Rajono bibliotekos laukia knygų ir skaitytojų

Rajono bibliotekos laukia knygų ir skaitytojų (0)

2016-02-03

Dar 2014 m. pabaigoje Seimas priėmė nutarimą 2016-uosius paskelbti Bibliotekų metais. Taip nuspręta dėl mažėjančio knygų perkamumo ir skaitomumo, o bibliotekų fondų papildymas ir renginių organizavimas turi didelę reikšmę visuomenės tobulėjimui ir dvasingumo bei kultūros ugdymui. Iš valstybės biudžeto papildomai skirta 450 tūkst. eurų, iš kurių 300 tūkst. – naujoms knygoms ir leidiniams įsigyti.

Darbuotojai nesikeičia

Jurbarko rajono viešojoje bibliotekoje metai prasidėjo renginių gausa – pristatomos net trys patriotinės tematikos knygos: praėjusį penktadienį pristatyta Antano Pociaus sudaryta „Kęstučio apygardos vadai“, vasario 8 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo parengtos knygos apie signatarę Birutę Nedzinskienę sutiktuvės, o vasario 15 d. įvyks žurnalisto Aro Lukšo knygos „Laisvės istorijos mozaika“ pristatymas.
Gausybę renginių bibliotekose rengia ir skaitytojų laukia nemažas bibliotekininkų kolektyvas. Be centrinės miesto bibliotekos, rajone veikia 24 filialai. Nuo 1977 m., kai įvyko centralizacija, Jurbarko rajone veikė 45 bibliotekos. Beveik 50 proc. susitraukęs tinklas stengiasi išsilaikyti ir kaimo žmonėms suteikti vietą, kurioje galima pasisemti kultūros, žinių ir informacijos.
Jurbarko r. viešojoje bibliotekoje ir jos filialuose šiuo metu dirba 54 žmonės, yra 47,5 etato. Pilnu etatu dirba tik dešimt darbuotojų, didžioji dalis turi 0,5 etato. Kaimo bibliotekose darbuojasi po vieną bibliotekininką, tik Skirsnemunėje ir Smalininkuose po 0,75 etato dirba po du žmones.
Jurbarko r. viešosios bibliotekos direktorė Nijolė Masiulienė teigia, kad darbuotojų kaita nedidelė. Žmonės stengiasi išlaikyti darbo vietą, o baigusių mokslus ir ieškančių bibliotekininko darbo taip pat nėra. Šią profesiją dabar galima įgyti bene tik Vilniaus ir Klaipėdos universitetuose, o ir pavadinta ji kai kur kitaip – komunikacijos ir informacijos specialistas. Šiuos mokslus nuotoliniu būdu baigė ir dvi Jurbarko rajono bibliotekininkės – Laima Pernarauskienė ir Erika Žievienė.
Bibliotekinkės turi galimybes dalyvauti ir noriai mokosi Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo ir Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekų rengiamuose kursuose bei pagal įvairius projektus vykdomuose mokymuose. Kvalifikacijos kėlimo kursų komandiruotėms numatyti pinigai bibliotekos biudžete.
Bibliotekų darbuotojams nėra ypatingų išsilavinimo reikalavimų – gali dirbti žmonės baigę vidurinį, aukštesnįjį mokslą. Tik skyrių vedėjai, vadovai turi turėti specialųjį išsilavinimą.
Jaunimas nenori dirbti bibliotekininko darbo, o vyresnieji, net ir išėję užtarnauto poilsio, darbo vietos nepalieka. Kaimų bibliotekoms tokie žmonės – išsigelbėjimas. Dažnas gyvena ūkiškai, tačiau dalį savo laiko skiria ne itin daug apmokamoms pareigoms.
Kaimo bibliotekininkai dirba lanksčiai – kiekvienas filialas darbo laiką nusistato pats. Darbuotojai žino, kada galima sulaukti daugiausia žmonių, tada ir atveria bibliotekų duris.
Pasak bibliotekos direktorės, pagaliau atstatyti per krizę sumažinti bibliotekininkų atlyginimai – jie kilo nuo 2015 m. liepos, žadama šiek tiek pridėti ir nuo ateinančios. Tačiau naujų specialistų dideliais atlyginimais nesuviliosi – skyriaus vedėjas uždirba apie 700, vyr. bibliotekininkas – 400-500 eurų neatskaičius mokesčių.

Šviesos žiburėliai

Dėl sunkios finansinės padėties prireikus uždaryti vieną iš filialų kaimo žmonės kovojo, kad nedingtų, pasak jų, šviesos šaltinis – biblioteka. Todėl dabar esančius filialus visais būdais stengiamasi išlaikyti, remontuoti ar ieškoti naujų patalpų.
Didžiausias džiaugsmas bibliotekininkams ir skaitytojams – 2013 metais duris atvėręs modernus miesto bibliotekos pastatas, kurį per ketverius krizės metus sugebėta pastatyti visų – darbuotojų, savivaldybės administracijos ir daugelio kitų žmonių – pastangomis.
Per pastaruosius dešimtį metų labai pagerėjo sąlygos daugelyje bibliotekos filialų: kai kurie remontuojami savo lėšomis, kitur pastatus rekonstruoja seniūnijos ar bendruomenės, su biblioteka sudarančios patalpų panaudos sutartis.
 Armeniškių filialas – atnaujintas, suremontuotas, įrengta interneto prieiga. Baltraitiškės biblioteka ilgai glaudėsi griūvančiuose kultūros namuose, o šiuo metu išsikėlė į bendruomenės suremontuotą buvusios mokyklos pastatą.
Eržvilkiškiai džiaugiasi erdviomis, moderniomis bibliotekos patalpomis renovuotame kultūros centre. Girdžių biblioteka įsikūrusi seniūnijoje. Patalpos neblogos, bet ankštokos, reikėtų vietos skaityklai. Bibliotekininkus džiugina pasigirstančios kalbos apie žadamą steigti Girdžių daugiafunkcį centrą – ten atsirastų vietos ir knygoms.
Tokiame centre biblioteka įsikūrė Seredžiuje. Čia dirbama pagal jungtinę veiklą su mokyklos biblioteka – toks modelis sparčiai skinasi kelią Lietuvoje.
Raudonėje, Juodaičiuose ir Jurbarkuose bibliotekos dirba tvarkingose, jaukiose patalpose seniūnijose, o Pauliuose filialas keliavo iš vienos vietos į kitą, kol namus surado bendruomenės namuose. Viešvilėje knygų pasaulėlis glaudžiasi kultūros namuose. Patalpos erdvios, gražios, tik vėsoka – namas senas, langai dideli. Žindaičių kaimo biblioteką taip pat ne gėda kam nors parodyti – čia šviesu ir jauku. Šimkaičių filialas įsikūręs virš medicinos punkto.
Skirsnemunės biblioteka – pavyzdinė. Drauge su kitomis įstaigomis viename pastate įsikūręs filialas džiugina didelėmis patogiomis erdvėmis. Ši biblioteka aptarnauja ir mokyklos bendruomenę.
Dažnai kyla klausimas, ar kaime reikalingos dvi bibliotekos – viešoji ir mokyklos. Pasak N. Masiulienės, šios bibliotekos pirmiausia skiriasi savo paskirtimi ir sukauptais fondais. Mokyklų bibliotekose galima rasti švietimui skirtą literatūrą – vadovėlius, metodinę medžiagą, privalomus programinius kūrinius, o viešojoje bibliotekoje žmonės randa skaitinių laisvalaikiui, įvairių sričių specializuotos literatūros, vyksta renginiai, galima turiningai praleisti laiką, pasinaudoti internetu.
Kol vienos bibliotekos ramiai dirba, kitos ruošiasi permainoms. Šią savaitę duris atveria atnaujinta Vadžgirio biblioteka. Ilgai dirbęs užliejamose pirmo aukšto patalpose dabar filialas grįžta į anksčiau naudotas, dabar bendruomenės sutvarkytas, gražesnes ir didesnes patalpas antrajame pastato, kuriame įsikūręs ir Vadžgirio kultūros centras, aukšte. Filialo bibliotekininkė Erika Žievienė sugebėjo surinkti 5000 eurų iš rėmėjų naujiems bibliotekos baldams.
Tuoj duris atvers biblioteka Kartupiuose, kur ji su kultūros namais įsikurs renovuotame buvusios mokyklos pastate.
Permainų laukiama ir Veliuonoje, kur bibliotekai paskirtos 200 kv. m ploto patalpos. Planuose – Pilies kaimo bibliotekos perkėlimas į bendruomenės namus, tik ten reikės remonto. Tamošių filialo darbuotoja kantriai laukia galimybės iš šaltų buvusių kultūros namų persikelti į Gausantiškių pagrindinę mokyklą.
Daug planų bibliotekos administracija kuria kartu su Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centru. Smalininkų biblioteka bus orientuota į Mažosios Lietuvos kultūros puoselėjimą ir vykdys bendrą veiklą su kultūrininkais.
Bibliotekininkai turi ir skaudulių. Stakių filialas dirba šaltame seno pastato kambarėlyje. Nors darbuotoja, pasak N. Masiulienės, tikra sibirietė ir niekuo nesiskundžia, bet tokiose patalpose nejauku lankytis skaitytojams, nekalbant apie renginius.
Panaši padėtis Lybiškiuose, kur nemokamai savo patalpose bibliotekai leidžia dirbti UAB „Lybiškiai“. Tačiau patalpos nešildomos, reikia remonto.

Turtas – knygos

Lėšų knygoms ir kitoms priemonėms įsigyti skiria kultūros ministerija, atsižvelgdama į gyventojų skaičių. Mažėjant gyventojų – mažėja ir lėšos. Bibliotekų metų proga padidinta suma vienam gyventojui – nuo 0,58 iki 0,69 Eur. Periodiniams leidiniams užsakyti pinigus skiria savivaldybė.
Praėjusiais metais miesto biblioteka įsigijo beveik 3700 knygų, periodikos, elektroninių leidinių ir kt. Iš viso rajono bibliotekose per metus jų gauta per 13 tūkstančių – per 5700 knygų, iš kurių beveik 2600 – dovanotos, ir beveik 7500 periodikos leidinių. Biblioteka prenumeruoja apie 80 pavadinimų periodinių leidinių.
Pasak bibliotekos direktorės, labiausiai trūksta grožinės literatūros, taip pat edukacinių, informacinių, specializuotų leidinių, istorinių knygų.
„Kai mes skelbiame, kad trūksta knygų, tai reiškia, kad norėtume gauti naujų leidinių. Knygos, kurias atneša savo lentynas išvalantys gyventojai, dažniausiai būna pasenusios“, – tvirtina N. Masiulienė. Vertingas gyventojų dovanotas knygas bibliotekininkai įvertina ir įtraukia į bibliotekos fondus.
Periodiniai leidiniai – vieni populiariausių. Kasdien jų paskaityti atskuba pulkas skaitytojų – nuo moksleivių, inteligentų iki nakvynės namų klientų. Biblioteka – atvira visiems.
Jurbarko miesto bibliotekoje yra 2150 registruotų skaitytojų, o apsilankymų skaičius pernai siekė per 47 tūkst. – tai ir skaitykloje, ir bibliotekoje, ir renginiuose besilankantys žmonės. Filialuose per metus suskaičiuota beveik 136 tūkst. apsilankymų.
Bibliotekininkai imasi visokių akcijų, kad pritrauktų žmones – ir sriubą verda, ir pyragus kepa, ir edukacines programas vykdo, net kompiuterinio raštingumo kursus rengia. Vyresn. bibliografė Rasa Miliūnienė ne vienus metus bibliotekos lankytojus moko elgtis su informacinėmis technologijomis.
Dvidešimtyje bibliotekų yra interneto prieiga. Pirmieji kompiuteriai bibliotekas pasiekė vykdant respublikinius projektus, kompiuterių tinklas nuolat atnaujinamas. 2014 m. pabaigoje Jurbarko rajono bibliotekos turėjo 144 kompiuterius, skirtus darbuotojams ir lankytojams.

Nauji planai

„Planų turime labai daug. Labai tikimės, kad Kultūros fondas skirs daugiau lėšų projektams finansuoti“, – sako direktorė. Bibliotekininkai parašo daug projektų, tačiau retai sulaukia lėšų jiems įgyvendinti.
Praėjusiais metais miesto bibliotekoje įvyko 110 renginių – parodų, susitikimų, knygų pristatymų, užsiėmimų. Vien susitikimų su žymiais žmonėmis surengta apie 20 ir dar septyni vaikų skyriuje.
„Ką nors ypatingo surengsime per Nacionalinę bibliotekų savaitę, per kurią kasmet išrenkamas ir apdovanojamas geriausias rajono bibliotekininkas“, – pažada N. Masiulienė.
„Pas mus vyksta tiek daug veiklų, kad tenka kalendoriuje ieškoti vietos naujam sumanymui“, – sako direktorė. Bibliotekoje renkasi Trečiojo amžiaus universiteto klausytojai, o šiais metais gali tekti priimti ir Jurbarko kultūros centro darbuotojus, nes šioje įstaigoje planuojamas remontas, tad kultūrininkai prašosi priglaudžiami.
„Bibliotekų metai mums bus svarbūs ir nauju bendradarbiavimu su kultūros darbuotojais. Gal gims naujų idėjų, renginių“, – perspektyva labiau pasispausti negąsdina N. Masiulienės.
Pasak Jurbarko r. viešosios bibliotekos direktorės, pasitinkant šiuos metus norisi sau palinkėti daugiau naujų leidinių, didesnio bibliotekininkų darbo įvertinimo, gausesnių lankytojų ir kad Bibliotekų metai neliktų tik gražiai deklaruotu pavadinimu, kai nieko nevyksta.
„Bibliotekininkai pasistengs, kad skaitytojai pajustų, jog šie metai bibliotekoms“, – optimizmo nestokoja N. Masiulienė.

Jūratė Stanaitienė



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook