Balsavimas

Ar tenkina požeminių šiukšlių aikštelių įrengimo kokybė?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Rudeninis Skirsnemunės teatro derlius – naujas spektaklis

Rudeninis Skirsnemunės teatro derlius – naujas spektaklis (0)

2016-09-10

Skirsnemuniškiai jau žino, kad per Baltramiejų sulauks savo miestelio teatro naujo vaidinimo. Šiemet vaidintojai ėmėsi Kazio Sajos pjesės „Melo diena“, repetavo vasarą, o rugpjūčio 20 d. pakvietė į premjerą. Seniai parašyta pjesė scenoje atrodė kaip nauja ir sukurta apie mus.

„Melo diena“ – ketvirtasis Skirsnemunės mėgėjų teatro spektaklis, vėl komedija – lengvo turinio, užtat su gilia potekste. Teatro vadovė režisierė Birutė Šneiderienė išrinko savo kolektyvui niekieno nestatytą K. Sajos pjesę.
„Pjesė paini, bet mes atpainiojom! Veiksmas vyksta kirpykloje, kalba eina apie kolegų darbo santykius. Ir apie pinigus. Gobšumas pamina žmogiškumą – pagrindinė mintis ir labai šiuolaikiška tema“, – naująjį spektaklį trumpai apibūdino režisierė.
Aktorius, kurie vaidina „Melo dienoje“, režisierė vadina teatro senbuviais – nors ketveri metai nėra labai ilgas laikas, bet nuo pat pradžių teatre esančius žmones šis žodis gražiai apibūdina. Taigi Rasa Dilienė naujajame spektaklyje vaidina kasininkę Vandutę, Sonata Paulienė – kirpėją Elzę, Jonas Tamošaitis – kirpėją Leo, Edmundas Paulis – kirpėją Cibą. Toliau – kirpyklos klientų būrelis: Mindaugas Dilys suvaidino girtuoklį, Albina Miliauskienė – jo draugę Vaivą, Vytautas Norkus – verslininką Algimantą.
Artistų būrelį papildė iki tol viename spektaklių grojęs muzikantas Vytas Petrauskas – jam „Melo dienoje“ teko valytojos vaidmuo. „Naujas mūsų artistas – tikras scenos žmogus, be kompleksų. Persirengė moterimi ir puikiai suvaidino“, – teatro naujoką gyrė režisierė. Beje, apie laisvalaikį su teatru pasakojusi S. Paulienė sakė, kad režisierė visus aktorius dažnai pagiria. „Manau, kad pernelyg daug, per dažnai mus giria, turbūt ne visada ir vertai. Daro tai norėdama mus paskatinti, ir mes tikrai labai stengiamės“, – sakė moteris.
„Spektaklis yra didelis darbas – daug teksto, repeticijos vargina. Bet čia suaugusių žmonių teatras, ir jie repeticijų nepraleidinėja tik todėl, kad „šiandien taip noriu“. Spektaklį repetuoti pradėjom pavasarį, dėl repeticijų žmonės aukojo atostogas, atsisakė kelionių ir pramogų, tarpavosi tarp šienavimo ir kitų darbų“, – pasakoja režisierė apie žiūrovams nematomas ir nežinomas premjeros radimosi aplinkybes.
Bet repeticijose praleistas laikas – labai malonus, o ką jau besakyti apie pasirodymus scenoje – ir Skirsnemunėje, ir išvykose. Šitaip teigia S. Paulienė. Jurbarkietė Skirsnemunės mėgėjų teatro veikloje dalyvauja kartu su vyru Edmundu Pauliu, ir būtent jis buvo vaidinimo pradininkas.
Edmundas buvo vaidinęs mokyklos laikais ir vėliau norėjo vaidinti. Kai pamatė skelbimą laikraštyje, kad Skirsnemunėje renkamas teatras, galvoti nebebuvo kada, reikėjo važiuoti. Kartu važiavo ir Sonata, nors vaidinti neplanavo. Ji į teatrą įsijungė jau įpusėjus pirmojo spektaklio – Žemaitės „Trijų mylimų“ repeticijoms. Ir nesigaili, atvirkščiai – džiaugiasi: „Birutės Šneiderienės nepažinau, tik žinojau, kad tokia režisierė yra. Smagu, kad ji surinko grupę Skirsnemunėje, pakliūti į jos vadovaujamą teatrą – didelis džiaugsmas.“
Naujajame spektaklyje Sonata vaidina kirpėją Elzę. „Ji nėra tokia kaip aš gyvenime. Kirpėja Elzė – grubi, mėgsta meluoti, sąmokslininkė. Sunkoka buvo persikūnyti, bet manau, kad pavyko“, – sako Sonata.
Moteris neneigia, kad teatrui reikia skirti daug laiko, bet tai – malonus laisvalaikis. „Tekstą išmokti neužtenka repeticijų. Vadovė yra užsiminusi, kad jaunimas greičiau išmoksta, o mudu su vyru ir namie sėdime su lapais ir mokomės vienas kitam padėdami“, – atvirauja aktorė.
Turi jie ir kitokių laisvalaikio pomėgių ir užsiėmimų – Sonata mėgsta dainuoti ir groti – prisėdusi prie sintezatoriaus pamalonina širdį muzika, o Edmundas padeda tėvams sode, darže. Pradėjus lankyti teatrą nieko neteko atsisakyti ar prarasti – viską pavyksta suderinti, o jų draugai, giminės ir pažįstami planuodami bendrus renginius, pasak Sonatos, irgi derinasi prie teatro.
Tačiau nieko nepraradus pavyko atrasti naujų dalykų: jei ne teatras, Sonata ir Edmundas nedalyvautų Panemunės pilies kieme vasarą vykstančiose mugėse. Sonata į pilį atvykstantiems turistams siūlo naminės duonos, o Edmundas – mėsos gaminių. Pilies mugė – ne šiaip prekyvietė, bet teatralizuotas renginys, todėl dalyvauti jame buvo pasiūlyta Skirsnemunės teatro aktoriams.
Per šventą Baltramiejų išskrenda gandrai ir jau pakvimpa rudeniu. Tokia ir skirsnemuniškių šventė – dar vasariška, bet ir su derliaus kraitele. „Ruduo: kas obuolius renka, kas bulves, o mūsų teatro derlius šiemet – „Melo diena“, – sako režisierė B. Šneiderienė ir pabrėžia, kad smagiausia premjeroje sulaukti didelio žiūrovų būrio su pražydusiu darželių derliumi – jurginais ir kardeliais rankose.
O praėjusį savaitgalį Skirsnemunės teatro derliaus kraitę papildė dar vienas įvertinimas. Jono Basanavičiaus tėviškėje Ožkabaliuose vykusiame Sūduvos mėgėjų teatrų festivalyje „Atžalynas“ skirsnemuniškių spektaklį A. Griciaus komediją „Ponaitis“ komisija išrinko geriausiu. B. Šneiderienės vadovaujamas teatras aplenkė septynis kitus festivalyje dalyvavusius teatrus. Ir ne pirmą kartą – pernai Ožkabaliuose irgi triumfavo Skirsnemunė!

Danutė Karopčikienė



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook