Trys kampai

Artėjanti mokslo metų pradžia gerokai patuština mokyklon vaikus leisiančių tėvų pinigines. Prekybos centrai vilioja mugėmis ir akcijomis, tačiau jos, kaip pastebi pirkėjai, nebūtinai siūlo išleisti mažiau. Dabar, skirtingai nei tais laikais, kuriuos dar prisimena mokinių tėvai, rūpestį kelia ne kaip gauti, o kaip kokybišką prekę nusipirkti pigiau.

Girdžiai – žalias miestelis, apsuptas sodų, viliojantis tvenkinio vėsa ir vešlių parko medžių pavėsiais. Tačiau Jūratė Šedauskienė Girdžius pamatė kitokius – plikus ir pilkus, kai baigusi  Žemės ūkio akademiją 1963-aisiais atvyko ir buvo paskirta dirbti agronome-sodininke. Jai vadovaujant buvo kuriamas žaliasis miestelio rūbas, jos akyse Girdžių parko medeliai tarsi vaikai užaugo aukštais ir drūtais medžiais.

Senų padangų krūva, kurią iš tvarkomos Imsrės ir upelio pakrančių surinko ir vis teberenka UAB „Jurmelsta“ darbininkai, didėja. Bendrovė Imsrės pakrantes tvarko pagal projektą „Imsrės upės ekologinės būklės pagerinimas“. Jau išvalytoje ir sutvarkytoje teritorijoje, dažniausiai po savaitgalių, darbininkai randa naujai išmestų senų padangų ir kitokio šlamšto.

Aštuoniasdešimtmetis – tai vaikų branda, anūkų savarankiškumas, proanūkių juokas ir ašaros, tai paties žmogaus gyvenimo prasmės ir rimties suvokimas, tai laikas, kai gali prisėsti ir apmąstyti nueitą kelią.

Vasara – daugeliui ir atostogų, ir kitokie malonumai, ir puiki galimybė paįvairinti stalą darže užaugintomis ar gamtos dovanotomis gėrybėmis. Tiesa, prekybos centruose visus metus siūloma iš Lenkijos, Olandijos, Danijos, Ispanijos, Italijos ar net Afrikos šalių atvežtų vaisių ir daržovių. Tačiau vyrauja nuomonė, kad geriausi yra lietuviški produktai, dar geriau – pačių užauginti.

Ilgųjų vasaros atostogų mokiniai laukia kaip palaimingo laiko, kai numetus į šoną vadovėlius ir sąsiuvinius galima ilgai miegoti ir nieko neveikti. Tėvams, deja, vaikų atostogos neretai kelia daugiau rūpesčių, nei džiaugsmo. O nieko neveikimas ir vaikams greitai nusibosta.

Viešvilėje gyvenanti Janina Juzėnienė turi ypatingą pomėgį – rašyti. Neseniai ji išleido antrą prozos knygą, o jos kūryba, publikuojama ir internete, sulaukia daug skaitytojų ir vertintojų. Į knygos „Ubagėčka“ pristatymą susirinkę viešviliečiai teigė esantys tikri J. Juzėnienės talento gerbėjai, besididžiuojantys kaimynystėje turį tikrą rašytoją.

Atokiau nuo Vadžgirio miestelio apsuptas laukų ir pievų šviečia senas Stoškų ūkis. Žvyruotu keliuku per rugieną atriedėjus į kiemą pasitinka aukšti medžiai ir spalvomis klestintys darželiai. Į pakalnę leidžiasi avilių pritupdytas senas sodas. Su Salomėja Stoškiene susėdame ant suolelio, kur jaukų pavėsį teikia antrą šimtmetį įpusėjusi troba ir daugiakamieniais medžiais užaugę prieš keletą dešimtmečių panamėj Alfonso Stoškaus susodinti kadagiai. Tikra kaimo ir vasaros idilė...

Jau gerą pusmetį prie Jurbarko dekanato šeimos centro veikia Mamų klubas. Susitikimai vyksta kiekvieną ketvirtadienį nuo 11 val. Švč. Trejybės parapijos namuose. Klubas atviras visoms mamytėms su vaikučiais ar dar tik besilaukiančioms – norinčioms pabendrauti ir pasidalyti  motinystės patirtimi.

Su Joana Grybiene bendravome gegužės 18-ąją. Specialiai to neplanavome, bet susitikimas būtent šią, Tarptautinę muziejų dieną, tapo prasmingu sutapimu: nors Joana nėra muziejininkė, likimas  skyrė nuo pat jaunystės jai gyventi muziejuje ir muziejumi. Moters akyse, ir ne be jos indėlio, Vinco Grybo memorialinis muziejus keitėsi ir mūsų dienomis yra tapęs šviesuomenės traukos centru.