Balsavimas

Ar pritartumėte, kad Dainių pelkėje būtų kasamos durpės?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Laisvės keliu

Laisvės keliu

„Bangų mūša“ tremtinių likimus tebeplaka ir šiandien (1)

Jų kaskart vis mažiau ir mažiau susirenka paminėti skaudžių savo gyvenimo įvykių. Vieni, palikę iškentėtą vargą ir prisiminimus, jau išėjo Anapilin, kiti jau negali ateiti, dalis trečiųjų – pačių jauniausiųjų – nenori prisiminti savo murzinos ir skurdžios vaikystės. Visi jie – tremtiniai. Vieni Sovietų sąjungai okupavus Lietuvą kaip „banditai ir tarybinės liaudies priešai“ kartu su tėvais išvežti dar vaikai ar net kūdikiai, kiti gimę ten, „plačiojoje tėvynėje“, – Sibiro taigoje ar Kazachstano stepėse. Tačiau visus juos sieja vienas dalykas – neteisybės kartėlis ir skausmas, lydintis visą gyvenimą. Už ką?

(Plačiau...)

Laisvės kelias – į partizanų generolo lemtį (0)

Vakar, kovo 15-ąją, paminėtos pokario merų Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo sovietinei okupacijai vado, partizanų generolo Jono Žemaičio-Vytauto 110-osios gimimo metinės. Seimas, pagerbdamas iškilųjį partizanų vadą, šiuos metus yra paskelbęs Jono Žemaičio-Vytauto metais. Jo kova glaudžiai susijusi su mūsų kraštu – miške netoli Šimkaičių buvo įrengta paskutinė J. Žemaičio-Vytauto vadavietė, kurioje jis 1953 m. gegužės 30 d. buvo suimtas.

(Plačiau...)

Atrado svarbų bunkerį (nuotraukos, video) (2)

Kovo 15-ąją žinomas istorikas ir partizaninių kovų tyrinėtojas Vykintas Vaitkevičius kartu su LDK Kęstučio šaulių 7-osios rinktinės šauliais šukavo Šimkaičių girią. Būrys entuziastų ieškojo vieno iš trijų čia buvusių bunkerių. Užsispyrimas atnešė sėkmę – išvaikščiojus porą miško kvartalų buvo rastas įgriuvęs bunkeris. Paieška surengta minint Prezidento ir partizanų generolo Jono Žemaičio-Vytauto 110-ąsias gimimo metines.

(Plačiau...)

Laukesos miško tragedija (0)

„Šviesa“ vasario 2 ir 9 dienų numeriuose paskelbė Vertimų kaimo gyventojų Simono Švedo ir Salomėjos Lekutytės dar sovietiniais metais slapta užrašytus liudijimus apie 1945 m. okupantų vykdytą smurtą prieš Vertimų gyventojus. Laikydami juos banditais, neva kovojusiais prieš antrą kartą Lietuvą užėmusius okupantus, net nesipriešinančius be gailesčio žudė, o išlikusius gyvus žiauriai kankino ir ilgus metus laikė Rusijos kalėjimuose. Nors iš tikrųjų kai kurie jauni kaimo vyrai dar nebuvo spėję įsijungti į ginkluotą pasipriešinimą, o tik slapstėsi nuo represijų ir prievartinės tarnybos Raudonojoje armijoje. Trėmimais ir žudymais buvo siekiama palaužti lietuvių tautos moralę ir bet kokį pasipriešinimą bolševikinei santvarkai.

(Plačiau...)

Brangiausia kovojančios Lietuvos deklaracija (0)

Vasario 16-ąją, Valstybės Nepriklausomybės atkūrimo dieną, paminėta istorinė data – Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos pasirašymo 70 metų sukaktis. Tuomet lietuvių tautai ypač sunkiu ginkluotos kovos prieš sovietinę okupaciją laiku įvyko vienintelis Lietuvos partizanų suvažiavimas, atskiras partizaninio pasipriešinimo formuotes sujungęs į vieningą organizaciją, priėmęs šią Deklaraciją.

(Plačiau...)

Jurbarkiečiai turi didžiuotis savo partizanais (0)

Vasario 16-ąją švenčiame kovojančios Lietuvos Konstitucijos septyniasdešimtmetį. 1949 m. vasario 16-ąją Lietuvos partizanai Minaičiuose, Radviliškio rajone, priėmė Deklaraciją, kurią tvirtai galime vadinti kovojančios Lietuvos Konstitucija.

(Plačiau...)

Lietuvos laisvės kelias driekėsi per Jurbarko kraštą (0)

Sunkus lietuvių tremtinių, politinių kalinių, partizanų, daugelio Lietuvos žmonių krauju ir ašaromis apšlakstytas Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės kelias driekėsi per Jurbarko kraštą. Lietuvių tauta už savo laisvę kovojo praėjusio amžiaus pradžioje, nepriklausomą valstybę paskelbusi 1918 m. vasario 16-osios Aktu.

(Plačiau...)

„Humaniškiausia santvarka“ traiškė jurbarkiečių likimus (0)

Jaunesnioji karta, gyvendama laisvoje ir nepriklausomoje tėvynėje, sunkiai įsivaizduoja, ką dėl Lietuvos laisvės teko išgyventi jų seneliams ir net tėvams. Sveiku protu nesuvokiama, kaip valstybės vardu galima įsiveržti į žmogaus namus, šeimą suimti, kankinti, namus išdraskyti, turtą išgrobstyti. Ir vien todėl, kad tie žmonės buvo darbštūs, įsigiję daugiau žemės, savo rankomis ir kasdieniu sunkiu darbu susikūrę geresnį už kaimo proletarų gyvenimą. Jiems buvo prilipintas vardas – buožė. Ir toks likimas ištiko daugelį Lietuvos žmonių. Taip sovietų valdžia po 1941 ir 1944 metų Lietuvos okupacijų čia pradėjo įgyvendinti jų ideologų skelbtą „humaniškiausią bolševikinę santvarką pasaulyje“.

(Plačiau...)

Žinių apie A. Smetoną – į Girdžių biblioteką (0)

Dar 2017 m. gruodį LR Seimas šiuos metus paskelbė Lietuvos Tarybos Pirmininko, Lietuvos Valstybės Prezidento Antano Smetonos metais. Bene pirmoji paminėti šią progą suskubo Girdžių miestelio biblioteka – bibliotekininkė Vilija Stoškienė su nuolatiniu savo pagalbininku – kolekcininku Vytautu Lekučiu čia surengė Prezidentui skirtą parodą.

(Plačiau...)

Lietuvos laisvės kovų aidai iš tūkstantmetės istorijos (0)

Praėjusį savaitgalį Lietuva minėjo 28-ąsias Laisvės gynėjų dienos metines. Prisimenant Sausio 13-osios tragediją ir aukas, nušviesti atminimo žvakių liepsnelių minėjimai surengti visose savivaldybės seniūnijose. Ypatingas renginys įvyko Veliuonoje – čia suvaidintas premjerinis spektaklis „Pranašystė“.

(Plačiau...)

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook