Gražioji jurbarkietė karūnos spindesiu nesimėgauja

Gražioji jurbarkietė karūnos spindesiu nesimėgauja (1)

2012-09-26

Prieš šešiolika metų, 1996-aisiais, Jurbarke buvo surengtas grožio konkursas ir karūnuota pirmoji Gražioji jurbarkietė. Daugiau tokių konkursų nebevyko, tad tuomet šį titulą ir sidabro karūną laimėjusi Ringailė Saladytė-Bakienė galėtų pagrįstai didžiuotis esanti tokia vienintelė. Tačiau Vilniuje su šeima gyvenanti moteris nei šio savo gyvenimo fakto, nei karūnos spindesio nesureikšmina – į konkursą sako ėjusi dėl žadėto tais laikais ypač vertingo prizo – kelionės į užsienį.

Didelis ir solidus renginys

Gražioji jurbarkietė buvo karūnuota 1996-ųjų lapkričio 23 dieną – renginyje kultūros centre dėl gražuolės karūnos rungėsi 14 merginų. Konkursą organizavo jurbarkietė Vitalija Kulikauskienė, kuri buvo įsteigusi grožio saloną ir vadovavo grožio mokyklai. Be šio, ji Jurbarke dar surengė kirpėjų, auksarankių, kuriame dalyvavo gabios siuvėjos bei mezgėjos, konkursus – tokie renginiai tuomet buvo madingi, nors juos rengti buvo ir sudėtinga, ir brangu. Dėl to, pasak Vitalijos, jų ir įvyko vos keli.
„Gražiosios jurbarkietės-96“ konkurso vedėjas Gintaras Zareckas savo archyve surado seną užrašų knygelę su renginio scenarijaus apmatais ir to meto „Šviesos“ laikraščius, kuriuose konkursas buvo reklamuojamas ir plačiai aprašytas. Panašu, kad būta didelio ir solidaus renginio. Jį režisuoti buvo pakviesta tokios patirties jau sukaupusi šakietė Rasa Grigošaitienė, daug organizacinių rūpesčių prisiėmė Arijana Zairienė, dalyves mokė choreografė Jolanta Telišauskienė, scenografiją sukūrė architektė Gražina Gadliauskienė ir daug kitų žmonių dalyvavo rengiant pirmąjį gražuolių konkursą.
Žiūrovus linksmino „Sūkurio“ šokėjai, dainavo jurbarkietis Stepas Januška, buvo demonstruojamos kirpėjos Virginijos Šmatovos sukurtos vyriškos šukuosenos, taip pat „Vilko“ vienetiniai kailiniai bei įvairios drabužių kolekcijos.
Bilietai į grožio renginį kainavo nuo 35 iki 50 litų. Kaip rašė tuomet „Šviesa“, jie ne visi buvo išpirkti ir renginio dieną užuot branginus juos teko piginti. Palyginimui: tame pat numeryje skelbtos ir laikraščio prenumeratos kainos – „Šviesa“ pusmečiui kainavo 33 litus.
Keturiolika konkurso dalyvių nuo 15 iki 22 metų susirinko iš Jurbarko, Smalininkų, Viešvilės, Skirsnemunės. Jos prisistatė, elegancijos konkurse demonstravo vakarines sukneles, dalyvavo gracijos, erudicijos ir šokio konkursuose. Komisijoje buvo to meto Lietuvos grožio industrijos atstovai, tarp kurių – garsūs šokėjai Jūratė ir Česlovas Norvaišos, poetė ir dabar Seimo narė Dalia Teišerskytė. Komisijos pirmininkas Č. Norvaiša paskelbė sprendimą: „Mis žavesio“ titulas atiteko Ringailei Saladytei, „Mis elegancija“ – Eglė Čižauskaitė, „Mis gracija“ – Rasa Selemonavičiūtė. „Mis foto“ Ingridą Dabšauskaitę išrinko fotografai Rūta ir Rimas Akutaičiai.
Trys konkurso dalyvės, pelniusios gražuolių titulus, gavo vertingų dovanų. Antrąja gražuole komisija išrinko Liną Rimšaitę ir užmovė jai sidabrinį žiedą bei įteikė kelialapį į Tatrų kalnus. Pirmoji gražuolė Airida Budriūtė, kuri pelnė ir „Mis publikos“ vardą, pasipuošė sidabro apyranke ir apdovanota kelione į Prancūziją. Ringailė Saladytė tituluota Gražiąja jurbarkiete ir karūnuota sidabro karūna, o dovana jai – kelionė į Italiją.

Džiaugėsi kelione, bet ne ta

„Karūna, nuo laiko kiek patamsėjusi, tebėra pas mano mamą Viešvilėje. Mama surinko ir visas laikraščių iškarpas, visas nuotraukas, primenančias tą konkursą. Pati turbūt nebūčiau to padariusi, – sako Gražioji jurbarkietė Ringailė, kurią artimieji ir draugai vadina Gaila. – Tuo titulu niekam nesigiriu ir nesipasakoju – mano pažįstami Vilniuje to nė nežino, nebent draugai iš mokyklos laikų kartais tai primena.“
Vienintelio Jurbarke gražuolių konkurso nugalėtoja svarsto, kad galbūt gražuolės titulas įpareigoja atrodyti kaip nors ypatingai, o ji mėgsta atrodyti kasdieniškai, vaikščioti nepasidažiusi. „Į konkursą ėjau įkalbėta draugių ir konkurso organizatorių, dabar pati stebiuosi, iš kur sėmiausi tiek drąsos. Mane labai viliojo žadėti prizai – kelionės, jei būtų buvęs, sakykim, koks šaldytuvas, būčiau tikrai nėjusi. Be to, buvau ką tik baigusi vidurinę ir tais metais niekur neįstojau – reikėjo kuo nors užsiimti“, – juokauja R. Bakienė.
Labiausiai ją ir nudžiugino ne karūna, bet laimėta kelionė į Italiją. Tačiau Italijos tada ji nepamatė, nuvažiavo į Paryžių: „Kelionė į Italiją buvo labai brangi ir kelionių agentūra vis atidėliojo išvykimo datą, paskui pasiūlė važiuoti į Paryžių. Supratau, kad galiu ir visai niekur neišvažiuoti, todėl sutikau, bet nesigailiu, nes kelionė buvo įspūdinga!“
Nors laimėjusi Gražiosios jurbarkietės titulą įgijo teisę dalyvauti „Mis Lietuvos“ konkurse, Gaila sako to nė nesvarsčiusi: „Žinojau, kad nedalyvausiu. Turi mėgti būti dėmesio centre, reikia drąsos, pasitikėjimo – aš ne tokia. Po konkurso kvietė dirbti kelios modelių agentūros. Pabandžiau, bet labai greitai supratau, kad tai ne man: dirbti vien dėl prestižo, kad galėtum pasakyti – aš esu modelis.“
Bet organizatorių Ringailė buvo giriama, kad nepraleido repeticijų, labai stropiai ruošėsi konkursui. „Esu iš stropiųjų, kruopščiųjų, jei pasižadėjau – tai ir padarysiu“, – sako Gaila ir tvirtina, kad „Gražioji jurbarkietė“ jos tolesniam gyvenimui neturėjo jokios įtakos. Po konkurso ir kelionės į Paryžių viešvilietė išvažiavo į Vilnių, kaip pati sako – laimės ieškoti. Turėjo tikslą studijuoti Vilniaus universitete ir jį pasiekė – baigė komunikacijos ir informacijos studijas ir dabar dirba Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje bibliografe.
Vilniuje sutiko ir savo vyrą – jurbarkietį. „Su Mindaugu mokėmės vienoje mokykloje, Antano Giedraičio-Giedriaus vidurinėje, bet pradėjome bendrauti tik Vilniuje. Tuomet atvažiavus į sostinę jaučiausi vieniša ir kiekvienas sutiktas pažįstamas veidas atrodė labai savas. Gal todėl taip ir atsitiko, kad dauguma dabartinių mūsų draugų yra kilę iš Jurbarko. Dar ir dabar pagal tarmę mane Vilniuje atpažįsta esant jurbarkietę. Vasaras ir savaitgalius mielai leidžiame Smalininkuose ir Viešvilėje. Niekada nesame savęs pavadinę vilniečiais, tik mūsų mamos sako: parvažiavo vilniečiai“, – pasakoja R. Bakienė.
2005 metais savo vestuves Gaila ir Mindaugas šventė jurbarkietiškai Raudonės pilyje: „Tai pati gražiausia diena mano gyvenime! Kaip nuotaka nejaučiau jokio streso ar įtampos – susirinko mūsų tėvai ir patys geriausi draugai, grojo Adolfas Lapė, o iš Vilniaus atvažiavo grupė „InCulto“ – jų koncertas buvo ten grojančių jurbarkiečių dovana mums.“
„Esame paprasta miestiečių šeima – namai, darželis, darbas, poilsis“, – sako šešiamečio Rapolo ir ketverių metų Barboros mama Ringailė. Ilsėtis Bakų šeima mėgsta aktyviai, todėl savaitgaliais ir per atostogas traukia į gamtą. Su didžiuliu būriu draugų kasmet prie Nemuno rengia savaitgalio žvejybos festivalį, baidarių ir dviračių žygiuose jau yra dalyvavę ir vaikai, vasaromis važiuoja į Nidą, o šiemet atostogavo Latvijoje – pusiau laukinis, tuščias pajūris jiems, gyvenantiems sostinėje, labai patiko. „Žiemą stengiamės rasti laiko kalnų slidinėjimui – esame išbandę Lietuvos, Lenkijos, Slovakijos bei Austrijos trasas, bet norėjome pamatyti kalnus ir vasarą, tad šiemet turėjom kelias dienas intensyvių atostogų Slovakijos Tatruose, įkopiau į dviejų su puse kilometro viršukalnę. Norėjome dar praplaukti kalnų upe, tik vasarą jos dažnai būna nusekusios, todėl išbandėme dirbtinę vandens trasą“, – įspūdžiais dalinasi Ringailė. Tačiau jauna moteris vertina ir ramybę, laiką, kurį gali skirti tik sau, tuomet ji užsiima joga, skaito knygas.
„Nei Rapolas, nei Barbora apie mano karūną nieko nežino – grožio konkursų mes nežiūrime ir apie tai nekalbame. Nemanau, kad dabar vaikams tai būtų įdomu, gal kada nors, kai paūgės“, – sako R. Bakienė ir juokdamasi dar prideda, jog galėtų Jurbarkas surengti dar bent vieną grožio konkursą, kad nereikėtų jai iki pensijos būti Jurbarko gražuole.

Danutė Karopčikienė



« Atgal



Sponsored Videos

Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook