Balsavimas

Ar pritartumėte, kad Dainių pelkėje būtų kasamos durpės?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

„Liepsnojantis kalavijas“ mokė kovoti, ginti ir bendrauti

„Liepsnojantis kalavijas“ mokė kovoti, ginti ir bendrauti (0)

2016-05-27

Gegužės 20 d. baigėsi didžiausios šiais metais Baltijos regione tarptautinės specialiųjų operacijų pajėgų pratybos „Liepsnojantis kalavijas“. Tris savaites Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų kariai kartu su sąjungininkais treniravosi kovoti hibridinio ir konvencinio karo sąlygomis. Į pratybų teritoriją pateko ir Jurbarkas, kartu su kariais jose dalyvavo šauliai.

Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų mokymuose treniravosi Lietuvos, Danijos, Gruzijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės Karalystės, Latvijos, Lenkijos, Norvegijos, Švedijos ir Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgų kariai.
Karo etape Jurbarke dalyvavo LDK Kęstučio 7-osios šaulių rinktinės skyrius „Juodas vilkas“ bei Jurbarko Petro Paulaičio pirmosios kuopos šauliai. Ir viename, ir kitame šaulių padalinyje tarnauja jurbarkiečiai.
Pratybos vyko pagal kolektyvinės gynybos scenarijų, parengtą įvertinus geopolitinius pokyčius regione. Veiksmus derino sausumos, oro ir jūrų specialiųjų operacijų taktinės grupės ir komandos, siekdamos svarbiausio tikslo – sunaikinti priešo pajėgų ypatingos svarbos taikinius. Specialiųjų operacijų taktinėms grupėms vadovavo Specialiųjų operacijų komponento vadovybė.
Jurbarke ir aplinkiniuose rajonuose pratybos vyko pagal panašų scenarijų – priešiškos pajėgos bandė įsitvirtinti mieste, kontroliuoti teritoriją ir į savo pusę palenkti gyventojus. Specialiosios pajėgos kartu su kitais daliniais, tarnybomis ir šauliais turėjo sunaikinti „okupantus“.
 Lietuvos ir kitų šalių specialiųjų operacijų pajėgų kariai dalijosi žiniomis, treniravosi vykdyti specialiąją žvalgybą, šturmo veiksmus, kaip išlaisvinti įkaitus, neutralizuoti priešiškų pajėgų įtakos agentus, vadovavimo ir valdymo centrus, priešišką propagandą ir kitus svarbius priešo objektus.
Jurbarke priešiškas pajėgas imitavę kariai įsitvirtino buvusiuose laidojimo namuose prie Vytauto Didžiojo pagrindinės mokyklos. Būtent todėl jurbarkiečiai čia matė budinčius kariškius ir karinę techniką. Pagal pratybų legendą, pastate įsikūrė okupacinių pajėgų štabas, kuris koordinavo kitų teritoriją užėmusių pajėgų veiksmus. „Juodo vilko“ šauliai taip pat buvo priskirti šioms pajėgoms ir gavo užduotį saugoti pastatą iš išorės.
„Buvo vertinga patirtis įsilieti į rutininius veiksmus. Atrodytų, kad sunkiausia turėtų būti mūšis ar kiti greiti veiksmai. Tačiau sunkiausia yra ilgalaikiai veiksmai, kai reikia teisingai paskirstyti žmones, pasverti jėgas, kad išliktų ir budrumas, ir galimybė atlikti kitas užduotis“, – sakė „Juodo vilko“ skyriaus vadas Edgaras Gabševičius.
Šauliai atliko ne tik rutininius apsaugos darbus, pratybos buvo puiki proga pasitikrinti, kaip organizacijos procedūros ir veiksmai dera su kariuomenės veiksmais.
„Siekiame, kad viskas derėtų su kariuomene, nes tuomet dirbant kartu viskas vyksta sklandžiai. Kilus kariniam konfliktui turime susikalbėti su kariais, o jie su mumis. Tam reikia suprasti vieniems kitus, žinoti, kaip mąstome, kaip darome tam tikrus dalykus“, – pasakojo E. Gabševičius.
Vertinga patirtimi šauliams tapo specialiųjų pajėgų ataka. „Juodi vilkai“ buvo pirmieji, atsakę į puolančiųjų pajėgų šūvius, o vėliau galėjo stebėti pastato ataką ir „raudonųjų“ štabo sunaikinimą.
Pratybų kovos veiksmuose dalyvavo ir Petro Paulaičio pirmosios kuopos šauliai.
„Vakare sulaukėme skambučio, kad reikia dviejų žmonių. Nuvykome į nurodytą vietą, kur mus pasitiko specialiųjų operacijų pajėgų kariai. Jie papasakojo, ką reikės daryti, paaiškino apie naudojamus ginklus ir amuniciją bei veiksmų planą“, – pasakojo pratybų dalyvis Andrius Kožikis.
Šauliai turėjo prisidėti sunaikinant į priešo štabą skubėsiantį pastiprinimą. Prieš pat pagrindinėms karių pajėgoms puolant „raudonųjų“ štabą, šauliai kartu su kitais kariais pasiruošė pasalai – užminavo kelią, apžiūrėjo atsitraukimo vietas.
„Prasidėjus pagrindinei atakai sulaukėme žinios, kad pajudėjo priešų pastiprinimas. Netrukus pamatėme visureigį ir transporterį. Visureigis važiavo pirmas, jį sustabdė mina. Transporteriui prireikė dviejų minų. Tuomet kariai atidengė ugnį, o mes mėtėme granatas. Po keleto minučių gavome signalą trauktis į mišką. Įspūdžiai buvo tikrai neįtikėtini, vien tik gavus progą dalyvauti tokiose svarbiose pratybose yra tikrai labai smagu ir netikėta“, – sakė šaulys.
Pratybos „Liepsnojantis kalavijas“ organizuotos tuo pačiu metu kaip ir JAV Specialiųjų operacijų vadavietės Europoje mokymai „Trojos pėdsakas“, todėl šalia nacionalinių užduočių kariai treniravosi su sąjungininkų specialiųjų operacijų, kitų pajėgų ir aukštesnio lygmens štabais rengiantis įvesti ir panaudoti sausumoje, jūroje ar ore ypač greito reagavimo pajėgas.
Pratybose dalyvavo ir kiti Lietuvos kariuomenės pajėgų padaliniai, o ypač didelis dėmesys skirtas tarpinstituciniam bendradarbiavimui. Planuojant pratybas ir sprendžiant įvairius organizacinius klausimus buvo pasitelkta Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinė „Aras“, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, policijos departamentas, Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnai.
Pratybos vyko visoje Lietuvoje – Ignalinos, Jurbarko, Kauno, Kelmės, Klaipėdos, Kretingos, Mažeikių, Palangos, Raseinių, Šakių, Šiaulių, Šilutės, Švenčionių, Telšių, Vilniaus, Vilkaviškio miestuose ir apylinkėse, taip pat Latvijos teritorijoje.
 Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgos „Liepsnojantį kalaviją“ rengia kasmet nuo 2012-ųjų.

Lukas PILECKAS



« Atgal

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook