Balsavimas

Ar palaikote sprendimą savavališkai įjungti apšvietimą Imsrės pėsčiųjų take?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Jurbarke eksponuojami žymiausių skulptorių darbai

Jurbarke eksponuojami žymiausių skulptorių darbai (0)

2017-05-17

Praėjusią savaitę Jurbarką aplankė gausus būrys Lietuvos skulptorių, o dar daugiau skulptūros darbų pristatyta Vinco Grybo memorialiniame muziejuje atidarant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti skirtą parodą „Skulptoriai valstybės šimtmečiui“. 

Pajusti bendrystę
Svečiai, lydimi Jurbarko menininkų, apsilankė Švč. Trejybės bažnyčioje, kurioje įdomių faktų pažėrė čia skulptūrų formas 1992 m. nuiminėjęs skulptorius Rytas Belevičius, Kauno g. stabtelėjo Sinagogų aikštėje ir aptarė čia iškilsiantį monumentą Jurbarko žydų bendruomenei, vėliau apžiūrėjo ir skulptoriaus Dovydo Zundelovičiaus paminklo maketą, susitiko su savivaldybės vyr. architekte Gražina Gadliauskiene, apžiūrėjo Angelo skulptūrą. Pavakare muziejuje įvyko parodos atidarymas ir konferencija.
Pirmą kartą paroda „Skulptoriai valstybės šimtmečiui“ buvo atidaryta vasario mėnesį Vilniuje. Jos sumanytojai ir kuratoriai, parodą atvežę į Jurbarką – Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) Vilniaus skulptorių sekcijos pirmininkė Aušra Jasiukevičiūtė ir skulptorius Daumantas Kučas. 
„Šiais laikais verda daug ginčų dėl paminklinės skulptūros. Jie girdimi ne tik Vilniuje, bet ir pas mus. Todėl šiandien atidaroma paroda leis iš arti pamatyti, ką dabar veikia Lietuvos skulptoriai“, – atidarydama parodą sakė menininkė ir Vinco Grybo memorialinio muziejaus vedėja Rasa Grybaitė. 
Parodoje eksponuojami kolekciniai skulptorių darbai – ir naujai sukurti, ir atlaikę laiko naštą. „Kvietėme dalyvauti visus, be jokių išlygų. Parodos temą autoriai galėjo interpretuoti laisvai“, – sakė A. Jasiukevičiūtė. Skulptoriai raginti rodyti pilietinę iniciatyvą, kurti valstybei skirtus darbus, parodyti, ką jaučia ir ką apie valstybę galvoja. 
Pasak A. Jasiukevičiūtės, paaiškėjo, kad tarp profesionalų skulptorių, ypač Vilniuje, yra didelis susiskaldymas, todėl ši paroda buvo būdas sutelkti juos į bendruomenę.
„Mes žinojom, kad yra toks muziejus Jurbarke, Vincas Grybas yra mūsų patriarchas, tačiau tik dabar atradome šį lobį. Tokių muziejų – vienetai visoje Europoje“, – kitą priežastį, dėl ko paroda atsirado Jurbarke, įvardijo parodos kuratorė ir prilygino šią vietą Antuano Burdelio muziejui Paryžiuje bei siūlė rengti piligriminį turizmo maršrutą po skulptūrų muziejus. 
Lietuvos skulptorių darbų paroda tęstinė – iki 2020 m. bus pristatoma vis daugiau darbų.
Darbuose – visokia Lietuva
Ne visų parodos darbų autoriai atvyko į Jurbarką, tačiau čia svečiavosi ir tie, kurių darbų parodoje dar nėra. Autoriai pristatė savo darbus, apie kitus kabėjo A. Jasiukevičiūtė. Viena – pereiti per muziejaus sales ir apžiūrėti eksponatus, ir visai kas kita – sužinoti kūrinio atsiradimo istoriją.
Vilniaus dailės katedros Telšių fakulteto profesorius Romualdas Inčirauskas pristatė koliažuotą darbą „Keliaujanti tėvynė“. Iš bronzos lietame, plunksnomis puoštame darbe, pastatytame ant vištos kojų, užkoduota Lietuvos kelionė per žemėlapį – nuo mažiausios teritorijos, iki Juodąją jūrą siekiančios valstybės. 
Kęstučio Musteikio „Kova“ – ant nugaros besisukantis akmeninis drakonas bus bene labiausiai vaikų mylimas eksponatas, nes jį galima supti. „Tai atsišaukimas karo temai. Karas – tai kova su priešais ar, kaip šiuo atveju, su savimi“, – sakė autorius.
Arvydo Ališankos „Tautos medyje“ gerai įsižiūrėjus galima įžvelgti Vytį. „Vytis visą laiką buvo slepiamas ir čia jis ne iš karto skaitomas, o lietuviai visą laiką sodino ir augino medžius“, – darbą pristatė autorius.
A. Jasiukevičiūtė žiūrovų teismui pateikė darbą „Gynyba“. Autorė sakė, kad susidūrus su valstybinėmis institucijomis, kilo instinktyvus noras ginti valstybę – tai išsiliejo į piliakalnio, mitologinio kalno, pylimo idėją. 
Valdas Bubelevičius parodoje eksponuoja prieš dešimtmetį sukurtą darbą „Lietuvos nepriklausomybės kovoms atminti“. Du konkursus laimėjęs darbas nesudomino Panevėžio valdžios, kuriai autorius siūlė darbą. V. Bubelevičius sakė, kad šį projektą vis tiek įgyvendins, ir 4 metrų aukščio skulptūra atsiras jei ne Panevėžyje, tai kitame mieste.
D. Kučas eksponuoja skulptūrų ansamblį „Vytis su liečiais“, kuriame galima pamatyti skulptūros kūrimo procesą – bronzos liejimo darbus. 
R. Belevičiaus „Voruta“ – lyg didžiulis skruzdėlynas – stiklo dangoraižis, kuriame gyvena žmonės, kaip skruzdės – vienos aršiausių savo lizdo gynėjų. 
Šakietis Kęstutis Dovydaitis sumanė iki 2020 m. sukurti visą ciklą darbų – valstybės simbolių, nulietų iš bronzos ir juodo metalo ant pjedestalo. Pirmieji išlieti Gedimino stulpai.
Neribota fantazija
„Parodos tema labai plati – joje telpa ląstelės, namų, ryšių metaforos, istorija ir jos herojai, teritorijos, žemės, bendruomenės, archetipai, socialinė, valstybės kritika, gynyba, karyba ir kitos sritys“, – sakė parodos sumanytojai. Todėl ir kūrėjai fantazijos neribojo – kartais reikėjo gerokai pasistengti, kad kūrinyje įžvelgtum valstybę, o kartais – ji badė akis.  
Skulptorius Gediminas Endriekus išliejo „Naujojo paukščio riksmą“ – tarsi aidą geležinio vilko kauksmui, Dalia Matulaitė darbe „Neišlikusių skliautų tapytojams“ įvertino ir pagerbė sugriautų bažnyčių, freskų kūrėjus, o Jonas Grunda valstybę atrado kompozitoriui Gintautui Abariui dedikuotoje skulptūroje „Kompozicija 150 psalmei“. Kūrinį „Muzikinis“ parodai paskolino Kunotas Vildžiūnas. Kita, didesnė, šio kūrinio versija stovi Birštono skulptūrų parke.
Parodoje pristatyta ir jau mirusio skulptoriaus Stanislovo Kuzmos Mindaugo skulptūra, kurią autorius sukūrė Mindaugo paminklo konkursui. 
Ironišką, lyg alavinį kareivėlį su vėliava žygiuojantį į Seimą Joną Basanavičių sukūrė Evaldas Pauza. Šis darbas buvo pateiktas J. Basanavičiaus paminklo konkursui. Audrius Liaudenskas skulptūroje panaudojo seno geležinkelio fragmentus, o Algimanto Šlapiko „Mobilus namas“ įkūnija emigranto svajonę, kuri iš gero gyvenimo siekiamybės gali lengvai transformuotis į dėžę ar net karstą. Sigita Dackevičiūtė valstybę įžvelgė militaristinėje žmogaus galvoje, taip parodydama mąstymo agresyvumą, o Vytauto Karčiausko šviečiantis Vytis, pasak kolegų, puikiai tiktų pasistatyti miegamajame prie lovos, kur galima būtų juo gerėtis neišeinant į aikštes.
Vilmantas Adamonis „Sapne“ tiesiogiai pateikė Vilniaus įkūrimo legendą, Vytautas Umbrasas „Rikyje“ įkalino figūras, kurioms mes visi tarnaujame. Amžiną atilsį Vlado Vildžiūno „Šv. Kazimieras“ taip pat buvo apkaltintas nešventumu, nes rankose neturi lelijų. „Patys spręskite ar čia šventas, ar paprastas Kazimieras“, – juokėsi A. Jasiukevičiūtė. 
Keltas darbų įkurdinti V. Grybo dirbtuvėse. Astos Vasiliauskaitės „Sūris“ – geriausiai suprantamas patyrusiems tremtį – jame sudėtas visas Tėvynės, namų ir lietuviško varškės sūrio ilgesys. Artūras Makštutis skulptūra „Į laisvę“ moko, kaip ją lengviausia pasiekti – grandinė greičiausiai trūksta ją apvyniojus aplink stulpą. Paprastas kelmas su įsmeigta vėliava – tai Manto Maziliausko kūrinys „Lietuva – ne suvenyras“. Ne veltui šis paprastas darbas atsidūrė šalia stipriausio Vinco Grybo kūrinio – Vytauto Didžiojo. 
„Kurdami ekspoziciją mes darėme dramaturginius sprendimus. Apsidairykit atidžiau, kokioje aplinkoje yra vienos ar kitos skulptūros. „Sūris“ ne veltui atsidūrė po altoriaus paveikslu. Tai – lyg atnašavimas. Laisvamaniškas kelmas šalia didingo Vytauto Didžiojo taip pat šį tą kalba“, – sakė A. Jasiukevičiūtė ir siūlė parodos lankytojams paieškoti užkoduotų minčių. 
Skulptoriai – prieš globalizmą
Konferencijoje „Paminklinės skulptūros problema Lietuvoje“ pranešimą skaičiusi A. Jasiukevičiūtė sakė, kad skulptoriai dabar sulaukia daug kritikos, dažnai susikerta jų ir menotyrininkų požiūris, todėl į lietuvių skulptūrą ji pažvelgė pasaulio kontekste.
Menotyrininkų kaip geriausi šiuolaikinės skulptūros pavyzdžiai pateikiami memorialai Rugsėjo 11-osios aukoms Niujorke ir holokausto aukoms Berlyne. Niujorko paminklą visuomenė priėmė sunkiai – į prarają tekantis vanduo sukelia neigiamus jausmus. Tačiau nepriimantiems konceptualaus meno šalia įrengtas tradicinis paminklas gaisrus gesinusiems ugniagesiams, kuris suprantamas visiems. Berlyno memorialas lankytojams sukelia ypač stiprias emocijas, ir čia jau reikėtų diskutuoti, ar paminklas turėtų gąsdinti, ar nuteikti pozityviai.
„Lietuvoje su skulptūra viskas yra labai gerai. Mūsų menininkai turi ką pasakyti. Mums aiškina, kad mes atsiliekame nuo pasaulio. Tai – netiesa. Taip norima tik sukiršyti žmones. Mes žengiam į priekį, dirbam atsakingai. Kas iš to, jei kiti turi pinigų, o nėra minčių“? – konstatavo pranešėja.
Leonas Pivoriūnas kalbėjo apie postmodernizmą ir globalizmą, kurie menotyrininkų aukštinami ir pateikiami kaip sektinas dalykas. „Visi šimtmetį kūrė modernizmą. Staiga jis tapo nebereikalingas ir atėjo tai, kas yra po (post). Postmodernizmas – ne srovė, o laikmečio pavadinimas, kuriame pradingsta meniškumas ir amatas“, – griežtai kalbėjo skulptorius.
Pranešėjas pateikė, jo manymu, „meno“ pavyzdžių, kurio reikėtų vengti – kaip pavyzdį rodomų, žvaigždėmis laikomų menininkų instaliacijas ir skulptūras iš taburečių, preparuotų gyvūnų demonstravimą, milijonus saulėgrąžų iš porceliano. „Menas turi brandinti mintį. Ką sako šitie darbai? Nieko“, – tvirtino L. Pivoriūnas. 
Pranešėjas tikino, kad globalizmo propagavimas turi tikslą sunaikinti sąmonę. „Tai daroma tam, kad neliktų tautiškumo apraiškų. Dabar nereikia užkariauti valstybių, užtenka sugriauti tautos mentalitetą. Kodėl nebenorima statyti valstybės simbolių, o reikalaujama kažkokių konceptualių sprendimų? Globalizmas sunaikina tautas“, – teigė skulptorius.
Geriausiu antiglobalizmo pavyzdžiu galėtų tapti skulptoriaus R. Inčirausko darbai. Jis pristatė visą seriją savo kūrinių, kuriais papuošti Telšiai. Bronzoje išlieta visa Žemaitijos istorija, kiekviename miesto kampelyje galima aptikti tautiškumo, Lietuvos istorijos, Žemaitijos krikšto ženklų.
Pavyzdžių, kokia kryptimi reikėtų žengti Lietuvoje, kol kas dar yra – menininkai pasiryžę išsaugoti tautiškumą, lietuvių mentalitetą ir nepasiduoti peršamoms globalizmo idėjoms. Kokią valstybę jie mato ir siūlo išsaugoti, galima pamatyti iki liepos 1 d. veiksiančioje parodoje Vinco Grybo memorialiniame muziejuje.
Jūratė Stanaitienė



« Back

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook