Balsavimas

Ar palaikote sprendimą savavališkai įjungti apšvietimą Imsrės pėsčiųjų take?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Gyvenimas bėgte Antaninai patinka ir tinka

Gyvenimas bėgte Antaninai patinka ir tinka (0)

2017-10-30

Jurbarkietės Antaninos Tunaitienės darbų kalendoriuje tuščių lapų nėra. Moteris mėgsta planuoti ir užsirašyti – susitikimus, posėdžius, įpareigojimus ir įsipareigojimus. Spalio kalendoriuje jau vienuolika metų įrašytas Konstitucijos egzaminas – rajono savivaldybės tarybos narė nepraleido nė vieno.

Trūksta laiko

Mūsų šalies pagrindiniam įstatymui šiemet sukanka 25-eri metai, o nuo 2007-ųjų kasmet Lietuvos piliečiai kviečiami laikyti Konstitucijos egzaminą. Šiemet ir Jurbarke panorusių pasitikrinti žinias, pasak A. Tunaitienės, buvo daugiau – net dvidešimt. O Antanina eina kasmet – tokia jos pilietinė pozicija, šiemet dar ir labai rimtai ruošėsi, mat buvo užsibrėžusi pasiekti geresnių nei anksčiau rezultatų, patekti į antrąjį turą – ir pateko.

Bet tas egzaminas – dar ne viskas. A. Tunaitienės darbo knygoje, be kurios sako neišsiverčianti, – nė vieno tuščio puslapio, kai kuriuose po penkiolika ir daugiau įrašų. Nemažai įpareigojimų ji turi kaip politikė, nes jau trečią kadenciją žmonių išrinkta dirba savivaldybės taryboje. Ir politika jos gyvenime atsirado dėl aktyvumo, negalėjimo nustygti vietoje.

„Prieš septynerius metus išėjau į pensiją, bet vis tiek nespėju visko, kiek aš noriu padaryti. Man trūksta laiko“, – pripažįsta Antanina. Nors tuščiai neleidžia nė minutės: žiūrėdama žinias per reklamą grindis išsiplauna, o užkaitusi pietus, kol išvirs, dar ką nors nuveikia.

„Galėčiau aktyviau dalyvauti moterų sambūryje, eiti į Trečiojo amžiaus universitetą, kurio viena įkūrėjų esu. Jei ne politika, galėčiau susimūryti akmeninę sienelę kieme, dabar tik šulinukus gėlėms susidėjau“, – kalbėjo moteris žiūrėdama pro virtuvės langą. Ir net dukart prie pietų stalo suskambo jos mobilusis – visuomeniniai reikalai...

Viską – su malonumu

Bet toks gyvenimo būdas, kai vis turi kur nors skubėti, Antaninai patinka ir tinka. „Kai atsisėdu, man kojas traukia!“ – juokiasi ji. Prie visų pareigų A. Tunaitienė dar ir žemės ūkio darbuotojų profsąjungos pirmininkė. Iš malonumų – linijiniai šokiai, stalo tenisas.

„Mano svajonė, – sako Antanina, pravėrusi duris į daržinę, kurioje stovi vaikų padovanotas teniso stalas. – Tik draugo reikia, vienas nežaisi.“

Daržinę pavertė sale, ir tvartas, koks buvo, jau nebereikalingas. „Nei šiltnamio neturiu, nei katės, nei šuns. Visko buvo, kai vyras buvo gyvas. Ir karvė, ir kiaulių – kai vaikai mokėsi, reikėjo išmaitinti“, – sako ji. Prieš trylika metų Antanina tapo našle, o dukros ir sūnus – jau savarankiški.

Tačiau darbų namie moteriai niekada netrūksta, o Antanina viską dirba su malonumu. Augina daržovių, braškių ir gėlių, pati ruošia žiemai malkų, pati pjauna pievutę, rudenį grėbia sodelyje lapus ir laukia sniego, kad galėtų kasti. Dar patalkina sesėms, ir visur suspėja.

Augo didelėje šeimoje

Antanina augo didelėje šeimoje, buvo vyriausia, todėl jai atiteko tėvelio vardas. Moteris mano, kad ir pagal būdą yra panaši į tėtį.

„Mano tėtis irgi toks buvo: daug visko imdavosi, daug darbų turėdavo. Kolūkyje jis dirbo brigadininku, buvo gaisrininkas, bitininkas... Kaip jis visur suspėjo? Dabar jau suprantu – kai nori, ir spėji“, – sako A. Tunaitienė.

Vaikai buvo aštuoni, bet kad ko nors būtų trūkę, Antanina neprisimena: maisto visada turėdavo, o meilės, kur daug širdžių, mažai nebūna.

Ir tėtis Antanas, ir mama Elena Naujokaitienė, užauginusi aštuonis vaikus ir Lietuvos prezidentės apdovanota ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“, jau iškeliavę anapilin. O su broliais ir seserimis Antanina, kaip ir vaikystėje, artimai bendrauja. „Tris jaunesnes seseris užauginau, tad galiu sakyti, kad turiu ne tris, o šešis vaikus“, – džiaugiasi ji ir savo vaikais, ir gražiais seseriškais ryšiais.

Diplomą gavo Belvederyje

Specialybę A. Tunaitienė įgijo Belvederio žemės ūkio technikume, paskui baigė Veterinarijos akademiją. Zootechnikės diplomą gavo prieš 50 metų, todėl šį rugsėjį sukvietė savo grupės draugus į susitikimą. Buvo apie ką pasišnekėti.

Antanina prisiminė, kaip tėtis, į vežimą įdėjęs kaldrą ir pagalvę, arkliais išvežė ją į Belvederį. Iki namų Juodaičiuose tik dabar – nearti ir reikia važiuoti mašina, o tada ir pėsčiomis pareiti nebuvo toli. „Pareidavau kartu su Genute Janylaite, irgi juodaitiške, kas savaitę, kad parsineščiau stiklinėlę sviesto, mėsos truputį, duonos naminės... Žinoma, ir seserų būdavau labai pasiilgusi“.

Technikume Antanina ypač reiškėsi sporte. „Šaškės, šachmatai, tinklinis, krepšinis... Kad būčiau vieną šaką pasirinkusi, gal būčiau ką pasiekusi. Bet aš visur savo nosį kišau“, – sako moteris.

Pirmoji Antaninos darbovietė buvo kolūkyje Gedžių kaime – dešimt metų dirbo zootechnike. Paskui tapo valstybine gyvulių veislininkystės inspektore – skaičiavo karvių produktyvumą, važinėjo į ūkius, buvo pažįstama visiems rajono galvijų augintojams.

Pažįstama buvo ir iš straipsnelių „Šviesoje“. „Jaunystėje norėjau rašyti – ir rašiau. Pirmas mano rašinėlis „Šviesoje“ buvo 1967 metais dar Naujokaitytės pavarde, ir paskui beveik kiekviename laikraščio numeryje“, – pasakoja A. Tunaitienė. Visų savo rašinėlių iškarpas ji klijuodavo į storus sąsiuvinius – šiais spaudinių gausybės laikais tie sąsiuviniai iškalbingai byloja, koks vertingas tik prieš kelis dešimtmečius dar buvo spausdintas žodis.

Knyga – prie lovos

Už straipsnelį apie bendradarbę Genutę A. Tunaitienė gavo redakcijos dovaną – knygą. Skaityti Antanina mėgsta, bet kito laiko, kaip vakare prieš užmigdama, tam neturi, todėl ir jos skaitomos knygos guli miegamajame prie lovos, į kitus kambarius niekada jų nesineša.

„Ir šeimininkauti mėgstu, – sako Antanina, – tik neturiu laiko. Bet be naminio jogurto negaliu gyventi.“

Naminio pieno parsiveža iš sesutės Gemos. Nugriebia grietinę, kad nebūtų riebu. Pieną reikia pakaitinti, bet neužvirinti, paskui atvėsinti iki 40 laipsnių – kai turi praktikos, temperatūrą gali nustatyti „iš akies“. Į pusantro litro pieno reikia įdėti 3 šaukštus jogurto su biobakterijomis – parduotuvinio prireiks tik pirmam kartui, paskui raugui tinka savas jogurtas. Tuomet indą susukti į rankšluostį ir laikyti šiltai 2-3 valandas.

Antaninos naminis jogurtas – tirštas, gražus ir skanus. Ir gal ne tik šiam gaiviam patiekalui apibūdinti tiktų tie žodžiai?

Danutė Karopčikienė



« Back

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook