Permainų ir idėjų metas

Permainų ir idėjų metas (1)

2011-01-10

125 metų senumo austrų gamybos vilnų karštuvą ketinama suremontuoti ir juo karšti vilnas.

Smalininkus ir Jurbarką visoje Lietuvoje garsinantis Senosios technikos muziejus pagaliau sulaukė permainų. Liepos mėnesį su savivaldybe pasirašyta sutartis ne tik sudarė galimybę muziejui plėstis, bet ir suteikė viltį, kad Smalininkų technologijų ir verslo mokykloje bendrom jėgom pavyks įkurti Senovinės technikos ir amatų centrą.

Į tarptautinį turistinį maršrutą įtrauktame Senosios technikos muziejuje jau sukaupta daugiau nei 7000 eksponatų, tačiau didžioji jų dalis iki šiol neaprašyta – jo įkūrėjas ir vienintelis muziejaus darbuotojas Justinas Stonys tam tiesiog pritrūkdavo laiko. Įsipareigojusi  teikti konsultacijas ir padėti išplėsti muziejų savivaldybės taryba rajono biudžete rado lėšų vienam muziejininko etatui įsteigti. Muziejininkė Angelina Reičiūnienė ėmėsi seniai atidėlioto darbo – aprašo eksponatus ir pateikia lankytojams apie juos informaciją trimis kalbomis – anglų, vokiečių ir rusų.
„Rūpintis eksponatų paieška, priimti ekskursijas – didelis darbas, todėl muziejininkės labai reikėjo. Pernai pasiekėme lankomumo rekordą: per vieną dieną į muziejų atvyko net 11 ekskursijų. Dalį eksponatų perkėlę į Smalininkų technologijų ir verslo mokyklą, pagrindinę ekspozicijos dalį paliksime mano sodyboje. Pabaigę remontuoti patalpas, ekspoziciją pertvarkysime”, – sakė muziejaus įkūrėjas. 
J. Stonys tvirtina, kad sumanymas perkelti muziejų į Smalininkų technologijų ir verslo mokyklą bei įsteigti Senovinės technikos ir amatų centrą – nenaujas, tačiau ir padedant  savivaldybei dar negreit bus įgyvendintas. Planuojama, kad trijose laisvose mokyklos dirbtuvių patalpose veiks senųjų amatų ekspozicijos. Perkėlęs automobilius į būsimą ekspozicijų vietą, J. Stonys neapsidžiaugė – po atviru dangumi jie atrodė gražiau nei apšepusiose dirbtuvėse. Technikai laikyti čia geresnės sąlygos, bet kaip lankytojai jausis drėgmės ir pelėsių išmargintose patalpose – didelis klausimas.
Netrukus senąja technika besidomintys žmonės galės užsukti į muziejaus internetinį puslapį. Kompiuterinę įrangą J. Stoniui įsigyti padėjo vietos veiklos grupė „Nemunas”, Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos mokytojai Rasa ir Michaelis Oberhausai nemokamai ir skubiai išvertė internetiniam puslapiui reikalingus tekstus.
J. Stonys turi savo muziejaus viziją – tikisi, kad ateityje eksponatus ne tik bus galima apžiūrėti, bet jie veiks ir lankytojai galės ne tik mėgautis, bet ir mokytis.
„Atvažiuoja nemažai žmonių, kurie žino, ko nori – jie ne tik žavisi ekspozicija, bet ir pateikia specifinius klausimus, nori išbandyti veikiančius eksponatus”, – sakė J. Stonys.
Parodyti J. Stonys tikrai turi ką. Išskirtinė yra vieno cilindro dyzelinių variklių – mechaninės jėgos, pakeitusios arklius ir garo mašinas – kolekcija.
Radiotechnikos mėgėjus nepaprastai domina rusiška karinė įranga – radijo siųstuvai, imtuvai, todėl planuojama suformuoti radijo žvalgybos ekspoziciją. Dauguma imtuvų vis dar veikia ir jais galima pasiklausyti radijo stočių iš viso pasaulio.
Iki pavasario turėtų atgyti ir senas gramafonas. Sukauptoje plokštelių kolekcijoje – Antano Šabaniausko, Kipro Petrausko ir kitų tarpukario Lietuvos bei užsienio šalių atlikėjų įrašai. Galima būtų pasiklausyti ir išlikusių istorinių Lenino, Hitlerio kalbų.
J. Stonys tikina, kad veikiančių amatų ekspozicijoje paprasčiausia būtų įkurti kalvio bei batsiuvio darbo vietas.  Nedaug tetrūksta, kad galėtų veikti nuo metalo laužo išgelbėtas linotipas – pagrindinis spaudos leidimo įrenginys iki kompiuterių technologijos. 
Neseniai muziejus įsigijo prieš 125 metus pagamintą pramoninį austrų gamybos vilnų karštuvą. Tikimasi, kad atnaujintas įrenginys galės veikti. 
Veikiančio muziejaus ir senųjų amatų centro kūrimo planams pritaria ir Smalininkų technologijų ir verslo mokyklos direktorės pavaduotojas ugdymui Stasys Zdanavičius. Nors bendrus planus jis vadina idėjų metu,  neabejoja, kad muziejaus ir mokyklos bendradarbiavimas perspektyvus ir duoda ypač didelę naudą, nes veikiančios senosios technologinės linijos ar atskiri amatai plečia technika besidominčio jaunimo akiratį ir džiugina ne tik muziejaus lankytojus.
Vienintelė problema, kylanti ir muziejaus įkūrėjui, ir mokyklos administracijai – iš kur gauti lėšų patalpoms remontuoti ir senųjų amatų centrui  kurti. Kol patalpos nesuremontuotos, galvoti apie eksponatų perkėlimą – neprotinga.

„ŠVIESOS” inform.



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook