Karjera savivaldybėje – direktoriaus malonė?

Karjera savivaldybėje – direktoriaus malonė? (4)

2013-03-11

Įstatymas visiems valdininkams už nuoširdų darbą ir atsidavimą valstybei sudaro galimybę gauti didesnį atlyginimą ir kilti karjeros laiptais, tačiau vieni to nesulaukia metų metus, o kiti sugeba daryti karjerą peršokdami iškart net per keletą pakopų. Savivaldybės administracijos direktorius Petras Vainauskas tvirtina, kad jis turi teisę pasirinkti su kuo dirbti, tačiau nepagalvoja, kad šis pasirinkimas ir pavaldiniams, ir visuomenei sudaro galimybę abejoti jo sprendimų skaidrumu.

Septyni dirbo labai gerai

Valstybės tarnybos įstatymas numato prievolę kasmet įvertinti valstybės tarnautojų darbą. Ilgiau nei šešis mėnesius įstaigoje dirbančius eilinius valdininkus vertina skyrių vedėjai, o juos – administracijos direktorius. Jei valdininkų veikla įvertinama gerai, jų darbe jokių permainų neįvyksta. Labai gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai įvertintus darbuotojus turi išklausyti ir įvertinti specialiai sudaryta vertinimo komisija.

Ji teikia rekomendacijas įstaigos vadovui dėl aukštesnės kategorijos ar kvalifikacinės klasės suteikimo arba panaikinimo. Nuo šių rekomendacijų priklauso valstybės tarnautojų atlyginimai ir įstatymo numatyti darbo užmokesčio priedai.

Kiekvienų metų pradžioje savivaldybėje vykstantis valstybės tarnautojų vertinimas dažniausiai neapsieina be didesnio ar mažesnio skandalo. Ypač pastaruoju metu, kai šalyje įsisiautėjusi ekonominė krizė nuskurdino savivaldybes ir ištuštino jų darbo užmokesčio fondus. Nors šiemet kiekviena proga kartojama, kad savivaldybė darbo užmokesčiui lėšų turi tik dešimčiai su puse mėnesio ir darbuotojams greičiausiai teks bent jau dvi savaites nemokamai atostogauti, nuo kovo 1 d. dalis administracijos darbuotojų uždirbs daugiau.

Kaip informavo savivaldybės administracijos direktorius P. Vainauskas, labai gerai įvertinta šiemet buvo septynių valstybės tarnautojų veikla. Pats direktorius labai gerai įvertino vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos Laimos Gardauskienės ir laikinai Žemės ūkio skyriaus vedėją pavadavusio Algirdo Ambrakaičio darbą. Urbanistikos skyriaus vedėja Gražina Gadliauskienė labai gerai įvertino vyriausiosios specialistės Monikos Zarankienės darbą, Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Laima Keraitė labai gerai įvertino Jūratės Kravčenkienės darbą, o Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja L. Gardauskienė malone pasidalijo su visomis savo skyriaus darbuotojomis – vyriausiosiomis specialistėmis Jurgita Juzikevičiene ir Elena Konteniene. Visiems jiems suteiktos aukštesnės pareigybinės kategorijos arba kvalifikacinė klasė.

Ne tas pats su kuo dirbti

Labai geras savivaldybės administracijos darbuotojų įvertinimas šiemet greičiausiai nieko nebūtų net nustebinęs, jei Juridinio skyriaus vedėja Rūta Vasiliauskienė prieš pereidama į kitas pareigas nebūtų labai gerai įvertinusi tik birželio mėnesį iš vaiko priežiūros atostogų sugrįžusios ir, kai kurių administracijos darbuotojų nuomone, dar gal net nespėjusios savivaldybėje gerai apšilti kojų vyriausiosios specialistės Rūtos Vančienės darbo.

Bet Rasos Vaickienės vadovaujama valstybės tarnautojų vertinimo komisija rekomendavo administracijos direktoriui devintą šios tarnautojos kategoriją pakeisti į tryliktą. Tai lėmė ne tik R. Va-čienės atlyginimo padidėjimą daugiau nei 700 Lt, bet ir galimybę be konkurso tapti Juridinio skyriaus vedėja.

Savivaldybėje pasigirdo tvirtinimų, kad į šią pareigybę valstybės tarnautojas turėjo būti renkamas konkurse, nes iš skyrių vedėjų dar reikalaujama ir kelerių metų darbo patirties. Nustebinti darbuotojai dabar spėlioja, kuo jauna juristė nusipelnė tokios direktoriaus malonės ir svarsto, kokiomis paslaugomis turės atsilyginti į tokias atsakingas pareigas paskirtas žmogus. Savivaldybės administracijos direktorius P. Vainauskas tvirtina, kad iš motinystės atostogų grįžusi jauna specialistė visa galva pasinėrė į darbą ir per pusmetį užsirekomendavo iš gerosios pusės: ne tik teikė pirminę teisinę pagalbą, bet ir drąsiai perėmė visas bylas, analizavo ir joms ruošėsi.

Pasiteiravę, ar iškart keturiais pareigybinių kategorijų laipteliais į tarnybines aukštumas šoktelėjusiai specialistei nebuvo suteiktas pasitikėjimo avansas, administracijos direktorius garantavo, kad valstybės tarnybos įstatymas to nedraudžia.

„Tai joks avansas, tai įvertinimas šito paskyrimo. Galime daug iečių sulaužyti, bet šie žmonės dirba mano komandoje. Ar aš turiu teisę įvertinti jų galimybes? Ar man geriau bet ką pasiimti iš gatvės? Konstatuoju faktą, kad man ne tas pats, su kuo dirbti“, – teigė P. Vainauskas.

Su tokia direktoriaus nuostata gal ir galima būtų sutikti, jei P. Vainauskas vadovautų privačiai įmonei. Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnyje „Pagrindiniai valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojų veiklos etikos principai“ įtvirtinta nešališkumo nuostata. Ji teigia, kad valstybės tarnautojas privalo būti objektyvus, priimdamas sprendimus vengti asmeniškumų.

Priminė seną skandalą

Iškart dviem laipteliais buvo padidinta ir Žemės ūkio skyriaus vyriausiojo specialisto A. Ambrakaičio kategorija. Tai jam atvėrė kelius į Žemės ūkio skyriaus vedėjus. Šios pareigos A. Ambrakaičiui nėra naujos, nes nuo praėjusių metų vidurio jis pavadavo susirgusį, o vėliau iš pareigų pasitraukusį skyriaus vedėją.

Tačiau administracijos direktoriaus P. Vainausko įsakymas dėl A. Ambrakaičio paskyrimo savivaldybės darbuotojus dar kartą įtikino, kad valdiškuose rūmuose sklindantys gandai apie būsimus paskyrimus anksčiau ar vėliau pasitvirtina. Nors tokios kalbos sklando jau keleri metai, pretekstas patikėti valdžios ketinimais atsirado praėjusį rudenį, kai savivaldybės administracijos direktorius P. Vainauskas panaikino A. Ambrakaičiui paskirtą nuobaudą.

Už melioracijos reikalus atsakingam vyriausiajam specialistui ji buvo pareikšta po Kontrolės ir audito tarnybos atlikto viešųjų pirkimų patikrinimo. Kontrolierė Dalija Rakauskienė praėjusią vasarą nustatė, kad A. Ambrakaitis nesilaikė savivaldybės viešųjų pirkimo taisyklių, viršijo savo įgaliojimus skaidydamas į dalis pirkimus, neteisingai pasirinko pirkimo formą ir neišsaugojo viešųjų pirkimų teisėtumą patvirtinančių dokumentų.

A. Ambrakaitis tuomet pareiškė, kad yra nubaustas nepagrįstai, parašė direktoriui raštą, kad rado kontrolierės reikalautus dokumentus ir paprašė peržiūrėti įsakymą dėl nuobaudos skyrimo. Tokia įvykių eiga leido savivaldybės politikams Kontrolės komiteto posėdyje tiesiai šviesiai klausti administracijos direktorių, ar panaikindamas nuobaudą jis ruošia kelią A. Ambrakaičio paaukštinimui. P. Vainauskas tikino teoriją dėl A. Ambrakaičio paaukštinimo girdintis pirmą kartą. Kone tais pačiais žodžiais P. Vainauskas ir dabar aiškina savo sprendimą be konkurso paskirti A. Ambrakaitį savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėju.

„Nežinau, kodėl kalbama apie tai kas ką pasakė. Jei žmogus save apsigina – ar tai blogai? Svarbiausia, kad teisybė nugalėjo. Jis nebuvo tiek prasikaltęs, kad reikėtų bausti, o dabar nėra reikalo šnekėti, kad jis negali dirbti vedėju. Ilgametis darbas patvirtino, kad tai gabus žmogus ir sugeba vienu metu vykdyti net kelias pareigas. Jei kas nors turi prieš šį darbuotoją ką nors prieš, tai tegul deda popierius ant stalo ir pareikalauja jį nubausti“, – tvirtino administracijos direktorius.

Valstybės tarnautojų per mažai

Be konkurso į darbą savivaldybėje priimamas ne pirmas skyriaus vedėjas. Pernai savivaldybės administracijos direktorius nustebino Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vedėju paskirdamas savo bendrapartietį Arūną Čepulį. Tuomet direktorius taip pat tvirtino, kad turi teisę dirbti su patikimais žmonėmis. Iš beveik 190 savivaldybės administracijoje dirbančių žmonių tik 69 turi valstybės tarnautojo statusą.

Savivaldybės administracijos direktorius mano, kad jų turėtų būti gerokai daugiau, nes valstybės tarnautojai į savo pareigas žiūri kur kas atsakingiau nei pagal darbo sutartis dirbantys specialistai.

„Kai susitinkame su kitų savivaldybių darbuotojais, visada pasigailiu, kad kažkada buvo įvykdytas dirbtinis kraujo nuleidimas. Kitų rajonų seniūnijose dirba po 22 žmones, mūsų seniūnijos turi 5-6 darbuotojus. Ir mes dar nuolat girdime reikalavimą taupyti. Tą žodį visai reikėtų išbraukti iš politikų leksikos. Mes turime racionaliai ir efektyviai naudoti biudžeto lėšas, nes taupyti nėra net ką“, – piktinosi administracijos direktorius.

Pasak P. Vainausko, valstybės tarnautojų etatų skaičius priklauso nuo savivaldybės politikų valios, o taryba į kiekvieną prašymą leisti steigti naują etatą reaguoja ypač skaudžiai. Administracijos direktorius piktinosi, kad politikai nemato, kokiu didžiuliu krūviu dirba savivaldybės tarnautojai ir nevertina žmonių pastangų, tačiau jei randa mažiausią priežastį – juos sutrypia ir suniekina.

Pinigų nepritrūks

Šiemet Jurbarko rajono savivaldybės bendrosioms funkcijoms vykdyti numatyta beveik 4 mln. Lt darbo užmokesčio. Savivaldybės administracijos direktorius P. Vainauskas tvirtina, kad septyniems darbuotojams padidinus atlyginimus pinigų nepritrūks.

„Visi darbuotojai, kuriems padidintos kategorijos ir suteikta kvalifikacinė klasė, atlyginimus gauna iš valstybės dotacijų. Naujosios Juridinio skyriaus vedėjos atlyginimas bus mažesnis nei anksčiau dirbusios juristės, todėl tikimės sutaupyti“, – sakė P. Vainauskas.

Pinigai svarbu, ypač kai mažai uždirbantiems tarnautojams tenka „solidariai“ atostogauti su gaunan-čiais keliskart didesnį atlyginimą. Tačiau nė kiek ne mažiau svarbu ir teisingumas, kurio kartais trūksta labiau nei pinigų.

"Šviesos" inf.



« Atgal



Sponsored Videos

Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook