto rotušėje.
Koncertas, kurio šūkis „Draugystė – Freundschaft“, prasidėjo jungtiniu kūriniu „Ko liūdi, berželi“ ir „Gegutė ir asilas“. Jį, įsitraukiant kitiems muzikantams, pradėjo mokyklų direktorės Loreta Ševelienė ir Christina Riedesel.
Pilnutėlę rotušę žavėjo bendrai lietuvių ir vokiečių muzikantų atliekami kūriniai, lietuvaičių tautiniai kostiumai ir muzikos instrumentai. Lietuviška polka įnešė šurmulio ir sulaukė prašymo pakartoti. Kai orkestras sugrojo „Der kleine Nick“ (liet. „Mažasis Nikas“), salėje sėdėjęs kūrinio autorius Josefas Jiskra pakilo, šiltai apkabino solistą Povilą Samuilį ir spaudė ranką orkestro vadovui Vincui Bakšiui.
Koncertą vainikavo bendrai visų atliktas E. Elgaro kūrinys „Draugystė“. Paprastai santūrūs vokiečių žiūrovai muzikantams plojo atsistoję.
Kitos dienos rytą aplankėme universitetinį miestą Viurcburgą. Jo istorines vietas apžvelgėme važiuodami miesto traukinuku ir klausydami gido pasakojimo.
Be galo gražus Rotenburgas – mažas miestas, turintis didžią šlovę ir savo istorija menantis viduramžius, žavėjo fachverko stilaus namais, gausybe bažnyčių ir istorinių vietų, tradiciniu saldėsiu „Sniego gniūžtė“ ir visus metus veikiančia kalėdine parduotuve. Per trumpą laiką spėję pamatyti tik dalelę šio nuostabaus miesto ne vienas pasvajojome čia dar sugrįžti.
Paskutinę viešnagės dieną koncertavome barono Volfgango von Štetteno pilies senelių namuose. Lydimi barono dukros Franciskos apžiūrėjome pilį ir klausėmės apie 900 metų siekiančios ir 33 kartas menančios pilies istorijos.
Atsisveikinimo vakaras Krailsheimo muzikos mokykloje sukvietė muzikantus ir mus priglaudusias šeimas į vieną būrį. Už svetingumą, puikius ispūdžius įteikėme atminimo dovanėles – dailės skyriaus mokinių juvelyriškai ištapytus akmenėlius. Didelis bendras ratelis užbaigė draugystės viešnagę.
Už tai, kad galime kalbėtis bendra muzikos kalba, esame dėkingi daug triūso įdėjusiems mokytojams, nelengvą organizacinį darbą nudirbusiai direktorei L. Ševelienei ir draugams Vokietijoje.

Reda Bakšienė



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook