Balsavimas

Ar pritartumėte Vidos Rekešienės ir Dariaus Juodaičio grįžimui į rajono politiką?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Atlygis už gerus darbus – sugrįžtantis gerumas

Atlygis už gerus darbus – sugrįžtantis gerumas (0)

2018-12-30

Metams sukant pabaigos link nori nenori imamės to paties – vertiname, svarstome, ką nuveikėme, ir vėl planuojame. Dideli ir visai maži darbai – vienodai svarbūs, jei viskas daryta iš širdies. Ir atlygis tuomet laukia išskirtinis – geri darbai sugrįžta gerumu.

Šimtmečio dovana

„Daryti gerus darbus reikia gerai ir nuolatos. Kai mes darome gerus darbus, pirmas atlygis mums yra tie patys geri darbai, kurie tampa mūsų dalimi. Mes patys tampame tuo, ką darome, kuo dalijamės su kitais, todėl jūsų savanorystės darbai liudija, kad jūs esate patys geriausi Lietuvos šimtmečio ambasadoriai. Kviečiu nesustoti ir toliau daryti gerus darbus“, – sakė kunigas Algirdas Toliatas gruodžio pradžioje Nacionalinėje filharmonijoje susirinkusiems daugiau nei keturiems šimtams savanorių iš visos Lietuvos.

Čia vykusioje Valstybės atkūrimo šimtmečio iniciatyvos „Šimtmečio dovanos“ padėkos šventėje dalyvavo ir viešviliečiai. Jų dovana – ypatinga: rugpjūčio pradžioje Viešvilėje buvo pašventintas prie bažnyčios pastatytas Švenčiausiosios Mergelės Marijos lurdas.

Šios idėjos iniciatorius yra Kristaus Atsimainymo bažnyčios klebonas kun. Kęstutis Pajaujis, kuriam talkino daug gerų žmonių. Pasak Viešvilės seniūno Valentino Kucino, savanoriškai dirbo bendruomenė, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuoto pėstininkų bataliono kariai, prisidėjo kas kiek galėjo.

Nors padėkos šventėje dalyvavo nedidelis būrelis viešviliečių, seniūnas mano, kad iš ten parsivežta gera žinia skirta visai bendruomenei – atiduodami savo laiką ir dėmesį to reikalingiems žmonėms ar darydami kitus gerus darbus praturtiname patys save, kuriame stipresnę bendruomenę, kuri gali labai daug nuveikti. „Šimtmečio dovanų“ projektas, kuriame dalyvavo viešviliečiai, suvienijo daugiau nei 400 tūkst. Lietuvos žmonių, kurie savo šaliai padovanojo daugiau nei 1000 dovanų, o į savanorystei atiduotus tūkstančius valandų įskaičiuotas ir viešviliečių bendriems darbams skirtas laikas.

Viešvilei svarbūs ir žemiški darbai. Seniūnas džiaugiasi, kad šiemet pagaliau pabaigta tvarkyti pagrindinė miestelio gatvė, nutiestas šaligatvis, žmonėms dabar ne tik patogiau, bet ir kur kas saugiau. Prakalbus apie saugumą, seniūnas mini bendruomenės projektą „Gyvenkime saugiai“. Senjorų, nepasiturinčiųjų ar savimi nepasirūpinančių gyventojų namuose įrengti 95 dūmų detektoriai. „Ėjome į namus, kartu su ugniagesiais, policijos pareigūnais aiškinome, kalbėjomės, kodėl reikia šių įrenginių, – sakė seniūnas ir pridūrė, – bendruomenė gali daug.“

Visiems kartu – lengviau

Apie bendruomenės svarbą, kai viskas daroma ranka rankon, vertindamas reikšmingiausius metų darbus kalbą pradėjo ir Raudonės seniūnas Česlovas Meškauskas. Gruodžio 19-ąją – Raudonės turgaus dieną – visa turgavietė pakvipo sriuba. Vaišino visus – ir prekiautojus, ir pirkėjus, o tada išsiruošė į svarbią kelionę, lankė vyresnius gyventojus, pradžiugino ligonius. Seniūnas tvirtina, kad ši ne tik sriuba, bet ir dėmesiu sušildanti kelionė – „sudėtinis“ rūpestis. Prisideda ir kultūros darbuotojai, ir samariečiai, ir seniūnija. Raudonės seniūnas įsitikinęs, kad žodis žmogui, ypač vyresniam ar vienišam, labai svarbu, nes bendravimas sušildo ir pačius šalčiausius namus.

Seniūnas kalba ir apie kitokius žodžius. Jam rūpi, kodėl susidomėjus kaimo kelių asfaltavimu, stengiamasi supriešinti Stakių ir Vertimų krašto gyventojus. Asfalto reikia ir vienur, ir kitur. Stakių kelias į žiniasklaidos akiratį pateko dėl visai kitų priežasčių, dėmesį jam padidino „Girių“ medžiotojų būrelis, kurio nariai įkliuvo grubiai pažeidę medžioklės taisykles, o galbūt tiesiog brakonieriavę. Šią istoriją ir galimą įtakingų medžiotojų įtaką priimant sprendimus dėl asfaltuojamų kelių aiškinasi kitos institucijos, o seniūnas Č. Meškauskas sako, kad Stakių kelias – vienas svarbiausių šių metų darbų, kurio šio krašto žmonės labai laukė. Pasak seniūno, apie žvyrkelių programą jis girdėjo nuo pat darbo pradžios, tačiau keliai, nors keitėsi ne metai, o dešimtmečiai, dulkėjo kaip dulkėję.

Kitas svarbus projektas – vandentvarkos darbai Stakiuose. „Žmonės pagaliau turi kokybišką vandenį“, – sakė seniūnas. Be to, nebereikės vargti ir gyvenvietės kapinėse, į jas taip pat atvestas vandentiekis.

Č. Meškauskas nedvejoja, kas šiemet Raudonei buvo svarbiausia. „Pilis, mums svarbu pilis. Labai skauda dėl panaikintos mokyklos. Tačiau daug planų siejame su pilies ateitimi. Pasistūmėjo parko projektas, jau yra šioks toks judesys“, – sakė seniūnas. Raudonės gyvenimas visada sukosi aplink pilį, todėl raudoniškiai gaudo kiekvieną žinią, žadančią gerų pokyčių.

Darbo – iki pat švenčių

Eržvilko seniūnijos seniūnas Gintaras Kasputis prieš Naujųjų metų šventes dienas leido Varlaukio kapinėse. „Įrenginėjam artezinį gręžinį, ir jei pavyks viską padaryti kaip planavau, būsim atlikę tikrai didelį darbą“, – sakė seniūnas. Tik lapkričio pabaigoje sulaukus savivaldybės tarybos palaiminimo, laiko surasti rangovus ir spėti iki metų pabaigos išgręžti gręžinį liko nedaug. Dirba UAB „Kauno gręžiniai“, įmone seniūnas linkęs pasitikėti, tačiau neslepia, kad rangovų paieškos nebuvo lengvos: arba pinigų per mažai, arba rangovai kelia abejonių.

Šiemet seniūnija skyrė ypatingai daug dėmesio kapinėms tvarkyti. Varlaukio, Rikyškių, Eržvilko kapinėse pjovė medžius, rovė kelmus. Nemažai darbų seniūnija atliko savo jėgomis, todėl padarė daug, o pinigų sutaupė. Daug pastangų reikalauja viešų erdvių tvarkymas. Seniūnas paskaičiavo, kad sudėjus plotus per sezoną tenka nušienauti apie 250 ha.

Eržvilko seniūnas prie svarbiausių darbų priskiria kelių priežiūrą ir kalba apie gyventojų lūkesčius. Labai reikėtų tų kelių asfaltuotų kilometrų už Rutkiškių. „Kelias Eržvilkas-Paupys-Raseiniai vis dar lieka problema. Labai reikėtų asfalto link Mosteikių. Žmonėms geras susisiekimas pirmiausia reiškia darbą, darbas į namus neateis, jo reikia ieškoti, o susiradus – pasiekti“, – įsitikinęs G. Kasputis.

Pasididžiavimo metai

Smalininkų seniūnas Ramūnas Alminas sako, kad 2018-ieji smalininkiečiams yra tikro pasididžiavimo metai. Dar vasarą Lietuvos heraldikos komisija pritarė dailininko Rolando Rimkūno sukurtiems Smalininkų miesto herbo, vėliavos ir antspaudo projektams, o parengus jų aprašus, miesto heraldiką dekretu patvirtino Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Kasdieniam gyvenimui svarbūs ir paprasti darbai. Prie tokių seniūnas rikiuoja pastangas įsigyti traktorių. Naujoji technika kainavo beveik 17 tūkst. eurų, tačiau seniūnas įsitikinęs, kad pinigai išleisti tikslingai.

R. Alminas negali nutylėti prieplaukos reikalų. Pastatytą mobiliąją prieplauką jis sieja su smalininkiečių laisvalaikiu ir turizmo plėtra. Žengti žingsniai, nors kol kas nedideli, sprendžiant Smalininkų uosto klausimą. Pasak seniūno, atsakymų ieško, bet sunkokai, atsiranda daug biurokratinių kliūčių, interesų derinimo, tačiau idėja atgaivinti uostą stipri, ir jei nepavyko šiemet, jos atsisakyti neketina. Kokie Smalininkai be savo uosto, o prie Nemuno gyvenantys žmonės žino, kokia svarbi tėkmė – ne tik upės, bet ir minčių, kai jas įgyvendina tikri entuziastai.

Jolita Pileckienė



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook