Trys kampai

Vos suirus murzinai žiemos paklodei, akys ieško žalio lopinėlio. Ir randa! Nors žemė dar sukaustyta įšalo, galveles kiša pirmųjų pavasario gėlių daigeliai. Tačiau į daugelio moterų namus pavasaris pirmiausia ateina ant palangės.

Į tarptautinę grožio industrijos parodą „Pelenė 2010" „Litexpo" parodų rūmuose Vilniuje jurbarkietė Vilija Dovidaitienė važiavo ne tik pažiūrėti, bet ir dalyvauti atvirame Baltijos šalių nagų dizaino čempionate ir laimėjo jame trečią vietą.

Kovo mėnesį Jurbarko kultūros centre veikė paroda „Laiko inkliuzai". Ten ir susipažinome su parodos organizatore Jolanta Pociene, Girdžių pagrindinės mokyklos dailės ir technologijų mokytoja. Parodoje eksponuojami Jolantos ir jos kolegių, kartu baigusių Šiaulių universiteto dailės magistro studijas, tekstilės darbai.

Vasario 14-ąją budistiniuose kraštuose prasidėjo naujieji Baltojo Metalinio Tigro vyresniojo brolio metai. Šie vieniši medžiotojai Lietuvoje negyvena, bet tigras yra katinų šeimos žinduolis, todėl astrologai sako, kad šiemet seksis tiems, kurie per naujuosius glostė katę. Išdidus ir įnoringas naminis gyvūnas puošia ne vienos išsilavinusios, daug pasiekusios, nepriklausomos moters namus. Šįkart - pašnekesys su jomis apie tai, kokie yra tie jaunesnieji tigro broliai ir sesės ir už ką juos mylime taip smarkiai, kad esame pasiryžusios nekreipti dėmesio net į aikštingą jų charakterį.

Statistika byloja, kad kasmet Lietuvoje išsiskiria per 10 tūkstančių šeimų, mūsų rajone išsituokiančių porų skaičius kasmet sukasi apie šimtą. Gerai, kai tai tik statistika - juk kiekviena iširusi šeima - tai liūdesys, nusivylimas, o kartais net pyktis ar keršto troškimas. Žinoma, galima bandyti dar kartą, ir dar. Ir bandoma, bet šeima juk ne obuolys - prakandai ir išmetei. Apie šeimos krizę, kuri, ko gero, daug skaudesnė už ekonominę, kalbinome Zitą Skaisgirienę, Jurbarko ligoninės Reabilitacijos skyriaus psichologę.

Po Užgavėnių prasidėjo keturiasdešimt dienų - iki šv. Velykų - truksiantis gavėnios laikas, kai atsisakius triukšmingų linksmybių, sotaus valgio, susikaupus rimtyje laukiama Kristaus prisikėlimo. Apie gavėnią, pasninko prasmę ir svarbą šių laikų žmogui kalbėjomės su religijos mokslų magistru kun. Antanu Mačiumi.

Daugelio moterų gyvenimą apibrėžianti taisyklė „darbas - namai - vaikai" verslininkei Arijanai Zairienei negalioja - nuo pat jaunystės ji turi daugiau pomėgių nei savaitėje yra dienų jiems įgyvendinti. Nors beveik visi verslininkės vakarai užimti, jos namai kvepia pyragais, ant sofos laukia mezginys, o palanges puošia niekada nebaigiančios žydėti orchidėjos. Sakoma, kad šios gėlės tarpsta tik tuose namuose, kur gyvena laimingi žmonės.

Laikas nuo Kalėdų iki Užgavėnių senovėje vadintas mėsėdu - ne tik sotesnio valgio, bet ir piršlybų bei vestuvių ir kitokių linksmybių metu. Paskui septynios Velykų laukimo - rimties ir pasninko savaitės, todėl Užgavėnių dieną svarbu buvo septynis, devynis ar net dvylika kartų sočiai pavalgyti. Ritualiniai valgiai buvo kiauliena ir blynai, o sotumas turėjo lemti gerus metus. Magiškoji apeigų prasmė dabarties žmogui nebėra tokia svarbi, bet blynai išliko būtinu Užgavėnių atributu.
Šiandien „Trijų kampų" virtuvė kvepia blynais - vadinasi, nebe už kalnų diena, kai jų iki soties patys valgysim, kitus vaišinsim ir vysime iš kiemo žiemą.

Vos išėjus į lauką, šaltis kanda nosį, rausvina skruostus. Ilgiau pabuvus lauke, sveiką raudonumą pakeičia nemalonūs pojūčiai - veidas tampa tarytum nuplikytas, lūpos dega, rankos sugrumba. Kad taip neatsitiktų, kosmetologė Ligita Aleksandravičienė primena moterims, kad žiemą einant į lauką veidą irgi būtina „aprengti".

Jurbarkietė Regina Jasaitienė nėra siuvėja, bet ji pasiuvo suknelę, kokios, ko gero, niekas kitas nėra pasiuvęs. Ypatingos Reginos suknelės atsiradimo istorija irgi nepaprasta.