Balsavimas

Ar tenkina požeminių šiukšlių aikštelių įrengimo kokybė?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Veliuonos novelė priminė tikrojo cvirkiško žodžio galią

Veliuonos novelė priminė tikrojo cvirkiško žodžio galią (0)

2014-10-04

Penktadienį Veliuonoje nuskambėjo 34-asis novelės vakaras, pasveikintas dvyliktasis Petro Cvirkos literatūrinės premijos laureatas. Juo tapo satyrikas, prozininkas, vertėjas Jurgis Gimberis, kurio knygą „Brauno judesiai“ rajono mero Ričardo Juškos vadovaujama komisija įvertinto kaip geriausiai Petro Cvirkos premijos kriterijus atitinkančią pastarųjų metų novelių knygą.

Tradiciniai novelių vakarai Veliuonoje visada sulaukia ištikimų dalyvių ir klausytojų – jau įprasta juose girdėti šiame krašte šaknis įleidusių Gasparo Aleksos ir Violetos Šoblinskaitės-Aleksos kūrybos skaitymus, kaskart atvykstančių Viktoro Rudžiansko, poetės Dalios Teišerskytės, kraštiečio Vytauto Girdzijausko naujausių kūrinių ištraukas. Jų klausytis irgi susirenka seni pažįstami – Jurbarko literatai, bibliotekininkai, kultūros darbuotojai, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai ir, žinoma, Veliuonos krašto šviesuomenė, kurią gražiai papildo Antano ir Jono Juškų gimnazijos moksleiviai.
Šiemet Veliuonoje susirinkusių klausytojų auditorijos teismui, be jau išvardytų autorių, savo kūrinius atidavė ir Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Vidmantas Kiaušas-Elmiškis, jumoristas Jurgis Gimberis, jaunas poetas, prozininkas, tapytojas, skulptorius ir kitų vizualiųjų menų kūrėjas Gvidas Latakas.
P. Cvirkos kūrybai populiarinti skirtas novelės vakaras šiemet prasidėjo G. Aleksos skaitoma ištrauka iš novelės „Prišvilptas velnias“ ir priminimu, kad prieš 105 metus gimęs rašytojas išleido tris romanus, keturis novelių rinkinius, keletą knygelių vaikams. P. Cvirka būtų parašęs keliskart daugiau, jei mirtis jo nebūtų pasiglemžusi pačioje jaunystėje, sulaukus vos 38-erių.
„Nepriklausomoje Lietuvoje į „Meisterį ir sūnų“ dera žvelgti kaip į didesnę meninę brandą, lyginant su ankstesniais romanais, turintį išskirtinį P. Cvirkos kūrinį. Novelių rinkinys „Kasdienės istorijos“ yra kanoninis lietuvių literatūros kūrinys, P. Cvirkos kūrybos viršūnė. Daugelis P. Cvirkos talentingai įvaizdintų ir kritiškai įvertintų lietuviškos būties apraiškų yra išlikusios iki šiol“, – vakarą vedęs rašytojas G. Aleksa citavo literatūros tyrinėtoją, filosofijos mokslų daktarą Rimantą Skeivį ir ragino 34-ojo novelės vakaro autorius, prisiminus taiklų, liaudišką, geraširdišką P. Cvirkos jumorą, parinkti tokius kūrinius, kad nebūtų liūdna klausytis. 
Bet keičiasi ne tik gyvenimas, keičiasi ir literatūrinės mados, ir novelės vakarų tradicijos, ir požiūris į juoką. Vienų svečių kūriniuose reikėjo ieškoti užslėptos prasmės, kituose skambėjo satyra ir net vulgarokas sarkazmas, ko, atrodo, niekada nėra sau leidęs P. Cvirka, treti skaitė ne noveles, o lyrines miniatiūras ar net poeziją. Kad ir kaip naujoviškai buvo pateikti šie žanrai, didžiausią džiaugsmą klausytojams suteikė ne modernios meninės išraiškos priemonės, o paprastas liaudiškas žodis V. Šoblinskaitės -Aleksos novelėje „Nesiūlyk velniui baravykų“ ir  kvatotis privertę J. Gimberio kūriniai.
„Štai kur tikras žodžio meistras, taikliai ir paprastai sugebantis pasakyti tai, ką visi matome!“ – džiaugėsi J. Gimberio kūrinių klausęsi veliuoniškiai.
Novelės vakaro dalyviai nuoširdžiai pritarė Jurbarko rajono mero R. Juškos vadovaujamos komisijos sprendimui 2014 m. P. Cvirkos literatūrinę premiją už knygą „Brauno judesiai“ skirti satyrikui J. Gimberiui.
Komisijos sprendimą pranešusi Jurbarko viešosios bibliotekos direktorė Nijolė Masiulienė tikino, kad komisijos nariai – rašytojai D.Teišerskytė, V. Rudžianskas ir V. Šoblinskaitė-Aleksa įvertino visas per pastaruosius dvejus metus išleistas knygas, galinčias pretenduoti į P. Cvirkos literatūrinę premiją, bet svarstė tik Vido Morkūno, išleidusio apsakymų knygą „Reportažas iš kiaušinio“ ir J. Gimberio, išleidusio knygą „Brauno judesiai“, kandidatūras.
V. Morkūno kandidatūrą savivaldybės sudarytai komisijai pasiūlė Lietuvos rašytojų sąjunga, J. Gimberio – leidykla „Jotema“.
Pasak N. Masiulienės, komisijos nariai apie abi knygas atsiliepė kaip apie meniškai vertingas, lygiavertes. V. Šoblinskaitė-Aleksa V. Morkūno knygą „Reportažas iš kiaušinio“ įvertino kaip labiau atitinkančią novelės žanrą, bet „Brauno judesiai“, jos manymu, labiau susijusi su cvirkišku išskirtiniu jumoro jausmu, socialinės aplinkos refleksija. J. Gimberis pasišventęs humoristinės novelės žanrui, jo  kūryba atitrinka P. Cvirkos literatūrinės premijos  kriterijus.
V. Rudžianskas teigė, kad J. Gimberio knygos nepavadintų gryna novelių ar grynojo humoro knyga – tai yra lakoniška formos meistro knyga ir ta formos meistrystė – kaip gija, jungianti J. Gimberio ir P. Cvirkos kūrybą.
Komisijos nariai, pasak Jurbarko viešosios bibliotekos direktorės, nusprendė, kad „Brauno judesiai“ reprezentuoja novelės žanrą  ir pratęsia P. Cvirkos humoristinės kūrybos tradicijas.
Priėmęs apdovanojimą iš Jurbarko rajono mero R. Juškos rankų, J. Gimberis neslėpė susijaudinimo: „Aš pats kitą kartą pradedu abejoti, ar esu vertas tokių žodžių ir tokio įvertinimo, bet tada turėčiau suabejoti ir vertintojais. Pasiduodu jų valiai. Tikrai jums ačiū“.
Leidyklos „Jotema“ redaktorius Jonas Vabalas, redagavęs knygą „Brauno judesiai“, tikino patyręs šoką, kai Lietuvos rašytojų sąjunga paprašė premijai pristatyti J. Gimberio leidinį. „Leidžiame J. Gimberio knygas vieną po kitos, gal jau ketvirtą, ir mums atrodo, kad tokie maži esame lyginant su P. Cvirka ir jo premijos laureatais J. Apučiu, V. Girdzijausku, bet pradėję gilintis žiūrim, kad J. Gimberis tęsia tas tradicijas, jo novelės atliepia socialinius reiškinius. Prisiminėme, kad Iljos Ilfo ir Jevgenijaus Petrovo romaną „Dvylika kėdžių“ vertė P. Cvirka, o antrąjį leidimą išleido J. Gimberis. Prisiminėme P. Cvirkos dailininko gyslelę, jis buvo baigęs meno mokyklą, bet nedrįso savo knygų iliustruoti – taigi mūsų laureatas net pranoko savo pirmtaką. Sužinoję, kad niekas nepateikė premijai Granausko kandidatūros, beveik patikėjome, kad J. Gimberiui pasiseks – ir iškart pradėjome svarstyti, kaip jį pasveikinti“, – juokavo leidyklos „Jotema“ redaktorius, atvežęs laureatui didelę visomis prasmėmis dovaną – Džiovanio Bokačo šimto novelių rinkinį „Dekameronas“.
Prieš 30 metų, 1984-aisiais, gimusią tradiciją išrinkti P. Cvirkos kūrybines tradicijas geriausiai tęsiantį rašytoją, šiemet papildė nauja iniciatyva. Ketvirtojo P. Cvirkos literatūrinės premijos laureato veliuoniškio Šarūno Šimulyno našlė Violeta, minėdama savo vyro 75-ąsias gimimo metines, panoro jo atminimą įamžinti universaliausiam menininkui skirta premija. V. Šimulynienės mintį palaikė ne tik našlės bičiuliai veliuoniškiai, bet ir Seimo narė D. Teišerskytė, radijas „Ekstra FM“, didelį dėmesį skiriantis kultūrai, menui, žmogaus dvasingumui. 
Pirmuoju skulptoriaus, tapytojo, poeto, prozininko Š. Šimulyno premijos laureatu tapo G. Latakas, jau išbandęs daugybę menų ir net pelnęs filosofo titulą. Sveikindama jį V. Šimulynienė džiaugėsi, kad geresnio kandidato ir būti negalėjo, ir kaip priedą prie apdovanojimo pasiūlė galimybę Vilniuje, Šv. Jonų gatvės galerijoje, surengti autorinę parodą.
Novelių skaitymus rašytojas G. Aleksa užbaigė tuo pačiu, kuo ir pradėjo – sodriu P. Cvirkos žodžiu, nemaraus romano „Meisteris ir sūnūs“ ištrauka, bei kvietimu kartu su abiem premijų laureatais pasodinti ąžuolus Veliuonos rašytojų giraitėje. Prieš pat šventę ten iškilo tautodailininko Juozo Videikos skulptūrinė rodyklė su visų P. Cvirkos literatūrinės premijos laureatų pavardėmis. Tai pirmas žingsnis įgyvendinant Rašytojų giraitės sutvarkymo projektą – po kelerių metų Veliuona turės dar vieną lankytiną vietą, kur greta jau paaugusių ir visai dar nedidelių ąžuolų galbūt atsiras ir Š. Šimulyno premijos laureatų sukurtų skulptūrų parkas. 

Daiva BARTKIENĖ



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook