Balsavimas

Ar STT įtarimų sulaukę ir nuo pareigų nušalinti savivaldybės administracijos vadovai turėtų atsistatydinti?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Girdžiuose skleidžiasi veiklaus gyvenimo burės

Girdžiuose skleidžiasi veiklaus gyvenimo burės (0)

2017-02-22

Garbingu „Gyvenimo burės“ apdovanojimu pagerbti girdžiškiai Vida ir Gediminas Norvilai.

Švenčiant Lietuvos valstybės atkūrimo dieną Girdžiuose įteikti seniūnijos apdovanojimai „Gyvenimo burė“. Prieš šešerius metus įsteigtu apdovanojimu šiemet pagerbtos trys seniūnijos verslininkų šeimos. 

Švęsti Vasario 16-ąją gausiai susirinkusias seniūnijos bendruomenes sveikino seniūnas Darius Juodaitis. „Kovota mūsų protėvių, tėvų buvo ne veltui – turime laisvą Lietuvą. Ir turime didelę užduotį – laisvę išsaugoti, kad laisvoj Lietuvoj gimtų mūsų vaikai ir anūkai“, – sakė seniūnas.
Jau šeštą kartą Girdžiuose įteikti „Gyvenimo burės“ apdovanojimai. „Jau aštuoniolika žmonių bus įvertinti tuo apdovanojimu. Kokie kriterijai? Nominantai – tai žmonės, kurie gyvena tarp mūsų, dirba, kuriuos mes mylim ir gerbiam. Apdovanojimo verti visi mes, kurie kartu gyvenam, dirbam, švenčiam, nebijom viens kitam pažiūrėti į akis ir pripažinti, kad esame lietuviai“, – sakė nominacijos iniciatorius D. Juodaitis. 
Girdžiškių pasveikinti atvykęs Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Viktoras Ganusauskas įvertino seniūnijos iniciatyvą apdovanoti garbingiausius bendruomenės žmones: „Tai, kad sugebat susiburti, ir jūsų „Burė“ – tai jūsų bendruomenėje yra įspūdinga. Ir be Vilniaus paraginimų girdžiškiai švenčia Vasario 16-ąją įspūdingai!“
Itin nuoširdžiai skambėjo mažųjų bendruomenės narių Viltės, Austėjos, Emilijos, Mato deklamuojami posmai apie Lietuvą, Žydrūnės ir Kamilės atliekama muzika. 
Šiemet, švenčiant 99-ąsias atkurtosios Lietuvos valstybės metines, „Gyvenimo bure“ pagerbti pavidaujiškiai Laima ir Kęstutis Putnos – žmonės, kurie ir sugriuvus visiems darbo davusiai kolūkinei santvarkai, neprapuolė, neišvažiavo, sukūrė savo verslą ir dargi suteikia galimybių ir kitiems dirbti. Beje, tą patį galima pasakyti apie visus šių metų „Gyvenimo burės“ nominantus. 
K. Putna savo verslą 1992 m. pradėjo pjaudamas medieną. Gamino duris, langus, dirbo pats ir įdarbindavo kelis žmones. Įmonė patyrė ir pakilimų, ir sunkmečių. 
Verslininkas įsitikino, kad norint įkurti labai rimtą, konkurencingą įmonę reikalingos didžiulės investicijos. Fabrikinių staklių jis sakosi neįpirkęs, todėl visas pasidarė pats. Ir keturpusės, ir daugiapjūklės, ir gateriai, ir medžio tekinimo staklės yra paties Kęstučio sukurtos ir pasigamintos. 
Laimutė Putnienė prisimena, kad pirmasis jos vyro, pagal specialybę zootechniko, medžio gaminys buvo taburetė, dar pačioje vedybinio gyvenimo pradžioje padaryta. Vėliau Kęstutis pats padarė ir virtuvinę spintelę, ir uosinius prieškambario baldus. 
K. Putnos individuali įmonė dirba pagal klientų užsakymus ir pageidavimus. Teko gaminti įvairių sudėtingų medžio gaminių vaikų darželiams. Patinka gaminti namelius šunims ir šulinių dekoracijas, pavėsines ir pirtis. Daug sodybų Lietuvoje puošia įmonės iš Pavidaujo gaminiai, kai kas išvežta ir į užsienį. 
Šiuo metu K. Putnos įmonėje dirba 6 darbuotojai, ir Pavidaujo bendruomenė džiaugiasi, kad Kęstutis yra didžiausias jų darbdavys. Tiesa, jis pats džiaugsmu netrykšta: kuo toliau, bus blogiau, teks atsisakyti šio verslo. Žmonės emigruoja, ir greit neliks kam pirkti. 
Į Girdžių kultūrinės veiklos organizatoriaus Algimanto Vizbaros klausimą, kaip iš ežeringojo Molėtų krašto atsidūręs Pavidaujyje, Kęstutis sakė, kad čia yra jo uošvija.
„Gyvenimo burė“ įteikta Vidai ir Rimantui Pinaičiams. Jų pavardė ne tik Girdžiuose siejasi su gardžiais mėsos gaminiais. 
„Kai Lietuvoje vyko visuotinis pastatų griovimas, broliai Rimas ir Eligijus Pinaičiai nusprendė statyti, kurti savo verslą“, – sakė nominantus pristačiusi „Mituvio“ teatro vadovė Loreta Zdanavičienė. 
1997 m. kovo 2 d. buvo įkurta R. Pinaičio individuali įmonė – skerdykla ir mėsos gaminių cechas. Pirmasis gaminys – karšto rūkymo dešra ,,Nida“ gaminama iki šiol, o iš viso dabar įmonė tiekia 57 rūšių mėsos gaminius. Dauguma produkcijos parduodama Lietuvoje, dalis iškeliauja į Latviją, Estiją, Airiją, Angliją, Lenkiją ir Norvegiją.  
Plečiant ir modernizuojant įmonę 2008-2012 m. buvo pasinaudota ES projektinėmis lėšomis. Kokie atkaklūs buvo įmonės savininkai įveikdami biurokratines kliūtis prisiminė ir jų pasveikinti atvykusi Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Gaiva Mačiulaitienė. 
Šiuo metu R. Pinaičio įmonėje darbą turi net 45 Girdžių seniūnijos gyventojai – 25 vyrai ir 20 moterų.
Broliai Rimantas ir Eligijus Pinaičiai Girdžiuose gimę ir augę, girdžiškiams puikiai pažįstami. „Nuo mažens abu domėjosi sportu, motociklais ir gamta. Aistra motociklams Eligijui išliko iki šių dienų. Studijuodamas Eligijus savo šunį buvo išdresavęs net labai aukštiems respublikinių varžybų įvertinimams. Rimas skaitė žurnalus ,,Mūsų gamta“, jis pažįsta daugybę paukščių. Daug laiko skiria saviugdai, skaito psichologinę literatūrą, domisi pasaulio religijomis. Pasižymi geru humoro jausmu, smagus pašnekovas, giminės suėjimų siela“, – pasakojo L. Zdanavičienė.          
Apdovanotas „Gyvenimo bure“ R. Pinaitis sakė, kad verta savo idėjas įgyvendinti savo šalyje. „Mes, ko gero, dar nesam įsisąmoninę, ką esam pasiekę – tai mūsų nepriklausomybė. Tu pats gali tvarkytis savo šalyje. Nebūtinai gyvenimo tikslas ten, kur gali lengviau pragyventi. Juk niekas kitas nesukurs gerovės tautai, kaip mes patys, – sakė R. Pinaitis ir dėkojo visiems savo įmonės darbuotojams. – Dėkoju savo kolektyvui, kad šiandien mes esam pagerbti.“
Trečioji „Gyvenimo burė“ atiteko Vidai ir Gediminui Norvilams. Juos pristatė ūkininkas Algimantas Liorincas ir linksmai bei artistiškai pasakojo apie savo kaimynus. Pasidalijęs pastebėjimu, kad tai, kas vyko dar netolimame paėjusiame tūkstantmetyje, jaunimas vadina „labai seniai“, jis sakė, kad ir Gediminas gimė labai seniai, Girdžiuose, o Vida – klaipėdietė, bet irgi jau seniai girdžiškė. 
Algimantas – Gedimino bendraamžis, todėl puikiai žino, kaip turbūt ir daugelis girdžiškių, jo šaknis: G. Norvilo senelis Kazimieras Čelkys buvo Jurbarko burmistro pavaduotojas, o mama Virginija Norvilienė – išskirtinė kaimo moteris, laisvai kalbėjusi vokiškai, o spręsti kryžiažodžius mėgusi labiau nei plepėti su kaimynėmis. Nepamiršo paminėti ir to, kad jo kaimynas Gediminas kavą yra gėręs su Prezidente Dalia Grybauskaite, kai Jos Ekscelencija dar tebebuvo dėstytoja, jo kursinio darbo vadovė.
1995 m. Norvilai sukūrė savo verslą – atidarė Girdžiuose ūkinių prekių parduotuvę. „Joje galima nusipirkti visko – apie tūkstantis pavadinimų prekių, ir iš tos parduotuvės nelabai išeisi nenusipirkęs: įgirs, įteigs, kad geriausios prekės. Gal ir gerai!“ – kaimynų verslumą gyrė A. Liorincas. Norvilų parduotuvė esanti traukos centras ne tik dėl prekių – savininkai malonūs, daug kas užeina pabendrauti. „Čia veikia neoficiali kavinė“, – šmaikštavo Algimantas.
Vida ir Gediminas Norvilai užaugino du vaikus, abudu gyvena Vilniuje. „Tarp kitko, sūnus jau labai daug pasiekęs mikrobiologas – man rodos, kad mūsų bendruomenė turės dar vieną įžymų žmogų“, – sakė A. Liorincas. Mat dar renginio pradžioje seniūnas D. Juodaitis pranešė apie naują iniciatyvą – kasmet Vasario 16-ąją pristatyti girdžiškiams įžymius kraštiečius. Šiemet pristatytas kun. Pranas Petraitis, ekspozicija parengta iš kraštotyrininko Vytauto Lekučio rinkinių. 
Apie visų apdovanotųjų įmones buvo parodyti filmukai, kuriuos pagamino Jurbarko kultūros centro operatorius Audrius Sinkus. Apdovanojimus savo seniūnijos garbingiems žmonėms teikė seniūnas D. Juodaitis, visa salė sustojo nominantams sugiedoti „Ilgiausių metų!“, o kiekvienas sulaukė ir asmeninių draugų, kolegų, artimųjų ir bendruomenių sveikinimų. L. Zdanavičienė pabrėžė, kad visi nominantai yra ir dosnūs kultūros žmonės – Putnos ir Pinaičiai savo įmonių produktais remia renginius, Norvilai – dainininkai ir artistai. 
Ir džiugiu, ir graudžiu akordu nuskambėjo Jurbarko kultūros centro Rūtos Šličkutės dainavimo studijos programa – ir ne vieno girdžiškio lūpos kartu su dainininkais dėliojo gražiųjų lietuviškų dainų žodžius. 
Danutė Karopčikienė



« Atgal

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook