Balsavimas

Ar pritartumėte Vidos Rekešienės ir Dariaus Juodaičio grįžimui į rajono politiką?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Padalyti pinigai kultūrai: kiek kainuoja šventės?

Padalyti pinigai kultūrai: kiek kainuoja šventės? (0)

2017-06-10

Veliuonos kultūros centro direktorė Birutė Jurkšienė (kairėje) ir meno vadovė Irma Svetlauskienė spaudos konferencijoje pristatė XV respublikinį festivalį „Veliuonos kadrilis“ – papasakojo apie planuojamus renginius ir kur leis skirtus pinigus.

Išdalytos savivaldybės biudžeto lėšos kultūrai. Pinigų šiemet buvo 29,5 tūkst. eurų, o pretenduojančių į juos kultūrinės veiklos projektų pateikta 61. Didžiausia dalis atiteko Jurbarko krašto šventei ir kitiems rajono centre vykstantiems renginiams.

Paraiškas teikė visi kultūros centrai, Jurbarko krašto muziejus, savivaldybės viešoji biblioteka, Seredžiaus Stasio Šimkaus mokykla-daugiafunkcis centras. Projektus vertino ir lėšas skirstė savivaldybės administracijos direktorės įsakymu sudaryta komisija. 
Pirmasis komisijos posėdis įvyko balandžio 10 d., tuomet buvo paskirstyti 24 tūkst. Eur: 14000 Eur Jurbarko kultūros centrui, 1900 Eur Veliuonos kultūros centrui, 1500 Eur Eržvilko kultūros centrui, Klausučių ir Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centrams – po 500 Eur, Jurbarko r. savivaldybės viešajai bibliotekai – 2100 Eur, Jurbarko krašto muziejui – 1200 Eur, Seredžiaus Stasio Šimkaus mokyklai-daugiafunkciam centrui – 400 Eur.
1900 Eur skirta Jurbarko rajono savivaldybės administracijai: tūkstantis pervestas tarptautiniam festivaliui „Kaunas Jazz“ už galimybę Jurbarke išgirsti džiazo meistrų koncertą ir 900 – seniūnijų kiemeliams Jurbarko krašto šventėje įrengti. 
Praėjusį pirmadienį įvyko antrasis komisijos posėdis ir buvo padalyta dalis paliktų pinigų: dar 300 Eur pridėta seniūnijų kiemeliams, 1400 Eur skirta Jurbarko krašto muziejui kaip dalinis finansavimas dar dviem Lietuvos kultūros tarybos finansavimą gavusiems projektams, 1500 Eur – Jurbarko evangelikų liuteronų parapijai, prisidedant prie Reformacijos metų renginių mūsų mieste. 
Nepaskirstyti liko 2300 Eur.
Liūto dalis – vakaro koncertui
Didžiausia suma – 10 tūkst. Eur – atiteko Jurbarko krašto šventei, kuri tradiciškai vyks rugpjūčio gale. Pinigai paskirti Jurbarko kultūros centrui, kuriam pavesta organizuoti šventės vakaro koncertą. Pasak savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojos Rasidos Kalinauskienės, suma įspūdinga, bet ne didžiausia – pernai šventės biudžetas buvęs 17 tūkst. Eur. 
„Sidabrinių gervių“ kino vakarui skirta 800 Eur. Savivaldybės įsteigtai literatūrinei premijai, kuri iš Petro Cvirkos pervardinta į Veliuonos novelės, skirta 1000 Eur ir dar 300 – premijos įteikimo renginiui Veliuonos kultūros centre. Beveik pusė kultūros lėšų – išdalyta. 
Bendrajam finansavimui
Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja R. Kalinauskienė, kuri yra ir minėtos komisijos narė, paaiškino, kad svarbiausia numatyti lėšų finansavimą iš Lietuvos kultūros tarybos (LKT) gavusiems projektams – savivaldybė turi pridėti iki 20 proc. bendros jų vertės. 
Lietuvos kultūros tarybai buvo teikta 19 projektų, finansavimas iš valstybės biudžeto skirtas 9. Savivaldybė daliniam šių projektų finansavimui skyrė 3900 Eur.
Labiausiai pasisekė Jurbarko krašto muziejui: finasavimas skirtas visiems 5 jo projektams, nors sumos mažesnės nei prašyta. Pavyzdžiui, ekspozicijai „Jurbarko miestas XIX a.“ atnaujinti restauruotais eksponatais prašyta 8500, gauta 3400 Eur. Viduramžių ekspozicija bus papildyta multimedijos priemonėmis, o Veliuonos krašto muziejus – animaciniu filmu. Vinco Grybo memorialiniame muziejuje bus įdiegtas audiogidas.
LKT finasavimą gavo ir Jurbarko kultūros centro tradiciniai renginiai – šokių festivalis „Linksminkimos“, profesionalaus meno sklaidos projektas „Susitikimai“, Seredžiaus Stasio Šimkaus mokyklos-dagiafunkcio centro rengiamas chorų festivalis „Kur bakūžė samanota“. 
Sukvietė spaudos konferenciją
Projektą „Etnokultūros mokymai: XV respublikinis tradicinių amatų, muzikavimo ir liaudiškų šokių festivalis „Veliuonos kadrilis“ Lietuvos kultūros taryba parėmė 6000 Eur, o savivaldybė prisidėjo 500. Veliuonos kultūros centras gegužės 24 d. Jurbarke surengė spaudos konferenciją – papasakojo apie planuojamus renginius ir kur leis skirtus pinigus.
„Veliuonos kadrilis“ valstybės finansavimą gauna nuo 2007-ųjų. „Galime sau leisti galvoti, kad renginys reikalingas ne tik mums, bet ir Lietuvai“, – sakė kultūros centro direktorė Birutė Jurkšienė. 
Šokių festivalis jau kelinti metai yra išsiplėtęs į kur kas didesnį renginį. Birželio 8 ir 9 d. Raudonės pilyje rengiami seminarai-praktikumai apie folklorines dainas ir šokius. Atvyks specialistai, kuriuos, pasak vienos seminarų koordinatorių Linos Lukošienės, galima vadinti folkloristų grietinėle: Loreta Sungailienė, Audronė Vakarinienė, Evaldas Vyčinas ir kt.
Šokių šventė ant Ramybės piliakalnio – birželio 17-ąją. Pasak „Veliuoniečio“ vadovės Ados Baublienės, šiemet naujovė – polkos konkursas su 500 Eur priziniu fondu. 
Dainų diena šiemet rengiama Tamošių kaime birželio 24 d. „Dalyvaus šeši vokaliniai kolektyvai ir kiekvienas ruošia bent po vieną Veliuonos krašto dainą“, – akcentavo „Veliuoniečio“ vokalinės grupės vadovė Jadvyga Žemliauskienė. 
Nors ir savivaldybės, ir turizmo informavimo atstovės bandė įpiršti, kad didelė šventė turi vykti didesniame centre, B. Jurkšienė akcentavo, kad šventė su Joninių tradicijomis skirta visam rajonui – kas norės, atvažiuos, Tamošiai nuo Veliuonos tik 12 kilometrų.
Beliko trupiniai
Antrasis prioritetas, kaip teigė R. Kalinauskienė, – tradiciniai renginiai. Bet kadangi didžiuma pinigų jau išdalyta pirmiesiems prioritetams, miestelių šventėms beliko trupiniai. Tiesa, nevienodo dydžio.
Pavyzdžiui, Raudonės ir Skirsnemunės miestelių, Veliuonos seniūnijos šventėms, Sekminėms Pupkaimyje – po 300 Eur, o šventei „Mūsų kaimas labai fainas“ Vadžgiryje – net 500. Šv. Antano atlaidams Stakiuose – 200, Jurbarkų seniūnijos Joninėms – 200, o tai pačiai šventei Kartupiuose, Šimkaičiuose – tik po 100. 
Klausučių kultūros centras savivaldybei teikė tik du projektus: vasaros šventėms Juodaičiuose ir Klausučiuose prašė 1200 Eur, o gavo 500. Ar galima už tiek surengti dvi šventes, kurių bendras biudžetas apie 2000 Eur (likusią reikalingą sumą – beveik 800 Eur planavo gauti iš rėmėjų)?
„Už tokią sumą negalima. Niekaip. Bet šiemet – rekordas, nes esame gavę ir 100 eurų. Renginių darome ir daugiau, bet gali teikti ir daugiau projektų, suma vis tiek bus ta pati“, – mano Klausučių kultūros centro direktorius Vytautas Ramanauskas ir užtikrina, kad šventės vis tiek įvyks. – Ieškome rėmėjų, ubagaujame. Kasmet tas pats, mes jau įpratę.“ 
Apie šventę be pinigų papasakojo ir Jurbarko kultūros centro kultūrinių renginių organizatorius Gintaras Zareckas. Jis buvo parengęs projektą „Jazz’uojantis pavasaris“, kurio biudžetas – 4500 Eur. Renginys ne tradicinis, tad komisija jam teskyrė lygiai nulį. 
„Tai buvo jurbarkiečio Tado Radišausko, Klaipėdos universiteto studento, diplominis darbas. Jo pirminis variantas labai skyrėsi nuo to, kurį matė žiūrovai. Galvojome apie renginį ant Bišpilio, profesionalius atlikėjus. Bet sąmata buvo labai kukli ir visą įdirbį padarė pats Tadas – ėjo su ištiesta ranka. Visuomenė, verslininkai aukoja ir nesiviešina“, – teigė G. Zareckas. 
O jeigu taip: nedavė pinigų, ir renginys nevyksta? „Gal ir galima taip, bet mes taip nedarom. Ir „Pamituvio armonikai“ negavom, bet įvyks, sukam galvas, kaip čia padaryti“, – sakė Jurbarko kultūros centro darbuotojas.
Kilo įtarimų
Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja R. Kalinauskienė sako, kad daugiau gauna tie, kurie teikia daugiau paraiškų: „Žiūrėkite į pateiktų paraiškų kiekį – atsiremiam į tai. Daugiau teiki, daugiau gauni. Kiekvienas projektas buvo svarstomas atskirai, žiūrime, ką jie planuoja, kur pinigus leis. Jurbarko kultūros centras teikė 12, Veliuonos ir Eržvilko – po 9 paraiškas. Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centras mums pateikė tris paraiškas, tas pačias, kurias teikė ir Kultūros tarybai, ir prašė dalinio finansavimo. Planas buvo toks – mes skiriame truputėlį, kad jie pradėtų veiklas, paskui jie gauna iš Kultūros tarybos, ir turime normalias veiklas. Bet paaiškėjo, kad taryba nefinansavo.“ 
Bet skirtumai akivaizdūs, ir jau po pirmojo komisijos posėdžio „Šviesos“ redakcija sulaukė skambučio su klausimu: ar neturėjo R. Kalinauskienė nusišalinti nuo pinigų kultūrai skirstymo, nes jos vyras Darius Kalinauskas vadovauja Eržvilko kultūros centrui? 
„Jis laikinai vadovauja, – patikslino skyriaus vedėjo pavaduotoja. – Aš realiai atlieku techninį darbą – aš rašau protokolus, surenku visas paraiškas, o kai vyksta posėdis, pateikiu lentelę, kokie yra prašymai. Pirmininkė yra administracijos direktorė, ir nuo jos lemiamo žodžio, ir nuo kitų komisijos narių siūlymų yra tie pinigėliai skirstomi. Nėra taip, kad aš sakau: Eržvilkui ir Eržvilkui. Aš kuruoju tą sritį ir privalau paruošti.“
„Ar buvo taip, kad jūsų balsas galėjo nulemti, kam skirti, o kam ne, juolab kad posėdyje dalyvavo ne visi komisijos nariai?“ – klausėme. „Tikrai ne“, – sakė R. Kalinauskienė. 
Laimi aktyviausi
Kultūriniam gyvenimui, pasak R. Kalinauskienės, gauti finansavimą galima ir iš kitų savivaldybės biudžeto fondų. „Džiugu, kad prie tų veiklų ir bendruomenės prisideda. Viešvilės miestelio dienai iš nevyriausybinių organizacijų finansavimo eilutės bendruomenė gavo 500 Eur. Ir kitos bendruomenės teikė projektus, pavyzdžiui, Rutkiškiai švęs varduves, Girdžių klojimo teatrų šventė irgi gavo 500 Eur. O Smalininkų bendruomenės centras sugebėjo gauti pinigų ir iš Sveikatos programos. Veiklūs žmonės pinigų gali gauti iš daug kur“, – pasakojo kultūrą kuruojanti valdininkė. 
Realios išliekamosios vertės šios lėšos, išskyrus skirtąsias muziejui, nesukuria, bet pramogų irgi reikia. Tad gyventojai kviečiami aktyviai dalyvauti šventėse, lankyti kultūrinius renginius – taip kiekvienas gali iš savivaldybės biudžeto pasiimti savąją dalį.
Danutė Karopčikienė



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook