Balsavimas

Ar STT įtarimų sulaukę ir nuo pareigų nušalinti savivaldybės administracijos vadovai turėtų atsistatydinti?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Laisvės kovų istoriją Juodaičių bendruomenė perduoda jaunimui

Laisvės kovų istoriją Juodaičių bendruomenė perduoda jaunimui (0)

2016-12-03

Lapkričio 19 d. Juodaičiuose vyko bendruomenės projekto, skirto Laisvės kovų dalyvių žūties vietoms įamžinti, baigiamasis renginys. Bendruomenė kartu su mokykla, seniūnija, jaunaisiais šauliais nuveikė prasmingą darbą, kad papasakotų jaunimui Laisvės kovų istoriją.

Įgyvendinant projektą dviejose Laisvės kovas Juodaičių apylinkėse menančiose vietose pastatyti informaciniai stendai, suoleliai, vėliavų stiebai ir pakelta valstybinė Lietuvos valstybinė vėliava. Projektą finansavo Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija ir Jurbarko rajono savivaldybė. 
„Nuo šiol čia visada plevėsuos Lietuvos Trispalvės. Tas atminimo vietas lanko ir toliau jas prižiūrės jaunieji šauliai. Ir anksčiau šiose su partizaninėmis kovomis susijusiose vietose buvo atminimo ženklai ir paminklai, bet prisiminti tai visada verta ir ypač svarbu papasakoti jaunajai kartai ugdant jos patriotiškumą“, – sakė projekto iniciatorius ir vadovas istorijos mokytojas Andrius Bautronis. 
Lapkričio 19-osios šventėn, kurią bendruomenė surengė kartu su mokykla bei Lietuvos šaulių sąjungos VD2R Ariogalos 209 kuopa, susirinko juodaitiškių ir svečių, o didžiausias būrys buvo jaunimo – Juodaičių pagrindinės mokyklos jaunieji šauliai sulaukė bendraamžių iš kitų Jurbarko ir Raseinių rajonų mokyklų. 
Skambant Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų pučiamųjų orkestro maršui iškilmių dalyviai žygiavo nuo mokyklos į Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčią, kur kunigas Žygintas Veselka aukojo šv. Mišias už Laisvę ir Laisvės kovotojus. Po Mišių Juodaičių pagrindinės mokyklos mokinėms Rugilei Jasukaitytei ir Silvijai Paltanavičiūtei suteiktos jaunųjų šaulių skyriaus vado pavaduotojo pareigybės. 
„Šiandien šioje ceremonijoje dalyvaujant jauniesiems šauliams pagerbiame Laisvės kovų dalyvius. Tai įrodo, kad mūsų jaunimas neabejingas mūsų laisvei, patriotiškas ir sąmoningas. Labai džiaugiuosi ir didžiuojuosi jais!“ – įteikęs jaunosioms šaulėms pareigybių skiriamuosius ženklus sakė mokytojas A. Bautronis. 
Šaulių klasė
Svarbią vietą Juodaičių bendruomenėje turi jaunieji šauliai. Mokykloje yra ne tik šaulių būrelis, bet ir šaulių klasė. 
„Šauliai startavo prieš dvejus metus. Džiaugiuosi, kad visa mokykla labai palaiko šią veiklą. Pernai atidarėme šaulių klasę, tai išskirtinė klasė – su šauliška ir lietuviška simbolika“, – teigė jauniesiems šauliams vadovaujantis istorijos mokytojas A. Bautronis.
Pernai šaulių klasė buvo 10-oji. Visi tos klasės mokiniai buvo jaunieji šauliai, į pamokas eidavo su uniformomis. Šiemt estafetę perėmė septintokai. Dauguma jų ir iki šiol buvo jaunieji šauliai, dabar – visa klasė, 10 mokinių. Dvi dienas per savaitę į mokyklą jie ateina su šaulių uniformomis, o pamokos toje klasėje kasdien pradedamos Lietuvos himnu. 
Uniformas jauniesiems šauliams pernai nupirko mokykla, kelios buvo gautos iš Lietuvos šaulių sąjungos. 
Mokyklos direktorė Nijolė Jociuvienė sakė, kad jaunieji šauliai – aktyvūs ir iniciatyvūs, o skyriaus vado pavaduotojo pareigybes gavusios R. Jasukaitytė ir S. Paltanavičiūtė – labai savarankiškos, buria šaulius ir sugeba vadovauti. Direktorė džiaugiasi, kad į veiklą įsitraukia, padeda ir mokinių tėvai. 
Partizanų žūties vietoje
Iškilmės tęsėsi Pagausančio kaime, prie pakelėje stovinčio paminklinio akmens Laisvės kovotojams ir plevėsuojančios Trispalvės. 
XX a. viduryje Pagausantyje dar buvo gausu ūkininkų sodybų, ir vienoje jų – Rozalijos ir Zenono Jokimų namuose – nuo 1947-ųjų rudens keletą mėnesių buvo įsikūręs Vaidoto rinktinės partizanų štabas. To laiko įvykiai aprašyti 2009 m. išleistoje Albino Skridlos knygoje „Juodaičių krašto istorija“. 
1946-aisiais Juodaičių apylinkių miškuose besislapstę partizanai į Jokimų namus užeidavo pavalgyti, apšilti, pasikalbėti. O 1947 m. rudenį, per bulviakasį, atėjo bėdos vedami – jiems reikėjo prieglobsčio.
Rizikuodami savo ir vaikų gyvybėmis šeimininkai tamsiame sandėliuke, pačiame trobos vidury, įrengė slėptuvę. Įėjimas į ją buvo per lubas, o kad šunys neužuostų svetimų, šeimininkė padėjo tabokos lapų, pastatė žibalo kanistrą. 
Bunkeryje nebuvo erdvu, bet tilpo spaustuvės įranga, ir čia buvo spausdinamas „Laisvės varpas“. Kai būdavo ramu, partizanai ateidavo vakarieniauti kartu su šeimininkais. Partizanams išėjus iš sodybos ūkininkai palikdavo sutartą ženklą: jei ant šulinio gulėdavo kuolas – namie yra svetimų.
Tačiau 1948 m. sausio 16 d. bunkeris, manoma, buvo išduotas ir čekistų sunaikintas. Partizanai gyvi nepasidavė, susprogdinus granatą bunkeryje žuvo vienas partizaninio karo organizatorių, Vaidoto rinktinės vadas Juozas Čeponis ir kartu su juo buvę partizanai.
Represijos neaplenkė ir partizanus slėpusių ūkininkų. Z. Jokimas mirė kelyje į Sibirą, jo žmona Rozalija 7 metus kalėjo lageryje, o jų dukra Stefanija – dešimt.
Perduoti jaunimui
Paminklinis akmuo Jokimų sodybos vietoje pastatytas dar 1998 m. Dabar vėl atkreiptas dėmesys į šią Laisvės kovas menančią vietą, prisiminti to laiko įvykiai ir pagerbti juose dalyvavę žmonės.
Kodėl bendruomenė nusprendė įamžinti partizanų žūties vietą ir projektinius pinigus skyrė istorinei atminčiai gaivinti, klausėme Juodaičių bendruomenės pirmininkę Violetą Andrikaitienę. „Šio darbo labai didelė prasmė. Aš ir pati esu anūkė šaulio, būrio vado, tremtinės dukra, anūkė žuvusio partizano, kurio kapo net nežinau. Kas gali perduoti jaunimui tą istoriją? Tiktai mes, suaugusieji. Labai didžiuojuosi ir džiaugiuosi, kad mūsų bendruomenė ne tik pradainuoja ir prašoka – to irgi reikia, bet daro daug prasmingų darbų. Kiek daug čia dalyvauja mūsų vaikų!“ – džiaugėsi bendruomenės pirmininkė ir teigė, kad Juodaičių jaunimas auga pažindamas savo kraštą, patriotiškas, aktyvus, vertinantis ne tik pramogas. 
Partizanų žūties vietos pašventinimas, sugiedotas Lietuvos valstybės himnas, Lietuvos šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo rinktinės šaulių iššautos salvės, plevenanti Trispalvė – bendruomenės nusilenkimas tiems, kurie paaukojo gyvybes dėl mūsų laisvės. O jaunimui – stipri patriotiškumo patirtis, kurios neatstos pamokos ir paskaitos.
Padėkos už pagalbą ir iniciatyvą
Renginyje dalyvavęs Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius susirinkusiesiems sakė: „Tai gyvųjų ir mirusiųjų vienybės šventė. Tie žmonės, kuriems yra šie atminimo ženklai, to nusipelnė, o jų auka nebuvo veltui.“ Meras dėkojo projekto iniciatoriui A. Bautroniui, kad ši nuošali vieta tapo matoma, o gražus bendruomenės darbas – ilgam. 
Juodaitiškius sveikino ir Eržvilko seniūnas Gintaras Kasputis: „Jaučiu, kad šie jauni žmonės ne tik žodžiais, bet ir kasdieniais darbais tęs tuos darbus, kuriuos pradėjo čia žuvę žmonės.“ 
Juodaičių seniūnė Alvina Bunikienė patikino, kad nieko nėra svarbiau, kaip išsaugoti pasiaukojusių vardan mūsų laisvės atminimą ir perduoti tautos istorijos patirtis ateinačioms kartoms. „Tas patirtis išgyeno beveik kiekviena šeima. Tai neįkainojamos pamokos mums ir mūsų jaunimui. Jei ne jie, ir mūsų čia šiandien nebūtų. Tauta, kuri nežino savo praeities, neturi ir ateities“, – sakė seniūnė.
V. Andrikaitienė teikė padėkas visiems, prisdėjusiems įgyvendinant Laivės kovų dalyvių žūties vietos įamžinimo projektą: Jurbarko r. savivaldybei, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrui, Juodaičių seniūnijai ir mokyklai, Krašto apsaugos ministerijai. Padėkas palydėjo plojimai ir kariuomenės orkestro maršai.
„Ant mūsų laisvės aukuro sudėta dešimtys gyvybių. Užsimerkė jų akys, nustojo plakti jų širdys, negirdint nei himno, nematant trispalvių. Tai, ką čia padarėme, – mažiausia, ką galime padaryti jiems. Nesigėdykime savo istorijos – tegul plevėsuoja vėliavos prie paminklų, ir pasistenkime paminklą jiems pastatyti savo širdyse“, – ragino Juodaičių jaunųjų šaulių vadas A. Bautronis. 
Ir čia, šioje atmintinoje vietoje, jis įteikė padėkas Editai Bakutytei, Saulenei Piragytei, Julitai Kazakevičiūtei, Dovilei Kveselytei – jaunosioms šaulėms – už sąžiningai ir uoliai vykdomas pareigas ir iniciatyvą.
Paskui bendruomenės namuose Juodaičių jaunieji šauliai visus vaišino kareiviška koše ir patys ragavo. Bendravo ir džiaugėsi savo švente. Taip ir auginama jaunose širdyse meilė Tėvynei, ir statomas paminklas tiems, kurie už jos Laisvę paaukojo gyvybes.
Danutė Karopčikienė



« Atgal

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook