Balsavimas

Ar tenkina požeminių šiukšlių aikštelių įrengimo kokybė?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Senjorų šokiai pakylėja iki dangaus

Senjorų šokiai pakylėja iki dangaus (0)

2016-07-16

Šokis – tai pakylėjimas žmogaus nuo žemės iki pat dangaus. Toks liaudiškų šokių kolektyvo „Veliuonietis“, birželio 18 d. sukvietusio savo bičiulius į šokių festivalį, credo. „Veliuonos kadrilis“ visada vyksta aukščiausioje miestelio vietoje – ant Ramybės piliakalnio, bet į aukštybes labiausiai kelia šokėjų entuziazmas, žodžiais neapsakomi puikūs šokiai.

Veliuonos kultūros centro rengiamas „Veliuonos kadrilis” išaugo į tradicinių amatų, muzikavimo ir liaudiškų šokių festivalį. Šiemet jis vyko dvi dienas, buvo surengtas praktinis seminaras apie liaudies dainas, koncertavo folkloro atlikėjai, smuiko ir kanklių duetas, veikė teatralizuotas amatų kiemelis ir žolynų dirbtuvėlės.
Bet svarbiausias renginys – tradicinė liaudiškų šokių šventė ant Ramybės piliakalnio. „Veliuonos kadrilis“ rengiamas nuo 1999 m., šiemet įvyko jau 14-asis festivalis.
Nepaisydami darganoto oro į Veliuoną iš visų Lietuvos kampelių suvažiavę šokėjai puošėsi savo tautiniais kostiumais, rikiavosi miestelio aikštėje ir dainuodami, nešini kolektyvų vėliavomis nuo Vytauto Didžiojo paminklo, pro bažnyčią žygiavo link kalno. Lietus bandė įsismarkauti, bet, kaip jau ne kartą šiame festivalyje yra buvę, po pirmų šokių liovėsi – dangus išsigiedrijo ir saulė nušvito šokančių senjorų šventei.
Ramybės kalno papėdėje eiseną pasveikino šventės vedėjai – kultūros darbuotoja ir šio koncerto scenaristė Birutė Jurkšienė bei Veliuonos bendruomenės pirmininkas Naglis Mačėnas.
„Veliuonai birželio mėnuo - pats svarbiausias. Žilagalvis Nemunas praneša, kad artėja „Veliuonos kadrilis”. Šią žinią išgirdęs Ramybės kalnas nusišypso tokia plačia šypsena, jog atrodo, kad ir jis keliaus kartu su šokėjais“, – sakė šventės vedėjai, o festivalio atidarymo žodį suteikė Veliuonos seniūnui Egidijui Mikštai.
Pirmasis šokis ant Ramybės kalno – garsusis Veliuonos kadrilis, išskirtinis „Veliuoniečio“ repertuare, nes joks kitas kolektyvas jo nemoka. Kadrilis – autentiškas veliuoniečių šokis, sudarytas iš daugybės dalių. Choreografė Ada Baublienė prisimena, kad pirmą kartą pamačiusi Veliuonos kadrilį labai nustebo – buvo toks ilgas, kad jį šokant komisijos nariai spėjo nueiti alaus. Dabar „Veliuonietis“ šoka kadrilį, prie kurio ranką pridėjo ansamblio įkūrėja Leonida Matusevičienė – šiek tiek sutrumpino palikdama liaudišką pobūdį ir autentiškus dalių pavadinimus: „Paduok mergą vyrui“, „Siustas“, „Paskutinis“.
Po pirmojo šokio ypatingų sveikinimų sulaukė „Veliuoniečio“ vadovė A. Baublienė – į šventę suvažiavusių kolektyvų dovanos, gėlės, gražiausios padėkos už draugystę bei nuoširdžiausi palinkėjimai buvo skirti choreografei neseniai švęsto 80-mečio jubiliejaus proga. Pasveikinti atvyko ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Jurbarko filialo pirmininkė Irina Pažereckienė, nes A. Baublienės vaikystė ir jaunystė pažymėta tremties žyme, ir choreografės specialybės ji išmoko Sibire, Irkutsko kultūros technikume.
Paskui į šokių aikštelę vedėjai kvietė Jurbarko kultūros centro „Mituvą“ – šį vidutinio amžiaus šokėjų kategorijai priklausantį kolektyvą, anuomet pirmą tokį Lietuvoje, 1971 m. subūrė A. Baublienė. Dabar „Mituvai“ vadovauja Justė Lukauskienė, o dažname koncerte mituviečiai tebešoka pirmosios vadovės jiems sukurtą „Jurbarkiečių polką“.
Pakvietimu į šventę džiaugėsi ir Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro Smalininkų „Skalva“ (vadovas Donatas Liktas). Tai irgi vyresniųjų liaudiškų šokių kolektyvas, šokantis dar tik šeštus metus.
Kiti festivalyje šokę kolektyvai gyvuoja dešimtmečius ir tiek pat šokis neatsiejama gyvenimo dalimi yra neretai jau žilagalviams, bet miklių kojų, linksmiems, širdyje visada jauniems šokėjams. Festivaliuose kolektyvai susipažįsta, susidraugauja, tampa artimi tarsi giminės.
Pakruojo „Laja“ (vad. Leokadija Juodagalvienė) šiemet mini 35 metų veiklos sukaktį, o „Veliuonos kadrilyje“ šoko jau trečią kartą. Utenos mokytojų grupė „Levindra“ (vad. Audinga Kvaselytė) su šokiais aplankė 11 valstybių, o Veliuonoje buvo pirmą kartą ir susižavėję grožėjosi Nemunu nuo aukštojo Ramybės kalno. Panevėžio bendruomenės namų „Linas“ (vad. Zita Rimkuvienė), Marijampolės kultūros centro „Sidabra“ (vad. Virginija Sagulina) - seni geri veliuoniečių draugai, kartu šokta daugybėje švenčių. Kaimynai – Tauragės „Vėjava“ (vad. Birutė Sagatauskienė) kaip ir „Veliuonietis“ įvertinti „Aukso paukštės“ nominacija. Tokį pat apdovanojimą turi ir Vilniaus Vilkpėdės bendruomenės centro „Šimtažiedis“ (vad. Rūta Januškevičienė). Vilniečiai aktyviai koncertuoja Lietuvoje ir užsienyje, smagiai šoko ir ant Ramybės piliakalnio.
Veliuoniečių patryptine polka koncertą baigė „Veliuonietis“. Šis liaudiškų šokių kolektyvas šoko daugybėje pasaulio šalių ir garsino Lietuvą, Jurbarką, bet labiausiai – savo mieląją Veliuoną, nes nuo pat pradžių puošėsi veliuonietiškais kostiumais ir šoko savo krašto šokius. „Veliuoniečio“ su niekuo kitu nesupainiosi, o Veliuona neįsivaizduojama be šio kolektyvo. 2014 metais šokėjai Veliuonai padovanojo „Aukso paukštę“ – aukščiausią lietuvišką apdovanojimą už mėgėjišką meną.
Bet patryptine polka šokiai dar nesibaigė. Visi kartu festivalio dalyviai dar pynė šokių pynę, jungėsi ir žiūrovai. Nustygti vietoje neleido ir Jurbarko „Santakos“ kapela – dundėjo visas Ramybės kalnas.
Tokią linksmą nuotaiką ir išsivežė namo visi kolektyvai. Dar dovanas, teiktas seniūno ir kultūros centro direktorės Irmos Svetlauskienės, bei pievose šokėjų suskintas puokštes.
Festivalį finansais rėmė Lietuvos kultūros taryba ir Jurbarko rajono savivaldybė.
Tik vienas apmaudėlis liko – kad nė vienas savivaldybės vadovų neatvažiavo į „Veliuoniečio“ šventę. Bet valdžiai, matyt, geriau žinoti, kur, kada ir ko važinėti.

Danutė Karopčikienė



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook