Padėka už darbą – kelionė į Austriją

Padėka už darbą – kelionė į Austriją (0)

2018-07-07

Visus metus sunkiai repetavę, dalyvavę koncertuose ir konkursuose, iškovoję teisę dainuoti garbingiausioje vietoje tarp visų chorų Dainų šventėje ir pasidžiaugę chorui suteikta I kategorija Jurbarko kultūros centro jaunimo mišraus choro dainininkai birželio 23–liepos 1 dienomis keliavo po Austriją. „Ši kelionė – atlygis choristams už nuoširdų darbą“, – sako choro vadovė Danutė Lapienė. 

Jurbarkiečių keliai į Austrijos Štirijos kraštą tiesiasi jau beveik trečią dešimtmetį. Draugystė su austrų Gleinstatteno miestelio choru užsimezgė dar 1989 m. Rumunijoje vykusiame chorų festivalyje. „Tada austrai turėjo stiprų chorą. Jam vadovavo dabar jau pensininkas Villis Schoneggeris. Jis mus lydėjo ir šioje kelionėje“, – sena draugyste džiaugiasi D. Lapienė.

Per 27 metus į Austriją vyko šimtai jurbarkiečių, vienu ar kitu laiku dainavusių D. Lapienės vadovaujamuose choruose. Austrams dovanų nuvežtame stende – nuotraukos iš buvusių kelionių. Jose – dainuojantys dabartiniai keturiasdešimtmečiai. „Paskutiniu laiku į Gleinstatteną važiuojame kas trejus metus. Tiek pat kartų, kiek mes vykstame į Austriją, austrai atvyksta į Jurbarką“, – sako chorvedė.

Šįkart į Austriją keliavo 42 choristai. Už kelionę mokėjo dainininkų tėveliai, šiek tiek lėšų skyrė Jurbarko r. savivaldybė. Nė vieno išleisto euro negaila, nes kelionė buvo įspūdinga!

Nors vien nuvykti iki Austrijos prireikė dviejų parų, kelionė neišvargino, nes pakeliui choristai nakvojo Prahoje, aplankė Vieną, kurioje visi norintieji dalyvavo šv. Stepono katedroje vykusiose mišiose.

 Sekmadienio vakarą jurbarkiečius Gleinstattene sutiko visa bendruomenė – šeimos, kuriose turėjo apsistoti vaikai, mokytojai, seni draugai ir bičiuliai. „Žinojome, kad miestelyje didelio mūsų pasirodymo nenumatyta, todėl vos atvykę surengėme improvizuotą koncertą svetingiesiems austrams miestelio pilyje“, – sako D. Lapienė.

Šeimininkai svečiams buvo parengę įspūdingą viešnagės programą: choristai keliavo į Lurgroto stalaktitų ir stalagmitų olas, kuriose taip pat surengė mini koncertą, lankėsi federalinėse arklidėse, kuriose veisiami ir treniruojami Lipico veislės žirgai, žygiavo po Alpes, pramogavo parkuose, apžiūrėjo Riegersburgo pilį, vyko į ekskursijas po Štirijos sostinę Gracą. „Mano choristai nepraleidžia progos padainuoti, kai tik aptinkame tam tinkančią erdvę. Neištvėrėme ir Graco katedroje. Kiti lankytojai buvo sužavėti mūsų vaikų dainavimo. Jei galime viską atlikti kokybiškai, kodėl neparodyti to, ką mokame“? – juokiasi choro vadovė.

Nors sakoma, kad šokolado prieš dainavimą valgyti nepatariama, nes tai kenkia balso stygoms, tačiau laisvalaikiu jo skanauti galima. Ne tik skanavo, bet valgė iki širdis apsalo jaunieji choristai austriško „Zotter“ šokolado gamykloje. Išragavo daugybę šokolado rūšių ir dar sutiko fabriko savininką, kurio išskirtinis ženklas – nešiojami skirtingi batai.

Už pramogas choristai atsidėkojo koncertais. Didysis pasirodymas surengtas Lanache, su kuriuo bičiuliaujasi Jurbarko miestas. Pirmojoje koncerto dalyje pasirodė Lanacho muzikos mokyklos mokiniai, antroji buvo skirta svečiams. Jaunimo mišrus choras pagerbė bičiulį V. Schoneggerį – skyrė jam dainą ir sveikinimą. Koncerte apsilankęs Lanacho meras Josef Niggas choristams surengė šiltą priėmimą. „Išgirdome daug gražių žodžių ir pagyrų mūsų chorui“, – šypsosi D. Lapienė.

Kitas koncertas buvo surengtas Gleinstatteno mokykloje. Paklausyti jurbarkiečių atėjo mokiniai ir mokytojai. Chorą lydėjusi vertėja Raminta Damušienė papasakojo apie Lietuvą ir Jurbarką. „Mokykloje liko tik 130 mokinių, nebėra ir stipraus choro, tačiau dešimtmečius atlaikiusi draugystė tęsiasi. Jau kitą vasarą į Jurbarką atvyks bičiuliai iš Austrijos. Galbūt nebus didelių koncertų, tačiau ne mažiau nei muzikinis bendradarbiavimas svarbu ir žmonių bendravimas“, – tikina D. Lapienė. Už ilgametę draugystę ir globą ji dėkinga bičiuliams iš Gleinstatteno Marlies Schwarzl ir Friedrich Steusser.

Pasak chorvedės, tokio šiltumo ir svetingumo žmonės kaip austrai sutinkami labai retai. Choristai gyveno šeimose, buvo globojami ir skaniai maitinami, į Lietuvą keliavo ir gausios dovanos. „Pabūti tarp vietinių gyventojų, pamatyti jų kasdienybę, tradicijas, gyvai bendrauti – kas gali būti jaunam žmogui vertingiau“? – svarsto D. Lapienė.

Grįžtant į Jurbarką choristų dainos skambėjo ir Veličkų druskų kasyklos bažnyčios skliautuose, o jau sugrįžus dainininkų laukė pasirodymas 100-mečio dainų šventėje. Jauni balsai ir skambios lietuviškos dainos – galingas, tautas vienijantis ir bičiulystę nešantis duetas.

Jūratė Stanaitienė



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook