Balsavimas

Ar pritartumėte Vidos Rekešienės ir Dariaus Juodaičio grįžimui į rajono politiką?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Prisimenant kraštietę – ir kirčiavimo pamokėlė

Prisimenant kraštietę – ir kirčiavimo pamokėlė (0)

2010-05-13

Balandžio 12-ą buvo minimos kalbininkės Petronėlės Bernadišienės 100-osios gimimo metinės. Jurbarko rajono lietuvių kalbos mokytojų metodinė taryba, lietuvių kalbos draugijos Jurbarko skyrius, rajono savivaldybės administracija ir Švietimo skyrius, Viešoji biblioteka bei Švietimo centras pakvietė didžiulį būrį Vilniaus pedagoginio universiteto (VPU) Lituanistikos fakulteto filologų ir kraštiečių kalbininkų.

Kalbininkė Petronėlė Bernadišienė geriau žinoma akademinėje visuomenėje, bet jos atminimas gyvas ir gimtajame Jurbarko rajone. Į Bylų namus Geišių kaime kalbininkės šimtmečio minėjime nuvedė Vytauto Didžiojo vidurinės mokyklos mokinės Auksės Vabalaitės meninės fotografijos. Auksė kartu su mokytoja Nijole Laurinaitiene vaikščiojo kalbininkės gimtinės takais. Namai, kur prieš šimtą metų pasaulį išvydo Petronėlė Bylaitė-Bernadišienė, dabar, žinoma, jau kitokie - tik dangus ir lauko vėjas.
Prisimindamas P. Bernadišienę profesorius Vincentas Drotvinas pastebėjo, kad Jurbarko gimnaziją ji baigė teturėdama 17 metų ir įstojo į Kauno universitetą studijuoti lietuvių kalbą. „1927 metais nebuvo pagundų studijuoti ką kita, nes atkurtai Lietuvai reikėjo inteligentų", - sakė profesorius. Po studijų dirbo mokytoja. Nuo 1946 m. - Vilniaus pedagoginio instituto (dabar - universitetas) dėstytoja. Kartu dirbo ir mokslinį darbą. „Disertaciją P. Bernadišienė rašė ne laipsniui, o mokslui. Ir dabar, po keturiasdešimties metų, nėra išsamesnės studijos apie sangrąžinius veiksmažodžius", - teigė prof. V. Drotvinas.
„Kai pradėjau dėstyti akcentologiją, buvau labai „žalias" ir jos klausti nedrįsau. Užtat ji mane labai dažnai klausinėdavo", - apie buvusią kolegę humanitarinių mokslų daktarę, daugybę lituanistų kartų mokiusią taisyklingo kirčiavimo, sakė profesorius Antanas Pakerys. Jis papasakojo ir apie nežinomą, slaptąją kalbininkės P. Bernadišienės veiklą - kunigo Vaclovo Aliulio paprašyta ji sovietmečiu talkino kirčiuojant bažnytinius tekstus. „Juos skaitydami atkreipkite dėmesį ir į kirčio ženklus, kad tekstai skambėtų taisyklingai - tai bus Petronėlės Bernadišienės darbų įprasminimas", - ragino prof. A. Pakerys.
Dėstytoja Vera Mauricaitė papasakojo apie dabartinių Lituanistikos fakulteto filologų modernius darbus ir dėstymo metodus. „Akcentologija - tamsus miškas tik neįsigilinus", - sakė V. Mauricaitė ir pamokė, kad mūsų dažnai vartojamų vietovardžių vietininkai kirčiuojami paskutiniame skiemenyje - Jurbarke, Veliuonoje, Eržvilke.
Literatūros kritikas Petras Bražėnas savo nuotaikingoje kalboje tęsė ir kirčiavimo pamokėlę, o keliskart suklydęs prisipažino: „Siaubas, kaip aš bijau su tais kalbininkais, vienas kur kas drąsiau jaučiuosi." Auditorijos, kurios daugumą sudarė mokytojai lituanistai, literatūrologas klausė: „Kaip gi jums sekasi?", o pats sakė nesąs didelis optimistas viso to, kas dabar vyksta mokykloje.
Diskutuoti mokytojus kvietė ir VPU Lituanistikos fakulteto prodekanas Dainius Vaitiekūnas. „Ar tikrai lituanistas mokykloje yra centras, ar tik paribio gyventojas, keistuolis?" - klausė jis. Bet diskusijos nebuvo - gal mokytojai atėjo tik pasiklausyti garbių svečių, o gal diskusija neturi prasmės, kai manai, jog lituanisto našta nuo jos nepalengvės.
Ant lituanistų pečių, pasak Švietimo skyriaus vedėjo Antano Gvildžio, laikosi lietuvių kalba. Lituanisto misija ir dar platesnė - jis skleidžia humanitarinę kultūrą. Ir nors folkloristas Stasys Skrodenis apgailestavo, kad „madą dabar diktuoja ne kultūrininkai, o „maksimos", ne kiekvienas siekia būti madingas - svarbiau būti pačiam savimi. „Noras, pašaukimas ir pasiryžimas - štai dėl ko verta studijuoti filologiją", - renginyje Jurbarke sakė Vilniaus pedagoginio universiteto studentai Ugnė, Žilvinas ir Justinas.

Genutė DOMARKAITĖ



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook