Balsavimas

Ar tenkina požeminių šiukšlių aikštelių įrengimo kokybė?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Vicemero kompetencija politikams sukėlė abejonių

Vicemero kompetencija politikams sukėlė abejonių (18)

2015-02-04

Ketvirtadienį savivaldybės taryba patvirtino naują kultūros darbuotojų atestavimo komisiją. Kaip ir 2012 metais, jos pirmininku tapo vicemeras Kazimieras Šimkus. Nors nuo pat kadencijos pradžios jis buvo atsakingas už kultūrą, prieš rinkimus tarybos nariai ne tik suabejojo vicemero kompetencija, bet ir tiesiai šviesiai rėžė, kad kultūra jam nelabai rūpi.

Atestaciją atidėjo pavasariui

Prieš dešimtmetį pradėtas kultūros darbuotojų atestavimas svarbus ne tik norintiems gauti didesnį atlyginimą – vertinant veiklą, kvalifikaciją, dalykines ir asmenines savybes kultūros darbuotojai motyvuojami dirbti kūrybingiau, stengtis, kad sektųsi jų vadovaujamiems meno mėgėjų kolektyvams, rengti jų koncertines išvykas, už kurias vadovai jokio atlyginimo paprastai negauna.
Nuostatuose numatyta, kad kultūros darbuotojai turi būti atestuojami kas treji metai, lapkričio–gruodžio mėnesiais. Atsižvelgiant į darbuotojų profesinio pasirengimo lygį, darbo stažą ir veiklos rezultatus suteikiamos kvalifikacinės klasės. Po trejų metų darbuotojai turi būti atestuojami iš naujo ir komisija turi priimti naują sprendimą – kelti kvalifikacinę klasę, palikti tą pačią ar sumažinti. 
Sprendimo projektą dėl naujos nuolatinės kultūros darbuotojų atestavimo komisijos sudarymo rengusi savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Goda Vilkelienė politikams aiškino, kad 2012 m. sudarytos komisijos įgaliojimai baigėsi 2014-ųjų lapkričio 29 d., taigi nors ant nosies rajono tarybos rinkimai, nori ar nenori reikia sudaryti naują komisiją – atestuotis, pasak vedėjos, laukia 23 kultūros darbuotojai.
Tarybos nariai neklausė G. Vilkelienės, o pati vedėja nepanoro aiškinti, kodėl atestacija atidėta metų pradžiai, nors kultūros ministro patvirtintuose nuostatuose aiškiai nurodyta, kad procesas turėtų vykti baigiantis metams. To reikalaujama ne atsitiktinai: kultūros darbuotojams, įvertintiems kvalifikacinėmis klasėmis, mokamas priedas prie atlyginimo, todėl iki rengiant rajono biudžeto projektą kultūros įstaigos turi žinoti, kiek lėšų darbo užmokesčiui reikės, ir pateikti skaičiavimus savivaldybės administracijai.
Šių metų rajono biudžeto projektas jau parengtas, o kultūros darbuotojų atestacija dar tik turėtų prasidėti, todėl menka tikimybė, kad atestuotiems darbuotojams kultūros centrai galės mokėti priedą prie atlyginimo. Vis dėlto tarybos nariams rūpėjo, kas vertins kultūros darbuotojų kvalifikaciją. Parengtame sprendimo projekte buvo siūloma sudaryti komisiją iš penkių narių – į ją įrašyti Kultūros skyriaus vedėją G. Vilkelienę, vyriausiąją specialistę Reginą Kliukienę, Juridinio skyriaus vedėją Rūtą Vančienę ir Kultūros ministerijos Regionų plėtros skyriaus vyriausiąją specialistę Jadvygą Lisauskaitę.

Siūlė tikrinti kompetenciją

Komisijos sudėtis abejonių politikams nekėlė, o štai dėl jos pirmininko, kuriuo įprastai renkamas savivaldybės tarybos atstovas, diskutuota daug ir net nelabai gražiai. Ūkio, verslo, ekologijos ir kaimo reikalų komitete tarybos narys Gvidas Byčius pasiūlė į atestavimo komisiją deleguoti vicemerą K. Šimkų, tačiau Socialinių reikalų komitetas suabejojo mero pavaduotojo kompetencija ir net siūlė komisijai ieškoti kito, labiau kultūrinėje veikloje susigaudančio komisijos vadovo. Diskusijas nutraukė rajono meras Ričardas Juška, pareiškęs, kad K. Šimkus turi patirties ir yra atsakingas už kultūrą.
Tačiau tarybos posėdyje abejonės atsinaujino: tarybos nariai ne tik kritikavo apie kultūrą, jų nuomone, menkai tenutuokiantį vicemerą, bet ir atvirai teigė manantys, kad šia sritimi jis visiškai nesidomi – nedalyvavo net Kontrolės komiteto posėdyje, kai buvo svarstomi kaimo kultūros centrų audito rezultatai.
Kontrolės komiteto pirmininkas Algirdas Gudaitis tiesiai šviesiai rėžė, kad tokie žmonės kaip vicemeras negali vadovauti komisijai: „Pirmiau reikėtų patikrinti jo paties kompetenciją, o ne leisti tikrinti tų žmonių, kurie kur kas labiau už jį kompetentingesni. Jei taip leidžiame – darome gėdą tarybai.“
G. Byčius prisipažino, kad K. Šimkaus kandidatūrą pasiūlęs tik dėl to, kad vicemeras turi laiko ir už tai gauna atlyginimą. G. Stoškus pritarė, kad atlyginimą K. Šimkus tikrai gauna, bet ar tai reiškia, kad jis išmano savo darbą?
Kolegų ginčą nutraukti panoręs Jonas Bučinskas pasiūlė skirti komisijai vadovauti Antaną Kazakevičių, nes jis „yra senas kultūros darbuotojas, buvęs tarybos narys, žino įstatymus“. A. Kazakevičius tokio sunkaus, pasak jo, darbo imtis nesiryžo. Matyt, to ir nebūtų reikėję – valdančioji dauguma balsavimu dar kartą patvirtino, kad opozicionierių zyzimas jiems netrukdo.

Atestacija pavėlavo metus

Politikų nuomonė gal nebūtų buvusi tokia nepalanki K. Šimkui, jei savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba vos ne visuose tikrintuose kultūros centruose nebūtų nustačiusi su darbuotojų atestavimu susijusių pažeidimų.
Dėl to, kad 2013 m. pabaigoje K. Šimkaus vadovaujama komisija nerengė kultūros darbuotojų atestavimo, Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro darbuotojai nepagrįstai išmokėta 2902 Lt, Klausučių kultūros centre nustatyta 2669 Lt permoka, Veliuonos kultūros centrui pareikšta priekaištų dėl 6966,74 Lt. Bendra permokų suma – daugiau nei 12,5 tūkst. Lt.
Kaimo kultūros centrų auditą atlikusi savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos vyriausioji specialistė Dalija Rakauskienė pripažino, kad Veliuonos kultūros centro vadovė Irma Svetlauskienė jai pateikė dokumentus, įrodančius, jog buvo prašoma rengti kultūros darbuotojų atestaciją, tačiau meno kolektyvų vadovai nei 2013, nei 2014 metais atestuotis nebuvo pakviesti.
Kontrolės komiteto posėdyje svarstant Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro administracijos padarytus įstatymų pažeidimus rajono meras Ričardas Juška priekaištavo savivaldybės kontrolierei V. Rekešienei, kad ji nepareikalavo tuos pinigus grąžinti į biudžetą.
Tačiau Kontrolės ir audito tarnybos darbuotojos laikosi pozicijos, kad jei žmonės dirbo, jiems ir turėjo būti sumokėta. „Kultūros centrų darbuotojų atestavimo nuostatuose nėra nurodyta, kad komisijos suteikta kategorija po trejų metų išnyksta. Ją panaikinti gali tik atestavimo komisija, tačiau ji neposėdžiavo ir sprendimų nepriėmė“, – tvirtino D. Rakauskienė.

Darbuotojai jaučiasi ignoruojami

Kontrolierės atliktas kaimo kultūros centrų veiklos auditas ir nustatyti finansiniai pažeidimai tikriausiai ir paskatino sukrusti Kultūros skyriaus vedėją G. Vilkelienę.
„Paskutinį kartą kultūros darbuotojai buvo atestuojami 2013 m. sausio mėnesį. Atestacija vyksta kartą per metus, galėjo vykti ir pernai, tačiau Kultūros centrų vadovai nepateikė mums nė vieno atestacinio lapo, todėl komisijos posėdis ir nebuvo kviečiamas“, – tvirtina G. Vilkelienė.
Tačiau kaimo kultūros centrų kultūros darbuotojai kalba visai ką kita. Kontrolierei pradėjus tikrinti centrų veiklą, sukruto ne tik direktoriai. Kai ir eiliniams kultūros darbuotojams dėl praleistų atestavimo terminų pradėjo svilti padai, žmonės pradėjo kelti iš atminties gelmių kelių metų senumo įvykius. Esą 2013 m. pabaigoje apie tai, kad laikas atestuoti darbuotojus, buvo kalbama, tačiau ką tik pradėjusi dirbti naujoji Kultūros skyriaus vedėja ir tokia pat, kojų dar neapšilusi, tuometinė Jurbarko kultūros centro direktorė paprašė atestaciją daryti vėliau.
„Dabar mes to negalime įrodyti, tačiau dėl to, kad atestacijos nebuvo, tikrai ne mes kalti. Tai Kultūros skyriaus vedėjos problema. Vis dažniau iki mūsų ateina kalbos, kad kaimo kultūros centrai yra našta biudžetui, o jų darbuotojai nieko neveikia, todėl vėl reikia reformos. Nežinome, ar tai susiję dalykai, bet jaučiamės ignoruojami“, – sakė atestavimo terminą praleidusi vieno kultūros centro meno vadovė.
Kai kurie kultūros darbuotojai dar atviresni. Jų nuomone, galima abejoti ne tik vicemero K. Šimkaus kompetencija, bet ir jo sąžiningumu. Rajone yra kultūros darbuotojų, vadovaujančių keturių skaitovų kolektyvui, bet turinčių pirmą kategoriją, o tie, kurių kolektyvai garsina Jurbarką Lietuvoje ir užsienyje, tokiu įvertinimu pasigirti negali.
2012 metais vykusioje kultūros darbuotojų atestacijoje nedalyvavo Kultūros ministerijos atstovė - Regionų plėtros skyriaus vyriausioji specialistė J. Lisauskaitė, tad kultūros darbuotojus vertino rajono tarybos nariai K. Šimkus, Jonas Aleksiejus, Remigijus Brazaitis ir Raimundas Išganaitis, Kultūros skyriaus vedėja Daura Giedraitienė ir vyr. specialistė R. Kliukienė.
Kai toks nelygiavertis politikų ir specialistų santykis, sunku būtų paneigti, kad komisijos vertinimui jokios įtakos neturėjo partinės simpatijos ar antipatijos. Juo labiau kad net teikdama ataskaitą savivaldybės tarybai, komisija neatskleidžia, kaip kuris darbuotojas buvo įvertintas. Taip jau yra, kad saugant asmeninius duomenis kartais padaroma daugiau žalos, nei naudos.

Daiva BARTKIENĖ



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook