Balsavimas

Ar tenkina požeminių šiukšlių aikštelių įrengimo kokybė?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Smalininkų „Ąžuolynei“ gresia plynas kirtimas

Smalininkų „Ąžuolynei“ gresia plynas kirtimas (0)

2016-09-07

2003 m. suburtą Smalininkų „Ąžuolynės“ mėgėjų teatrą Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro direktorius paliko be režisieriaus. D. Karopčikienės nuotr.

Nuo ankstyvo pavasario Smalininkų „Ąžuolynės“ teatrą apėmusi nežinia rudeniop subrandino karčius vaisius – mėgėjų teatras liko be režisierės, o tolesnė kolektyvo veikla kol kas ramstoma tik valdžios pažadais, kad teatras bus. Bet ar tikrai?

Ne dieną ir ne dvi tvyrojusi įtampa tarp Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro direktoriaus Arvydo Griškaus ir mėgėjų teatro „Ąžuolynė“ režisierės Nijolės Aleksienės išsirutuliojo į direktoriaus įsakymą sumažinti režisierės etatą nuo vieno iki pusės. Direktoriaus įsakymas ilgametei kolektyvo vadovei pasirašytinai buvo įteiktas kovo pradžioje.
Štai nuo tada N. Aleksienė bandė atkreipti dėmesį ne tik į teatro, bet ir į kultūros centro paskirtį plėtoti kultūrinę, švietėjišką veiklą, vadovaujantis Lietuvos liaudies kultūros centro nuostatais.
Tačiau prieš režisierės kultūrinio darbo viziją buvo užtrenktos durys, mat Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro direktorius A. Griškus veiklą įsivaizduoja kitaip. Direktorius ne kartą akcentavo, kad šis kultūros centras keičia darbo kryptį ir orientuojasi į turizmo edukacinę veiklą. Pasak A. Griškaus, teatras tarsi gyvena uždarą gyvenimą ir per mažai įsilieja į bendruomenės renginius.
Gavusi įspėjimą apie etato sumažinimą „Ąžuolynės režisierė susirgo, o centro direktorius tvarkė atleidimo dokumentus. Pasiūlęs 0,5 etato, vėliau galimą režisieriaus darbo krūvį sumažino iki 0,25 etato ir motyvuodamas tuo, kad N. Aleksienė nesutinka dirbti mažesniu krūviu, ėmė ir visai atleido.
Suprasdama, kad be rajono valdžios įsikišimo neapgins teatro, N. Aleksienė gegužės 2 d. raštu kreipėsi į savivaldybės merą Skirmantą Mockevičių, išsakė savo pastebėjimus dėl centro direktoriaus veiklos, nuogąstavimus dėl „Ąžuolynės“ likimo ir laukė.
Deja, beveik po mėnesio ją pasiekęs atsakymas nieko gero nežadėjo. Moteris gavo savivaldybės teisininkų parengtą ir mero pasirašytą atsakymą, kuriame sausai paaiškinta, kad centro direktorius teatro režisierės darbo sutarties sąlygas pakeitė vadovaudamasis Darbo kodeksu ir netgi turėdamas kilnių tikslų – „siekti administracinės veiklos kokybės, aktyvinant Mažosios Lietuvos regiono specifikos reprezentavimą per kultūrines ir turizmo veiklas.“ Ilgametė teatro vadovė suprato, kad „Ąžuolynė“ – teatras, kokį jį supranta režisierė, rūpi tik jai vienai.
„Ąžuolynės“ kolektyvas nuošalyje neliko. Birželio 29 d. Smalininkų teatralai susitiko su centro direktoriumi norėdami išsiaiškinti, kas laukia kolektyvo. Teatro žmonės sako supratę tai, ką ir taip žinojo – režisierė neįtinka direktoriui, tačiau kodėl dėl jų nesutarimų, skirtingo požiūrio į kultūros centro meninę veiklą ir prioritetus turi iširti kolektyvas?
Keturiolika „Ąžuolynės“ narių raštu kreipėsi į Jurbarko rajono savivaldybės tarybą prašydami peržiūrėti centro etatus ir palikti režisieriaus etatą, negriauti kolektyvo įdirbio. „Ąžuolynės“ išdėstytas problemas bandė aiškintis rajono tarybos Socialinių reikalų komitetas, tačiau kol politikai susirinko po atostogų, režisierė N. Aleksienė iš darbo buvo atleista.
Į posėdį rugpjūčio pabaigoje susirinkęs Socialinių reikalų komitetas išklausė ir A. Griškų, ir N. Aleksienę, ir „Ąžuolynės“ atstovus. Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro direktorius A. Griškus dėstė savo poziciją: dar pernai jis kreipėsi į rajono tarybą prašydamas papildomo etato kultūros vadybininkui, tačiau pritarimo nesulaukė, politikai etato nepridėjo, tai ir lėmė sprendimą mažinti darbo apimtis režisierei. „Ruošiantis turizmo sezonui buvo nutarta dalinti režisieriaus etatą“, – komiteto posėdyje aiškino A. Griškus. Esą kiti centrai taip pat režisierių etatais nelepina, juo labiau kad „Ąžuolynė“ menkai dalyvauja centro programose, bendruomenės renginiuose.
A. Griškus teigė, kad įspėta apie mažinamą etatą režisierė neieškojo bendros kalbos, o tik pasiprašė laisvų dienų darbo paieškai. „Nebuvo kalbėjimo, jaučiau priešpriešą, dirbo ne dėl teatro, o prieš mane. Visą vasarą tik kritikavo, bet nedirbo, nesutiko su vadovo sprendimais“, – sakė centro direktorius.
Tačiau į posėdį atvykusiai N. Aleksienei tokios direktoriaus kalbos kėlė ir šypseną, ir nuostabą. Ne vienus metus teatrui atidavusi režisierė negali sutikti, kad dirbo per mažai. N. Aleksienė turi keturiasdešimt trejų metų kultūrinio darbo stažą, trisdešimt dvejus metus dirbo Smalininkuose, yra profesionali teatro režisierė, sukaupusi didelę kūrybinės veiklos patirtį. Moteris teigia, kad kolektyvai, su kuriais ji dirbo, žinomi ir už rajono ribų. 2003 m. įkurtas mėgėjų teatras „Ąžuolynė“ iš viso parodė 133 spektaklius, inscenizacijas, poetines literatūrines kompozicijas. 2005-aisiais suorganizuota pirmoji mėgėjų teatrų šventė „Ąžuolynė“, šiemet jau būtų buvusi vienuoliktoji. Be „Ąžuolynės“, režisierė dirbo su vaikų ir suaugusiųjų teatro kolektyvu, paauglių ir jaunimo „Gilės“ studija ir teatro skaitovų grupe. Jos vadovaujami kolektyvai jungė 45 dalyvius, nuo ketverių iki 66-erių metų.
Tik režisierės nuopelnais, tiesą sakant, komiteto nariai ne itin domėjosi. Nesisekė rasti ir sprendimo, ką daryti su „Ąžuolyne“. N. Aleksienė kalbėjo atvirai – nuojauta, kad kolektyvo neliks, stipri. Pasak jos, teatras kaltinamas ne dėl to, kad mažai dirba, o kad neuždirba pinigų. Esą kultūrinis turizmas, propaguojantis Mažąją Lietuvą, kultūros centrui neša pelną.
„Bet teatras pirmiausia yra sielos taurinimas, o ne biznis“, – sakė N. Aleksienė. Ji kritikavo centro vykdomas turizmo programas, nes jose – tik karinė, knygnešių tema. Buvusiai „Ąžuolynės“ vadovei daug svarbiau neiškraipyta istorija ir darbas su kolektyvu siekiant aukštesnio meninio lygio.
„Ąžuolynę“ ir režisierę N. Aleksienę Socialinių reikalų komitete gynė atvykusios kelios teatro kolektyvo narės. Moterys tvirtino nesikišančios į kultūros centro darbą nustatant prioritetus ir veiklos kryptis, tačiau mano, kad mažuose miesteliuose vietos gali atsirasti visoms veikloms. Kolektyvo narių žiniomis, nuo metų pradžios prioritetinė turizmo edukacijos veikla kultūros centrui uždirbo tik apie 300 eurų. Teatras materialinės naudos neduoda, bet ar viskas matuojama pinigais? Juo labiau nereikėtų naikinti „Ąžuolynės“ teatro ir nepalikti be darbo režisierės. Be vadovo likęs kolektyvas išsivaikščios ir suburti jį iš naujo vargu ar bus kam. Mat dabar jau neliko nė to pusės etato, tėra tik 0,25. Tai kas gi imsis rimtai dirbti už centus?
Įtarimus dėl galimai nesąžiningai skirstomų etatų N. Aleksienė išsakė rašte savivaldybės merui. Moteris atkreipė dėmesį, kad dar 2014 m. Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centre auditą atlikusi tuometinė savivaldybės kontrolierė Vida Rekešienė nustatė eilę pažeidimų A. Griškaus vadovaujamos įstaigos veikloje. „Man nežinoma, ar nustatyti pažeidimai buvo ištaisyti, tačiau jau vien iš pastarojo laikotarpio pono Arvydo Griškaus veiksmų „kadrų politikos“ srityje kyla abejonė, ar naikindamas vienus etatus ir kurdamas kitus etatus Arvydas Griškus tinkamai, teisėtai ir pagrįstai naudoja savivaldybės skiriamas lėšas, ar apskritai šis asmuo yra tinkamas užimti dabartines pareigas“, – rajono merui adresuotame rašte klausė N. Aleksienė.
Dirbančiųjų visu etatu Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centre nedaug. Centro direktorius gina savo sprendimus teigdamas, kad darbo krūvis įvertintas sąžiningai pagal atliekamą darbą. Tačiau A. Griškaus oponentai mano kitaip ir įžvelgia, kad etatai skirstomi pagal draugystes ir prielankumą. Aišku tiek, kad atleista režisierė N. Aleksienė direktoriaus palankumu lepinama nebuvo.
Rugpjūčio 22 d. Socialinių reikalų komiteto posėdyje A. Griškus tikino, kad teatras Smalininkuose bus. Susiklosčiusią padėtį rajono meras S. Mockevičius įvertino kaip ginčus tarp kultūros centro vadovo ir režisierės. Mero nuomone, teatras turi tęsti savo veiklą. Tik kaip tai bus daroma?
Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro etatų sąraše dabar jau nėra nė to 0,25 režisieriaus etato. Net jei ir būtų, vargu, ar nors vienas profesionalas imsis dirbti su teatru už centus.
Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Goda Vilkelienė paaiškino, kad pagal Lietuvos liaudies kultūros centro nuostatus teatrui vadovauti gali tik profesionalus režisierius, mėgėjo ar kitos specialybės žmogaus neįdarbinsi.
G. Vilkelienė suabejojo ir tuo, ar panaikinus akredituotą kolektyvą nesikeis šio kultūros centro kategorija ir nenukentės darbuotojų atlyginimai. A. Griškus atsikerta, kad be „Ąžuolynės“ turi dar tris akredituotus kolektyvus – „Vėtrungės“ dainininkes, „Skalvos“ šokėjus ir kapelą, todėl baimintis, kad kultūros centrui bus sumažinta kategorija, nereikia. Vedėjo pavaduotoja tokia tikra nėra ir dar aiškinsis šį klausimą.
G. Vilkelienė priminė, kad A. Griškus Socialinių reikalų komitete pasižadėjo naują režisierių surasti per tris mėnesius. Nors terminas dar nepraėjo, pažadą įvykdyti nebus lengva, nes kultūros centre apskritai neliko vietos režisieriui, ir panašu, kad kolektyvo iš tiesų laukia liūdnas likimas. Ilgus metus nuo Smalininkų neatsiejama „Ąžuolynė“ pradėta retinti – „nukirtus“ režisieriaus etatą, plynas kirtimas gresia ir kolektyvui.
Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro direktoriaus veiklai nepritariantys „Ąžuolynės“ teatralai vis tik nenusiteikę palikti Smalininkus garsinusį teatrą. Buvusi teatro vadovė N. Aleksienė žada imtis visuomeninės veiklos ir kartu su ją palaikančiais kolektyvo nariais greičiausiai burs teatro klubą.
Pasak Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojos, tokia nevyriausybinė teatro organizacija gali dalyvauti Kultūros tarybos programose, rengti projektus. Pasak G. Vilkelienės, galbūt rajono tarybai derėtų ne tik nustatyti kultūros centrų etatus, bet ir struktūrą. Tuomet ir konfliktų būtų mažiau.

Jolita PILECKIENĖ



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook