Balsavimas

Ar palaikote sprendimą savavališkai įjungti apšvietimą Imsrės pėsčiųjų take?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Po Eržvilko apylinkių miškus pasklido tūkstančiai žygeivių

Po Eržvilko apylinkių miškus pasklido tūkstančiai žygeivių (0)

2017-04-12

Naktį pliaupęs lietus septintojo „Kęstutėnų“ žygio rengėjams nežadėjo nieko gero, tačiau išaušusią saulėtą dieną pasitiko rekordinis žygeivių skaičius. Į žygį vietomis, kuriose pokariu kovojo ir žuvo Kęstučio apygardos partizanai, susirinko per 2200 entuziastų.

Prisiminti kovas
„Kęstutėnų“ žygį rengia Pėsčiųjų žygių asociacija (PŽA) drauge su Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Kęstučio mechanizuotuoju pėstininkų batalionu (LDK K MPB). Pirmasis buvo surengtas 2009 m., kai nutrūko aštuonis kartus įvykęs „Radvilų“ žygis. „Tada dirbau Kęstučio batalione, paskambino iš ministerijos, paprašė surengti žygį. Kadangi rengė LDK Kęstučio MPB, aplinkui plytėjo Kęstučio partizanų apygardos teritorija, kurioje kariavę partizanai buvo vadinami Kęstutėnais, tai ir atsirado toks pavadinimas“, – prisimena dabartinis PŽA prezidentas Vidmantas Genys.
Kęstučio partizanų apygarda užėmė didelę teritoriją, kuri dabar driekiasi per kelis rajonus. Žygiai rengiami vis kitoje vietoje – Bijotuose, Šilalės r., Lyduvėnuose, Girdžiuose, Eržvilke, du kartus vyko aplink Laužo kaime įsikūrusį LDK Kęstučio batalioną – ten jis pagal sutartį turi įvykti bent kartą per penkerius metus. 
Šių metų žygiui pasirinkta teritorija aplink Eržvilką, kurioje veikė viena stipriausių Lydžio partizanų rinktinė, davusi pradžią visai Kęstučio partizanų apygardai. Žygio žemėlapis mirgėjo nuo mėlynų kryželių, kurie žymėjo partizanų žūties vietas, stovyklavietes, bunkerius, slėptuves, mūšių vietas, bei raudonų žvaigždučių, nurodančių NKVD būstines, bunkerius ir galimas šnipų laikymosi vietas. 
22 ir 36 km trasos vedė per Vilniškių, Buitkiškių, Balneliškių, Kalniškių, Naujininkėlių, Velėniškių, Balnių ir kitų kaimų apylinkes, Balandinės, Purviškių miškus, Tauršilį ir kitas girias, kuriose vyko įnirtingos partizaninės kovos. Žygio organizatoriui V. Geniui puikiai pažįstamos Balnių II kaimo apylinkės, jų istorija, čia gyvenusių žmonių likimas, nes iš šio kaimo į Sibirą buvo išvežti jo seneliai. 
„Šiose apylinkėse begalė vietų, susijusių su partizanais, tačiau jos nepažymėtos. Reikėtų tas vietas įamžinti kryželiais, atminimo lentelėmis ar bent nuorodomis, kas čia įvyko. Turime tai planuose, tačiau šiems darbams reikalinga pagalba. Štai ir ruošdami žygio trasą aptikome ne vieną bunkerį“, – pasakoja V. Genys. Dar daugiau žeminių, bunkerių aptinka miškininkai, todėl asociacija su jais bendradarbiauja, prašo pažymėti rastas vietas. 
Ruošiasi metus
Pasak Pėsčiųjų žygių asociacijos prezidento, pasiruošimas žygiui užtrunka visus metus. „Darbas prasideda skaitant knygas ir medžiagą internete. Ruošdamasis žygiui perskaitau ne vieną knygą, o kad nepamirščiau surastos informacijos, puslapius žymiuosi lipniais lapeliai. Knygos nuo jų mirga“, – juokiasi Vidmantas. Buvęs kariškis batalione buvo atsakingas už pilietinį ugdymą, tad sukaupė nemažą kolekciją knygų apie pokario kovas, išnaršė archyvus. Tai tapo jo pomėgiu.
Kai būsimo žygio vietos būna išstudijuotos knygose, laikas traukti į miškus. Vaikščiojimas po juos, ieškojimas knygose minimų vietų, trasos dėliojimas prasideda likus 4-5 mėnesiams iki žygio. Kai būna atrastos įdomios istorinės vietos, kurias verta parodyti žygeiviams iš visos Lietuvos, braižomos trasos. Jų žymėjimas prasideda likus savaitei iki žygio, į miškus su lipniomis juostomis tenka traukti ir žygio išvakarėse ar net paryčiais – užbaigti žymėjimus.
LDK Kęstučio mechanizuotasis pėstininkų batalionas paskolina techniką, be kurios nebūtų galima sužymėti sunkiau prieinamomis vietovėmis besidriekiančias trasas, padeda įrengti kontrolės postus, parūpina indus vandeniui, žygeivius vaišina koše ar sriuba. 
Prie šiųmečio žygio rengimo labai prisidėjo ir Eržvilko seniūnija, seniūnas Gintaras Kasputis pasirūpino tiltelio per Vidaujos upelį įrengimu, eismo reguliavimu. Žygeivius mielai priglaudė Eržviklo gimnazija, vadovaujama direktorės Birutės Genienės – čia buvo įsikūrusi registracija, iš čia į žygį pajudėjo ir čia grįžo per 2 tūkst. žygeivių. Poilsio vietomis miškuose pasirūpino girininkija.
Daug uniformuotų
Pėsčiųjų žygių asociacija turi didelę patirtį rengti žygius – ne tik vietinius, bet ir tarptautinius. Asociacijos tikslai – skatinti žmones keliauti, domėtis krašto istorija, bendrauti, užmegzti ryšius tarp kariškių ir civilių. Žygių pradininkai gali džiaugtis – įvairios organizacijos, bendruomenės, regioniniai parkai žygius rengia kone kiekvieną savaitgalį. 
Kas tie tūkstančiai žmonių, susirenkančių į žygius? „Žmonės į žygius eina dėl skirtingų priežasčių, tačiau smagu, kad šalia nuolat matomų veidų vis daugiau atsiranda nematytų. Žygio sėkmė vis tik labai priklauso ir nuo oro“, – tikina V. Genys. Oras „Kęstutėnų“ žygį dažniausiai palepina, o žmonės į jį susirenka vis gausiau. Pirmajame žygyje dalyvavo apie 700 žygeivių, pernai buvo jau 1500, o šiemet „Kęstutėnų“ žygis dalyvių gausa nurungė ir tarptautinį festivalį, kasmet vykstantį Jurbarke. 
Gausiai „Kęstutėnų“ žygyje dalyvauja kariai – iš Kęstučio, Vaidoto batalionų, su kuriais PŽA turi pasirašiusi sutartis, atvyksta kuopos, iš kitų batalionų – po kelias dešimtis karių. Miškais visada gausiai žygiuoja ir šaulių organizacijos atstovai. Jaunieji šauliai atleisti nuo registracijos mokesčio, o tokie teminiai-istoriniai žygiai jiems, kaip ir jauniesiems kariams, tampa puikia edukacija, patriotizmo pamoka. 
Prie žygio Eržvilke prisijungė ir užsienio šalių kariai – amerikiečiai, vokiečiai, olandai, šveicarai. Rukloje dislokuotų NATO pajėgų atstovai žygį vertino skirtingai. Europiečiams tokie žygiai įprasti, o amerikiečiai tokių tradicijų neturi, jiems tai buvo egzotika. Artėjant prie finišo amerikiečiai buvo pavargę ir didžiausia klaida įvardijo dideles kuprines, kurias pasiėmė į žygį. 
Įvairūs tikslai
Į „Kęstutėnų“ žygį atvyksta daug istorija besidominčių žmonių, kurie keliaudami stabtelli prie kiekvienos pažymėtos vietos, skaito informaciją. Ypač susižavėję žygiu būna žmonės iš didmiesčių. Šie žmonės sako tokiuose žygiuose pamatą tikrąją Lietuvą – su apleistomis sodybomis, vienkiemiais, gražia gamta. Pirmą kartą į žygį išsirengęs kaunietis žavėjosi: „Šitiek lietuvių vienoje vietoje, kalbančių viena kalba, turinčių bendrą tikslą! Tai yra fantastika!“
„Kęstutėnų“ žygio nepraleidžia ir ilgąją trasą renkasi žygeivių elitas, kaupiantis kilometrus, siekiantis Metų žygeivio titulo. Šie žmonės dažniausiai užsisako ir žygio medalius. „Kęstutėnų“ žygis turi keturių rūšių medalius, kurių dizainą ir simbolius tenka sugalvoti rengėjams. Kadangi medalių gamyba nepigi, juos būtina užsisakyti iš anksto. Šiais metais medalių pageidavo 330 žygeivių, dar 30 teks gaminti papildomai – jų žygeiviai užsinorėjo po žygio.
„Yra ir žygeiviai – sportininkai. Jie nesidomi istorija, pažymėtomis vietomis, bet stengiasi kuo greičiau įveikti trasą“, – pasakoja V. Genys. Žygiuoja ir besidomintieji gamta, apžiūrinėdami augalus, medžius, smagiai dieną praleisti susiruošia draugų kompanijos, organizacijos, klubai, moksleiviai. Eržvilke buvo galima pamatyti įvairių rajono mokyklų atstovų, jėgas išbandė Atviros jaunimo erdvės jaunuoliai, parduotuvės „Mūras“ kolektyvas.
78-erių Valė Ežerskienė iš Šiaulių su draugu Bronislovu dažnai dalyvauja žygiuose. Įveikusi 22 km trasą vos per 4 su trupučiu valandos prisėdo laukti savo bičiulio. „Jis vyresnis už mane ir gerokai lėtesnis“, – juokėsi moteris, rankoje laikydama ir diplomą, ir medalį. Pastarojo jai reikia, nes – gražus. Valė žygiuoja dėl sveikatos ir malonumo – kilometrų nerenka, titulų nesiekia. „Ne gerti, ne rūkyti reikia, o daug judėti. Pensijoje esu, pasitaupau šiek tiek ir važiuoju į žygius“, – sakė vyriausia žygio dalyvė.
V. Ežerskienė džiaugiasi, kad žygyje dalyvauja daug jaunimo. Pasak jos, tokie žygiai moko tik gero – pažinti kraštą, stiprinti sveikatą, pilietiškumą. Trispalve kepure ir šaliku pasipuošusi žygeivė sakė, kad trasą įveikti nebuvo sunku, o po pelkes vaikščioti netgi patiko. Kelionėje labai padėjo ir šiaurietiško vaikščiojimo lazdos. „Dabar vėl taupysiu ir važiuosiu į kitą žygį“, – šypsojosi moteris. 
Planuoja kitus žygius
Eržvilke vykęs žygis praėjo be jokių rimtų įvykių. „Pora jaunuolių buvo nuklydę į šoną kelis šimtus metrų, bet kaip tik važiavau pro šalį ir sugrąžinau juos į trasą. Paskutiniai keturi žygeiviai į finišą parėjo šiek tiek po 19 val.“ – sakė V. Genys. Tokios smulkmenos, kaip kažkieno garsiai leidžiama muzika, kuri trukdo klausytis gamtos garsų, viena kita numesta šiukšlė, vandens trūkumas, nors jo į postus buvo atvežta per 2 tonas, nemalonios, tačiau neišvengiamos organizuojant tokio dydžio renginį. 
Nepatenkintų buvo vos vienas kitas, o padėkos ir susižavėjimo žodžių, žinučių, laiškų organizatoriai sulaukia dar ir šiandien, kai jau pradeda planuoti kitus žygius. Artimiausias Pėsčiųjų žygių asociacijos organizuojamas žygis – jau gegužės pabaigoje įvyksiantis „eXtreme 2x100“, kurio startas ir finišas planuojamas Jurbarke. Čia rugpjūčio mėnesį vyks ir dviejų dienų tarptautinis Lietuvos žygeivių festivalis.
Didžiausias šių žygių organizavimo krūvis tenka PŽA nariams – jurbarkiečiams. Rengiant žygius dirba visa V. Genio šeima – sūnūs Vytenis ir Karolis, žmona Birutė, prisideda nemažai savanorių – moksleivių, žygių entuziastų. „Visi nori žygiuoti, todėl esu dėkingas tiems, kurie padeda rengiant žygius. Tai labai sunkus darbas“, – sako V. Genys, tarp žygių organizavimo spėjantis padirbėti ir seneliu, ir žolės pjovėju ar sniego kasėju namų ūkyje.
V. Genys džiaugiasi, kad žygiais susidomi vis daugiau jaunų žmonių, daugiausia žygiuojančių – 18-35 metų amžiaus. „Užsienyje į žygius daugiausia išsirengia vyresnio amžiaus asmenys. Jie stebisi, kaip mes pritraukiame tiek jaunimo“, – šypsosi Pėsčiųjų žygių asociacijos prezidentas.
Žmones traukia prasminga veikla. Žygiuoti koja kojon su Tėvynei tarnaujančiais kariais ar Lietuvai talkinančiais sąjungininkais, sužinoti krašto istoriją, pamatyti nuostabią gamtą ir kaimo gyvenimą, pajusti bendrystę ir jėgą vienybėje – ar gali būti prasmingiau?
Jūratė STANAITIENĖ



« Back

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook