Balsavimas

Ar pritartumėte Vidos Rekešienės ir Dariaus Juodaičio grįžimui į rajono politiką?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Skaitėme savo mokytojo eilėraščius

Skaitėme savo mokytojo eilėraščius (0)

2016-04-09

Verbų sekmadienį Veliuonos kultūros centre vyko jauki, šilta poezijos popietė – mokytojo Stasio Liutvinavičiaus rinktinės „Einu per laiką“ pristatymas. Po šv. Mišių žmonės rinkosi į spalvingų tapybos darbų parodos papuoštą, pavasariu ir kadagiais kvepiančią salę.

„Mano vaikystė tarp arimų,/Tarp sodų ir miškų žalių,/Todėl neieškau naujų rimų/Ir aukštai skristi negaliu.“ – tai S. Liutvinavičiaus posmas. Mūsų mokytojas – žmogus kuklus, bet skrido aukštai. Mums, veliuoniečiams, visų pirma Mokytojas, rašytojas. Nevardysiu šiame straipsnelyje visų S. Liutvinavičiaus išleistų knygų, nuveiktų darbų, titulų – jų be galo daug, o mes norime pasidžiaugti, kad turime tokį žmogų ir galime kartu su juo pabūti ir paskaityti eiles.
Tikriausiai maloniausia susitikti savam krašte, kur tiek metų atiduota darbui ir kūrybai, kur gyvenimas visas, kur mintinai žinomas kiekvienas takelis, pažįstami žmonės. O žmonių mokytojas mylimas – juk pats nuoširdus ir linksmas, visi jam vaikai, visus pakalbina. Ir kūryba jo paprasta, bet patvirtinta gyvenimo, užantspauduota patirties antspaudu. Iš širdies.
Skaityti poeziją reikia turėti teisę. Tikrai nežinau, ar turėjome, bet pabandėme. Skaitėme taip, kaip kiekvienas suvokėme, kaip manėme esant teisinga.
Jaunieji Veliuonos kultūros centro instrumentinės studijos atlikėjai Paulius Kačinskas, Simona Eimutytė, Vilija Lėja Ambrutytė, Alvyda Steponavičiūtė ir Justinas Svetlauskas, vadovaujami Rasos Petronienės, papildė eiles muzikiniais tonais.
Gražu ir prasminga, kad skaitovai – buvę rašytojo mokiniai, dabar jau patys kai kurie mokytojai, netgi tą pačią lietuvių kalbą pasirinkę. Jovita Mišeikienė dedikavo mokytojui savo sukurtą miniatiūrą, o į renginį atvyko su savo mokine Vilte Petrošiūte, kuri paporino Stasio Liutvinavičiaus užrašytą veliuonietišką padavimą „Užkeikta gražuolė“.
Kiti skaitovai taip pat artimai su mokytoju susiję – bendradarbė Daiva Jurevičienė, auklėtinio žmona Rasa Kaminskienė, kuri perskaitė savo eiles apie mokytoją.
Didelė S. Liutvinavičiaus kūrybos gerbėja kultūros centro direktorė Irma Svetlauskienė sakė: „Norėčiau perskaityti...“– ir parodė ilgą sąrašą eilėraščių. Perskaitė vieną – apie autoriaus gyvenimą, kaip išpažintį, ir daugelis sukluso...
Su S. Liutvinavičiumi ruošiantis renginiui daug bendravo meno vadovė Regina Mačiulaitienė. Ji ir pradėjo susitikimą: „Save vadinu artistu, o kūrybą apibūdinu kaip juoką pro ašaras“ – taip norėjo būti pristatomas mokytojas.“ Reginos skaitomas gražiai skambėjo eilėraštis „Veliuoniškių šnekta“.
Į kūrybos popietę atvyko buvusi rašytojo mokinė, tautodailininkė, rašytoja Eugenija Kumpauskienė. Ji pasidalijo prisiminimais ir paskaitė savo eilėraštį apie Veliuoną.
Baigiamąjį žodį tarė ilgametė mokytojo bendradarbė Saliamonė Kaminskienė. „Taip daug turiu papasakoti, – sakė ji. – Juk visi tie metai prabėgo gretimame kabinete, ir bijau, kad tiek nepasakysiu.“
Raudonės kaimo kapela papildė popietę muzikiniais garsais, skambėjo Naglio Mačėno atliekamos dainos. Ir buvo gera kartu. Saviems tarp savų. Be didelių iškilmių ir garsių šūkių. Paprastai, bet nuoširdžiai.
Gerbiamas Mokytojau, dėkojame už tai, kad esate, kad leidote mums su Jumis pabūti.

Jolanta Mašiotienė,
Veliuonos kultūros centro darbuotoja, mokytoja



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook