Balsavimas

Ar tenkina požeminių šiukšlių aikštelių įrengimo kokybė?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Ąžuolyno dienos sueiga tautos patriarcho gimtinėje

Ąžuolyno dienos sueiga tautos patriarcho gimtinėje (0)

2016-05-11

Balandžio 30-ąją lietuviai suvažiavo į Ąžuolyno dienos sueigą Jono Basanavičiaus gimtinėje Ožkabaliuose (Vilkaviškio r.). Atkurtos Lietuvos valstybės šimtmečio giraitėje ąžuolų guotą sodino žemaičiai ir Mažoji Lietuva. Šiam kraštui atstovavo mūsų rajono vakarinės dalies – Viešvilės ir Smalininkų bendruomenės bei Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro meno mėgėjų kolektyvai.

Tūkstančiai ąžuolų

Jono Basanavičiaus tėviškė – tradicinis pasiturinčio sūduvių ūkininko vienkiemis: didelis gyvenamasis namas ir ūkiniai trobesiai, saulės užlietas erdvus žalias kiemas ir palangėse jau sužydę gėlių darželiai. Aplink ošia Tautinio atgimimo ąžuolynas. Paskutinį balandžio savaitgalį į Ožkabalius traukia būriai lietuvių iš visų šalies kampelių – švęsti nuo 1998 m. čia rengiamą Ąžuolyno dieną ir Kovo 11-osios akto signatarų sueigą. Lankomi senieji ąžuolai ir kasmet sodinami nauji.
Ąžuolynas tautos patriarcho tėviškėje – nacionalinio atgimimo bangos, kilusios XX a. 9-ame dešimtmetyje, subrandinta istorinės atminties iniciatyva. 1989 m. balandžio 1, 8 ir 15 dienomis buvo užsodintas 30 hektarų plotas. Dabar ąžuolynas ant vaizdingų Ožkabalių kalvų užima beveik 40 ha plotą, jame yra 14 giraičių, pavadintų Lietuvai brangiais vardais (Tautos atminties, Tautos vienybės, Represijų aukų, Knygnešių, J. Basanavičiaus premijos laureatų, Vilkaviškiečių, Jaunimo, Baltų, Pasaulio lietuvių, Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios akto signatarų ir kt.), ir žaliuoja daugiau kaip 8400 medelių.
1998 m. Lietuvos Vyriausybė Tautinio atgimimo ąžuolynui ir atkurtai Jono Basanavičiaus gimtinei suteikė kultūros paminklo statusą, o nuo 2010 m. sodyba ir ąžuolynas – Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys. Muziejus rengia ir Ąžuolyno dieną.

Šventė

Pabuvoti tokioje vietoje, kur mūsų tautos istorija susisieja su gražia gamta – jau šventė. Todėl Ąžuolyno dieną į Ožkabalius automobiliai suko dar gerokai prieš renginio pradžią – pasivaikščioti po bundantį ąžuolyną, pakvėpuoti tyru oru, pabendrauti ir, žinoma, pasisvečiuoti Basanavičynėje – namuose, kur 1851m. gimė ir augo  visuomenės veikėjas, pirmasis laikraščio „Aušra“ redaktorius, vienas svarbiausių nepriklausomybės siekėjų, mokslininkas, gydytojas Jonas Basanavičius.
Tautos patriarcho gimtinėje lankytojams atviros visos durys. Gyvenamąjame name – stuboje – viskas panašiai, kaip buvo J. Basanavičiaus laikais, yra ir keletas jo asmeninių daiktų. Dviejų dalių klėtyje su prieklėčiu eksponuojami XIX a. pab. – XX a. pr. namų apyvokos reikmenys, klojimo šalinėje – javų kūlimo ir vėtymo mechanizmai, žemės dirbimo padargai. Klojime įrengta scena su žiūrovų sale – ten organizuojami įvairūs muziejaus renginiai, mėgėjų teatrų bei folkloro festivaliai. Ūkiniuose sodybos pastatuose įrengtos dvi parodų salės ir erdvi edukacinė klasė.
Pusiaudienį žemaičių pučiamų ragų gausmas skelbė šventės pradžią, o renginio vedėjas aktorius Egidijus Stancikas visus kvietė burtis ant kalvelės. Buvo pakelta Lietuvos Trispalvė, pristatyti svečiai ir ąžuolų sodinti atvykusios bendruomenės.
Sveikinimo kalbas sakė Kovo 11-osios akto signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė, Telšių vyskupas Jonas Boruta, Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė, Ąžuolyno bendrijos pirmininkas inžinierius Vitalius Stepulis – jis yra ąžuolyno sodinimo 1989 m. vienas iniciatorių bei 2012 m. J. Basanavičiaus premijos laureatas.
Mažosios Lietuvos regiono vardu kalbėjo Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro direktorius Arvydas Griškus, o viešviliškiai ir smalininkiškiai šventės pradžią papuošė daina ir šokiu.

Mažosios Lietuvos giraitė

Svarbiausia renginio dalis – ąžuolų sodinimas. Šiemet toliau buvo sodinama Atkurtos Lietuvos valstybės šimtmečio giraitė. Ji pradėta 2014-aisiais, minint Tautos atgimimo ąžuolyno 25-ąsias metines. Pirmąjį 25 ąžuolų guotą giraitėje pasodino sūduviai, po metų – aukštaičiai, o dabar – žemaičiai ir Mažoji Lietuva. Po dvejų metų minint valstybės šimtmetį giraitėje jau bus prigiję 100 ąžuoliukų.
Sodinukų iš savo miškuose augančio paprastojo ąžuolo genetinio draustinio atvežė Kėdainių miškų urėdija. Žemaičių guotą sodino Vilniaus žemaičių draugijos nariai, o Mažosios Lietuvos – Smalininkų ir Viešvilės bendruomenių atstovai.
Pasodino, aprišo, paliejo, žvilgsniais ir delnais apglostė, palinkėjo gražiai augti. Mūsiškiai savo ąžuolynėlį pažymėjo atsivežtu akmeniu, su iškaltais Viešvilės ir Smalininkų vardais.
Kad šios bendruomenės atstovavo visai Mažajai Lietuvai, dėkoti reikia Kalvelių girininkei ir aktyviai Viešvilės bendruomenės narei Irenai Petrošienei. Pernai sugrįžusi iš šventės Ožkabaliuose ji dalijosi įspūdžiais ir sakė, kad viešviliškiai ir smalininkiškiai J. Basanavičiaus gimtinėje galėtų ne tik ąžuolų pasodinti, bet ir pakoncertuoti bei pagarsinti savo kraštą. Tos minties nebepaleido kultūros centro direktorius A. Griškus – pasisiūlė organizatoriams ir visi ėmė ruoštis kelionei.

Garsino savo kraštą

Kai sodintojai grįžo, ant stalų garavo sriuba, kvepėjo naminė duona ir pyragai. Pasistiprinę muziejaus darbuotojų paruoštomis vaišėmis susėdome didžiajame Basanavičynės kieme žiūrėti ir klausyti, ką atvežė parodyti Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro meno kolektyvai.
Grojo Valdo Žemaičio vadovaujama kapela „Smalinė“, dainavo Viešvilės vokalinis moterų ansamblis „Vėtrungė“ (vadovė Kristina Martinaitytė-Glinskienė) ir šoko Smalininkų „Skalva“ (vadovas Donatas Liktas). Koncertą vedusi Gina Meškauskienė Ąžuolyno dienos svečiams papasakojo ir apie ilgiausią Lietuvoje Smalininkų ąžuolų alėją, ir apie Karšuvos girioje augantį vieną aukščiausių ąžuolų.
Koncertą, kaip ir viską, kas Ąžuolyno dieną vyko Ožkabaliuose, filmavo LRT televizijos laidos „Ryto suktinis“ kūrybinė grupė ir energingoji vedėja Zita Kelmickaitė, žadėjo siužetą parodyti jau šį sekmadienį, o gal tik gegužės gale.
Dabar viešviliškiai ir smalininkiškiai turi ką lankyti Jono Basanavičiaus gimtinėje, ir nebūtinai Ąžuolyno dieną. Pirmieji Mažosios Lietuvos guoto ąžuoliukus, ko gero, aplankys „Skalvos“ šokėjai, nes buvo pakviesti vėl šokti birželio pradžioje čia vyksiančioje Sūduvių šventėje.

Danutė Karopčikienė



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook