Skirsnemunės partizano likimas

Skirsnemunės partizano likimas (0)

2019-12-22

Praėjusį šeštadienį (gruodžio 14 d.) „Šviesa“ paskelbė publikaciją „Paskutinis Skirsnemunės partizanų būrio mūšis“ apie tragišką Skirsnemunės partizanų, kuriems vadovavo Juozas Galbuogis, susidūrimą netoli Šilinės Švendriškių kaimo valstiečio Juozo Pagirėno sodyboje su Šakių apskrities Gelgaudiškio valsčiaus MVD (rus. – ministerstvo vnutrennich del; liet – vidaus reikalų ministerija) įgulos kareiviais ir stribais. 

Tą 1946 m. birželio 19 d. žuvo vienuolika partizanų, o Kazys Gecevičius, Juozo sūnus, gimęs 1905 m. Skirsnemuniškių kaime, buvo suimtas gyvas. Apie tolesnį jo likimą MVD Gelgaudiškio įgulos jaunesniojo leitenanto, vadovavusio partizanų užpuolimo operacijai, ataskaitoje neužsimenama.

Pasirodžius publikacijai, atsirado liudytoja, žinanti, kaip susiklostė K. Gecevičiaus ir jo šeimos gyvenimas. Tai dabar Jurbarke gyvenanti Ona Švedaitė-Streleckienė, anksčiau gyvenusi Jakaičių kaime. Ona Gecevičienė, partizano K. Gecevičiaus žmona, buvo jos teta – tėvo sesuo. Taigi O. Streleckienę sujaudino publikacija apie paskutinį Skirsnemunės partizanų būrio mūšį. Moteris nusprendė praskleisti paslapties skraistę ir papasakoti apie gyvo likusio partizano K. Gecevičiaus, kaip pati sako – savo tetėno, likimą.

Prieš išeidamas į partizanų būrį K. Gecevičius į kitą, nuošalesnę, vietą išgabeno žmoną ir sūnų Bronių. Apie tai, beje, paminėta ir MVD jaunesniojo leitenanto Jakušino ataskaitoje aukštesnei MVD valdžiai.

Paslėpdamas žmoną ir sūnų K. Gecevičius tikėjosi, kad tokiu būdu jie išvengs represijų dėl jo pasitraukimo į mišką.

1946 m. birželio 19-ąją jis vienintelis iš dvylikos partizanų būrio liko gyvas. Nuo tada ilgą laiką niekas jo nematė ir nieko apie jį nežinojo. Tačiau MVD išsiaiškino, kad K. Gecevičiaus žmona ir sūnus yra nuošalioje pamiškės sodybėlėje. Tad ne kartą ir O. Gecevičienę tardė, daužė, stribai išmušė dantis. Apie vyro likimą nieko jai nepranešė.

Tik po kelerių metų ji gavo laiškelį, kad jos vyras K. Gecevičius nuteistas 25-erius metus ir kalinamas Karagandos lageriuose Kazachstane, vadinamajame Karlage, kur beveik vien kaliniai dirbo daugiausia anglių ir kitokiose kasyklose.

Tik po Stalino mirties prasidėjus politiniam atšilimui, kalinys, jau visiškai praradęs sveikatą, buvo paleistas ir sugrįžo į Lietuvą pas žmoną ir sūnų. Pasak O. Streleckienės, toje sodyboje jie pagyveno dar gal apie dvejus ar trejus metus, o vieną dieną iš namų išėjęs K. Gecevičius nesugrįžo. Jo ieškojusi žmona vyrą rado laukuose mirusį.

Partizanas K. Gecevičius palaidotas Skirsnemunės kapinėse. Vėliau O. Gecevičienė su sūnumi Broniumi išsikėlė gyventi į Kauno rajoną. Sūnus taip pat jau miręs.

Tai toks Skirsnemunės būrio dvyliktojo partizano ir jo šeimos likimas.

Gintautas Šimboras



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook