Balsavimas

Ar pritartumėte, kad Dainių pelkėje būtų kasamos durpės?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Veliuonos bažnyčios laukia dideli darbai

Veliuonos bažnyčios laukia dideli darbai (0)

2014-07-12

Vienas gražiausių ir vertingiausių Nemuno krašto istorijos ir kultūros paminklų – Veliuonos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia šiemet pagaliau sulauks remonto. Pirmieji darbus pradės archeologai, Veliuonoje planuojantys įsikurti jau po kelių dienų.

Artėjant Žemaičių vyskupijos įkūrimo 600-osioms metinėms, pagaliau prisiminta ir Veliuonos bažnyčia. Istorikų manymu, dar 1416 metais jos fundatoriais tapo Lietuvos didieji kunigaikščiai Vytautas ir Jogaila. Ši viena pirmųjų Lietuvoje katalikiškų šventovių jau po kelerių metų buvo sudeginta, tačiau Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto rūpesčiu netrukus vėl atstatyta. 1421-aisias oficialiai patvirtinus Žemaičių vyskupijos įsteigimą, Lietuvos valdovas Veliuonoje įsteigė parapiją ir bažnyčiai priskyrė visus žemutinės miestelio dalies gyventojus su visomis žemėmis ir visu turtu.
Vytauto laikų bažnyčia neišliko, tačiau Veliuona visuomet rūpinosi Lietuvos valstybės valdovai. Dabartinės bažnyčios fundatoriumi tapo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kancleris Albrechtas Stanislovas Radvila, 1644 metais perstatęs Vytauto bažnyčią ir suteikęs jai renesanso architektūros formas. 16 a. pradžioje Veliuonos bažnyčia buvo viena svarbiausių katalikų šventovių Žemaitijoje.
Laikas negailestingai griauna net tvirčiausius mūrus, o Veliuonos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia paskutinį kartą buvo kapitaliai remontuota tik po Pirmojo pasaulinio karo. 1930, Vytauto Didžiojo, metais ji sulaukė restauratorių – nuo to laiko jokie rimti bažnyčios atnaujinimo darbai nevyko, todėl pradėjo aižėti pamatai, trūkinėti mūro sienos, kristi tinkas, įsimetė viską naikinantis pelėsis.
Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyriausiasis specialistas, paminklotvarkininkas Viktoras Klepikovas informavo, kad Veliuonos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčios fasado restauravimo ir vidaus tvarkybos darbų projektas valstybės įmonės „Lietuvos paminklai“ užsakymu buvo parengtas dar 2000 metais. Po septynerių metų, Kauno vyskupijai gavus tikslinių lėšų, parengtas ir techninis darbų projektas bei sąmata.
Buvęs Veliuonos seniūnas Mindaugas Šlepševičius tuomet nuogąstavo, kad bažnyčios restauravimui reikalingų 4–5 mln. Lt Jurbarkas niekada negaus. Ir išties, nors raštai iš Veliuonos ir Jurbarko skriejo į visas instancijas, nei ekonomikos pakilimo laikais, nei pasibaigus sunkmečiui neatsirado pinigų pradėti bažnyčios remontą.
Kad bažnyčios tvarkymo darbai bent šiek tiek greičiau pajudėtų, labiau turėjo pasistengti ir savivaldybė. Pasak Kultūros skyriaus vyriausiojo specialisto paminklotvarkos reikalams V. Klepikovo, paraiška Veliuonos bažnyčios remonto finansavimui gauti Kultūros paveldo departamentui pateikta tik 2013 m. rudenį. Joje nurodyta, kad skubiausiems darbams – pamatams izoliuoti, cokoliui sutvarkyti, sanuojamam tinkui uždėti, drėgmės surinkimo sistemai įrengti bei lietaus nuotekoms surinkti pagal 2008 m. skaičiavimus reikia beveik 500 tūkst. Lt. Jokių darbų kultūros paveldo teritorijoje negalima pradėti be archeologinių tyrinėjimų, o jie visada būna brangūs.
Kultūros paveldo departamentas Veliuonos bažnyčios archeologiniams tyrimams, pamatų ir fasadų tvarkymui pagal Lietuvos Respublikos ir Šventojo sosto sutarties bendradarbiavimo kultūros ir švietimo srityse 2014 m. programą skyrė 120,8 tūkst. Lt ir įpareigojo valstybės įmonę „Lietuvos paminklai“ patikslinti 2008 m. parengtą tvarkymo darbų projektą.
Pasak V. Klepikovo, savivaldybė Veliuonos bažnyčiai remontuoti iš šių metų biudžeto įsipareigojo skirti dalinį finansavimą – 25 tūkst. Lt.
Bažnyčios pamatams gelbėti šių pinigų galbūt ir būtų užtekę, tačiau nieko pernelyg apčiuopiamo nebūtų pavykę padaryti, jei ne Seimo nario Broniaus Paužos pagalba. Praėjusį rudenį po ilgų diskusijų Seimo nariui pavyko įtikinti Ministrą Pirmininką Algirdą Butkevičių, kad Veliuonos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia yra labai svarbus objektas panemunės Valdovų kelyje ir artėjant Žemaičių vyskupijos įsteigimo 600 metinėms būtina šią bažnyčią kiek įmanoma gražiau atnaujinti. Tarpininkavimas davė rezultatų – iš valstybės asignavimų, skirtų Žemaičių krikšto ir Žemaitijos vyskupystės įsteigimo 600 m. jubiliejaus paminėjimo 2009 – 2017 m. programai, Veliuonos bažnyčiai atnaujinti skirta 340 tūkst. Lt.
B. Paužos įsitikinimu, tai tik pirmas žingsnis, nes norint, kad Veliuonos bažnyčia švytėtų, reikia sutelkto visų institucijų dėmesio.
Kultūros paveldo vertinimo taryba prieš mėnesį patikslino Veliuonos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčios statinių komplekso vertingąsias savybes. Viešai skelbiamame registre nurodoma, kad šis kultūros paveldo objektas reikšmingas dėl savo retų architektūrinių, istorinių savybių, dailės kūrinių, svarbus sakraline, kultūrine, kraštovaizdžio ir memorialine prasme.
Nors Veliuonos bažnyčioje esančioms meno vertybėms išvardyti neužtektų kelių puslapių, skurdus šventovės vidus primena, kad dėmesio bažnyčiai neskyrė nė viena iki šiol buvusi valdžia. Per pastaruosius dešimtmečius ši bažnyčia tik kartą sulaukė restauratorių, atnaujinusių Didįjį altorių su Nukryžiuotojo skulptūra. Tačiau ir jį teko užkonservuoti, nes bažnyčią naikinanti drėgmė svarbų darbą būtų pavertusi niekais.

Daiva BARTKIENĖ



« Back

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook