Balsavimas

Kas laimės antrąjį rinkimų į Seimą turą?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Tautos kultūros vertybes gaivina ir puoselėja mokytojai

Tautos kultūros vertybes gaivina ir puoselėja mokytojai (0)

2012-04-07

Petras ir Margarita Baršauskai daugiau nei du dešimtmečius gaivina savo krašto istoriją ir moko jį mylėti Seredžiaus pagrindinės mokyklos moksleivius.

Balandžio 19-ąją rajono kraštotyrininkai rinksis į tradicinę šventę – metų darbus aptars konferencijoje „Kraštotyra. Žmogaus, istorijos ir laiko santykis“. Praėjusių metų derlius buvo ypatingas – rajono istoriją fiksavę 154 kraštotyrininkai surengė bene aštuonias dešimtis įvairiausių renginių, paliks ateičiai daugiau kaip pusšimtį naujų kraštotyros darbų. Įdomiausi ir vertingiausi – rajono istorijos mokytojų ir jų mokinių parengti kraštotyros darbai, į kuriuos po kruopelytę surenkama ir suguldoma gyva žmonių atmintis.

Šio pasakojimo herojai – mūsų krašte gimę, augę ir čia tebegyvenantys tradicinės kultūros puoselėtojai, tautos istorijos išmanytojai ir gyvosios atminties fiksuotojai – Seredžiaus Stasio Šimkaus pagrindinės mokyklos pedagogai Margarita ir Petras Baršauskai, Gausantiškių Antano Valaičio pagrindinės mokyklos direktorius Gediminas Klangauskas bei Jurbarko Naujamiesčio vidurinės mokyklos istorijos mokytoja Danguolė Juščienė.

Seredžiuje savas kiekvienas kampelis

Kompozitoriaus Stasio Šimkaus apdainuotame Motiškių kaime šalia Seredžiaus gimė ir iki šiol savo tėviškėje gyvena Margarita Baršauskienė, todėl kiekvienas žmogus, kiekviena žemės pėda, kiekvienas kampelis jai yra savas ir brangus.
Baigusi Seredžiaus vidurinę mokyklą Margarita išvyko studijuoti į Vilnių, Pedagoginiame institute (dabartiniame Lietuvos edukologijos universitete) įgijo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos diplomą ir sugrįžo į gimtinę dirbti Seredžiaus vidurinėje mokykloje.
Pradėjusi vadovauti mokyklos kraštotyrininkų būreliui, mokytoja ne tik siekė giliau pažinti savo krašto tradicijas, bet ir kaupė, sistemino medžiagą. Kartu su mokytoja vaikai ėjo į kaimus, lankė žmones, užrašinėjo jų pasakojimus ir, žinoma, pastebėdavo į pašales numestų senų, nenaudojamų rakandų, prieškariu išleistų knygų, laikraščių, įvairių raštų. Taip kilo mintis steigti mokyklos kraštotyros muziejų. Margarita matė, kad vaikai menkai pažįsta krašto etninę kultūrą, baiminosi, kad per keletą metų gali nebelikti senąją kultūrą pažinti padedančių daiktų, ir panoro išsaugoti viską, kas nesunaikinta.
Daugiau kaip prieš dvidešimt metų Seredžiaus pagrindinėje mokykloje pradėjo veikti kraštotyros muziejus. Čia vyksta lietuvių literatūros, istorijos, technologijų, dailės, netgi tiksliųjų mokslų pamokos, vykdomos edukacinės programos.
2000 m. Margarita mokykloje įsteigė dar ir Knygos muziejų, kuriame eksponuojami laikraščiai, vadovėliai, Seredžiaus krašto rašytojų dovanotos knygos, XIX a. spaudiniai, žmonių sukaupta archyvinė medžiaga. Tai pati geriausia vieta mokiniams susipažinti su knyga, suprasti, kokią įtaką ji daro žmogaus pasaulėžiūrai, sužinoti apie knygnešius ir jų veiklą, sąsajas su Seredžiumi.
Kone prieš dešimtmetį M. Baršauskienės iniciatyva buvusiame mokyklos bendrabutyje duris atvėrė Seredžiaus krašto tradicinių amatų ir verslų centras – muziejus. Kiekvienas apsilankęs šiame pastate turi galimybę susipažinti ne tik su tradiciniais ir Seredžiaus kraštui būdingais verslais, amatais – audimu, pynimu, kulinariniu paveldu, bet ir su žymiausių krašto žmonių biografijomis, senaisiais žemėlapiais, čia veikiančiomis serediškių rankdarbių parodomis. Muziejų lanko užsienio turistai, į jį atvyksta ikimokyklinukai ir moksleiviai ne tik iš mūsų rajono ugdymo įstaigų, bet ir iš tolimiausių šalies vietovių. Čia vyksta edukacinės programos, mokoma amatų, pavakaroti renkasi Seredžiaus pagrindinės mokyklos bendruomenės bei miestelio bendrijos „Palemonas“ žmonės. Toks centras kol kas yra vienintelis rajone.
Mokytoja nuolat kelia savo kvalifikaciją įvairiuose seminaruose Lietuvoje, užsienyje, yra lietuvių kalbos mokytoja metodininkė, etninės kultūros vyr. mokytoja. 2003 m. jai suteikta papildomo ugdymo veiklos – kraštotyros metodininkės kvalifikacinė kategorija.
M. Baršauskienė parengė Seredžiaus istoriją (I ir II dalys), Motiškių kaimo, Seredžiaus bažnyčios istorijas, mokytoja įvairiems leidiniams rašo straipsnius kraštotyros temomis, penki jos straipsniai išspausdinti monografijoje „Seredžius“. Seredžiaus pagrindinės mokyklos jaunųjų kraštotyrininkų darbai respublikiniuose konkursuose pelno aukščiausius apdovanojimus. 2005 metais M. Baršauskienei suteiktas Lietuvos Garbės kraštotyrininkės vardas. Margaritai patikėtos ir Seredžiaus Stasio Šimkaus mokyklos bendruomenės pirmininkės pareigos.
Iš Šimkaičių krašto kilęs fizikos mokytojas Petras Baršauskas į Seredžių atvyko baigęs pedagoginį institutą, o 1983 m. tapo Seredžiaus mokyklos direktoriumi.
Margaritai pradėjus vadovauti mokyklos kraštotyrininkams, pamažu į veiklą įsitraukė ir Petras. Jis padėjo Margaritai prakalbinti įdomiausius šio krašto žmones, jų pasakojimus užfiksavo vaizdo įrašuose. Padedant mokytojų kolektyvui Baršauskai ieškojo šio krašto savitumo bruožų ir sukūrė tokią mokyklą, kurioje mokiniai ne tik siekia žinių, bet ir įgauna tautinės savimonės, išsiugdo pilietiškumą, pagarbą krašto istorijai ir kultūrai.
Kiekvieną vasarą mokykloje veikia etninės kultūros pažinimo stovykla, medžio drožėjų pleneras. Medžio skulptūros puošia ne tik mokyklos teritoriją, bet ir miestelį. Kasmet balandžio 23 d. Baršauskų etnografinėje sodyboje vyksta senovinės Jurginių apeigos – į jas atvyksta ne tik serediškiai, mokyklos bendruomenė nariai, bet ir svečiai iš kitų rajono mokyklų.
Margarita ir Petras yra Veliuonos kultūros centro tautinių šokių kolektyvo „Veliuonietis“ šokėjai, vadovauja asociacijai „Veliuonos kadrilis“ ir jau nebe pirmi metai organizuoja chorinės muzikos festivalį „Kur bakūžė samanota“.

Kraštotyrininko stažą skaičiuoja dešimtmečiais

Tamošių krašte savo veikla garsėja Gausantiškių Antano Valaičio pagrindinės mokyklos direktorius Gediminas Klangauskas. Kraštotyrinės veiklos stažą Gediminas skaičiuoja dešimtmečiais: pradėjęs krašto pažinimo medžiagą kaupti dar būdamas istorijos mokytoju, nenutraukė šios veiklos ir tapęs mokyklos vadovu.
Susidomėjimas savo krašto žmonėmis ir jų puoselėtomis tradicijomis kilo iš to paties – didelės meilės gimtosioms apylinkėms. G. Klangauską domino ir tebedomina kaimų istorijos, žmonių gyvenimas, jų veikla, sukaupta patirtis. Nors daugelį jų pažįsta nuo vaikystės, mokytojas sako, kad tik tuomet, kai Lietuva tapo nepriklausoma valstybe, pasidarė laisviau bendrauti, žmonės atviriau pradėjo išsakyti tai, ką išgyveno tremtyje, apie ką svajojo ir ką veikė lageriuose, atvėrė širdį, ką jautė dalyvaudami Lietuvos laisvės gynėjų kovose.
Mokyklos direktorius skatina moksleivius domėtis savo giminės, šeimos istorija. 1995 m. mokykla įkūrė kraštotyros muziejų, kuriame saugoma per tris tūkstančius eksponatų. Tai daugiausia eksponatų turintis mokyklos muziejus – visa istorinė medžiaga jame suskirstyta į skyrius, vyksta edukacinės programos, supažindinančios moksleivius su Veliuonos krašto, Tamošių ir apylinkių kaimų istorija, žmonių buitimi, įvairių laikų mokykliniais vadovėliais, spaudiniais.
G. Klangauską ypač sukrėtė Burbinės kaimo gyventojų tragedija. 1945 m. vasarą sudengintam kaimui įamžinti Gausantiškių mokyklos direktorius Gediminas Klangauskas kartu su kaimo bendruomene bei kraštiečiais ryžosi pastatyti atminimo kryžių ir aukurą.
2001 metais išleistoje monografijoje „Veliuona“ publikuojama ir kraštotyrininko parengta Tamošių ir greta esančių kaimų istorija. G. Klangausko surinkta Gausantiškių Antano Valaičio pagrindinės mokyklos istorija išleista specialiu leidiniu, skirtu mokyklos 85-osioms įkūrimo metinėms paminėti.
Prieš keletą metų mokykla viena pirmųjų ne tik Jurbarko rajone, bet ir Lietuvoje pasirinko humanitarinės-etnokultūrinės-pilietinės veiklos kryptį, parengė ir sėkmingai įgyvendino kelis svarbius projektus. Projekto „Mokyklos konstitucija“ patirtį mokyklos direktorius G. Klangauskas apibendrino knygoje „Pilietinis ugdymas mokykloje“. Šios knygos autoriai buvo pakviesti į seminarą Briuselyje, NATO būstinėje. Didelio atgarsio bendruomenėje sulaukė ir pilietinio ugdymo projektai „Gimtinė – istorijos pradžia“ bei „Senieji kaimo amatai“. Už dalyvavimą respublikinėje kraštotyrinėje akcijoje „Apjuoskime Lietuvą“, skirtoje Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui, Gausantiškių Antano Valaičio pagrindinės mokyklos moksleiviams paskirta pirmoji vieta.
Kasmet Gausantiškių mokykloje vyksta kraštotyros, etninės kultūros rajoniniai ir regioniniai renginiai. Ši mokykla yra viena iš nedaugelio, kur dėstoma krašto pažinimo istorija.

Mylintieji gimtinę – laimingesni

Jurbarkietė Danguolė Juščienė vadovavo Skirsnemunės mokyklos jauniesiems kraštotyrininkams, kartu su vaikais keliavo pas senuosius kaimo gyventojus, užrašinėjo tautosaką, atsiminimus. Atėjusi dirbti į Jurbarko Naujamiesčio vidurinę mokyklą kartu su mokiniais rinko medžiagą ir parengė kraštotyros darbus apie įžymius Jurbarko žmones, žydų gyvenimą, Jurbarko Magdeburgo teisę, miesto įmones, apylinkių žvejus, surinko kelias dešimtis senųjų Jurbarko nuotraukų, o pastaraisiais metais visą dėmesį skiria tautosakai rinkti. Mokytoja D. Juščienė kartu su kolegomis organizuoja moksleiviams viktorinas – konkursus istorine tematika.
Istorijos mokytojos paraginti Naujamiesčio vidurinės mokyklos moksleiviai per vasaros atostogas mielai dalyvauja savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus rengiamose kraštotyrinėse ekspedicijose – lankė Girdžių seniūnijos, Skirsnemunės, Smalininkų, Jurbarko senuosius gyventojus, užrašė jų atsiminimus. D. Juščienė skatina savo mokinius dalyvauti istorinių rašinių konkursuose, rengia pažintines keliones po Jurbarko kraštą, konferencijose skaito pranešimus. Ne kartą D. Juščienės ir jos mokinių parengti kraštotyros darbai pelnė aukščiausius įvertinimus rajone.
2004 m. D. Juščienė kartu su istorijos mokytoja Vida Kraujeliene įsteigė mokyklos kraštotyros muziejų, kuriame vedamos krašto pažinimo pamokos. Pernai, minint tremties 70-metį, mokytoja Danguolė kartu su moksleiviais vyko į Šimkaičių mišką ir vedė pamoką prie Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio tarybos prezidiumo pirmininko generolo Jono Žemaičio žeminės.
„Labai noriu, kad moksleiviai pažintų tą kraštą, kuriame gimė, augo. Pažintų čia gyvenusius žmones, istoriją, papročius, tradicijas, kultūrą. Suprastų save šio krašto kultūros kontekste. Mylintys savo gimtinę žmonės yra laimingesni“, – vienoje konferencijoje sakė D. Juščienė.
Balandžio 19 d. vėl rajono kraštotyrininkai rinksis į kasmetinę kraštotyros konferenciją, aptars naujausius savo darbus. Tarp jų bus ir pedagogų Baršauskų, G. Klangausko, D. Juščienės bei jų moksleivių parengtų kraštotyros rašinių. Taip po kruopelytę renkama ir gaivinama mūsų krašto istorija, fiksuojama dabartis ir ugdoma jaunų, savo kraštui neabejingų žmonių karta.

Regina Kliukienė
Kultūros skyriaus vyr. specialistė



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook