Kronika – profesoriaus dovana kraštiečiams

Kronika – profesoriaus dovana kraštiečiams (0)

2014-01-13

Besidomintieji Klaipėdos krašto istorija ir kultūra praėjusių metų pabaigoje sulaukė vertingo leidinio „Smalininkų kronika. 1920 01 10 – 1939 03 23“. Knygą sudarė Jurbarko rajono Garbės pilietis, profesorius habilituotas daktaras Arnoldas Piročkinas. Prieš pat Kalėdas knyga pristatyta Smalininkuose.

A. Piročkinas savo sudarytą „Smalininkų kroniką“ pristatė name, kuriame prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo Smalininkų lietuvių mokykla, o būsimasis profesorius į pamokas ateidavo iš savo gimtojo Pašvenčio kaimo, esančio kitapus Šventosios upelio. Dabar šiame pastate veikia Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centras ir jame praėjusių metų gruodžio 20-ąją svečią pasitiko pilna salė smalininkiečių.
„Smalininkų kronika“ apima palyginti nedidelį laikotarpį, įrėmintą svarbių miesteliui ir visam Klaipėdos kraštui istorinių įvykių: 1920 m. sausio 10 d. Vokietija ratifikavo Versalio sutartį ir nustojo administravusi tą Mažosios Lietuvos dalį, kuri buvo numatyta perduoti Lietuvos Respublikai; 1939 m. kovo 23 d. hitlerinė Vokietija vėl užėmė Klaipėdos kraštą.
Faktiškai Klaipėdos kraštas prie Lietuvos prijungtas tik 1923 m. sausio 15 d. A. Piročkino sudarytoje knygoje randame, kad Deklaraciją dėl prisijungimo pasirašė ir du smalininkiečiai – taip skelbė to meto spauda.
Galima tik įsivaizduoti, kokį didžiulį darbą nuveikė profesorius, iš gausybės to meto periodinių leidinių ir kitų šaltinių išrinkęs Smalininkų miestelio ir valsčiaus įvykius bei bendrus Klaipėdos krašto reiškinius, kurie buvo svarbūs ir smalininkiečiams. Knygos pratarmėje nurodytos net 8 naudotų šaltinių santrumpos, o vienžodžiai naudotų leidinių pavadinimai kronikoje netrumpinami. Kiek valandų praleista archyvuose ir bibliotekose, stengiantis atkurti dokumentišką beveik dviejų tarpukario dešimtmečių Smalininkų gyvenimo paveikslą!
A. Piročkinas daugiausia rėmėsi lietuviškais šaltiniais, nors vokiečių Smalininkuose tuo metu gyveno gal net daugiau nei lietuvių, bet savo darbą autorius skiria lietuvių visuomenei, be to, aprėpti vokišką spaudą, ėjusią Klaipėdos krašte, Tilžėje ir Karaliaučiuje, būtų buvę sudėtinga, nes daugelio leidinių Lietuvoje net nėra.
„Peržiūrėjus Klaipėdos krašto spaudą susidaro įspūdis, kad krašto ekonominis, administracinis, politinis ir kultūrinis gyvenimas buvo kur kas sudėtingesnis, įvairesnis ir kartu labiau reglamentuojamas negu Didžiojoje Lietuvoje“, – teigia „Smalininkų kronikos“ sudarytojas prof. A. Piročkinas.
Profesorius prisipažino, kad „Smalininkų kroniką“ sudarė nesitikėdamas, kad ji bus išspausdinta: „Maniau mašinraštinį tekstą padauginti kserografijos būdu, įrišti kokius penkis egzempliorius ir padalyti juos su Smalininkais susijusioms kultūros įstaigoms.“
Tačiau viskas pasisuko kitaip, kai kroniką pamatė ir ją perskaitė Vilniuje gyvenantis smalininkietis Algimantas Petkūnas. Jis entuziastingai skynė kelius knygos spausdinimui. Pasak A. Piročkino, daug gražių sumanymų žlunga dėl lėšų stokos, todėl jį ypač džiugina, kad A. Petkūnui pavyko surasti dosnių rėmėjų ir „Smalininkų kronika“ tapo knyga. Šį kilnų sumanymą finansiškai parėmė Jurbarko rajono savivaldybė ir bendrovės „Lietuvos paštas“, „Lotos geonafta“, „Gulbelė“, „Tauragės autobusų parkas“, buvo ir anonimiškais likti panorusių aukotojų. Dėmesio ir pagalbos knygos sudarytojas ir leidėjas nuolatos sulaukė iš Smalininkų senovinės technikos muziejaus įkūrėjo ir vadovo inžinieriaus Justino Stonio.
Knygos išleidimu rūpinęsis A. Petkūnas kartu su profesoriumi atvyko pristatyti „Smalininkų kroniką“.
A. Piročkino sudarytas leidinys įdomus ir informatyvus. Todėl smalininkiečiai, ne tik vyresni, kai kurie dar atsimenantys knygoje užfiksuotus įvykius, bet ir jaunesni, įleidę šaknis šiame krašte, pirko – ir sau skaityti, ir vaikams bei anūkams dovanoti, kad pažintų savo gimtinės istoriją. Dabar knygą „Smalininkų kronika. 1920 01 10 – 1939 03 23“ dar galima įsigyti Senovinės technikos muziejuje.
Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro direktorius Arvydas Griškus, atidžiai išstudijavęs jau pusę kronikos, teigia, kad tai labai vertinga dokumentinė knyga, padedanti susidaryti vaizdą, kaip gyveno smalininkiečiai – kuo vertėsi, kokias šventes šventė, kokie meno mėgėjų kolektyvai veikė, kaip sugyveno skirtingų tautybių ir tikėjimų žmonės. „Knyga iliustruota nuotraukomis. Vienoje, pavyzdžiui, matyti, kad toje aikštelėje, kurią pernai įrengėme prie kultūros centro, XX amžiaus pirmoje pusėje stovėjo Smalininkų sinagoga“, – sakė A. Griškus.
Kitoje 1938 m. darytoje fotografijoje boluoja gausybė vaikiškų veidelių – Smalininkų lietuvių mokyklos mokiniai ir jų mokytojai – kai kurių veidai knygos sudarytojui atpažįstami, kitų vardus užmarštin nusinešė laikas. Pirmoje eilėje, krašte, parietęs po savimi kojas ant grindų sėdi Arnoldas Piročkinas, šviesiaplaukis berniukas iš Palėkių kaimo.
Toje pačioje mokykloje, sustoję toje pat salėje nusifotografavo atvykusieji į „Smalininkų kronikos“ sutiktuves – garbingiausioje vietoje sėdi profesorius A. Piročkinas, atvežęs labai vertingą dovaną savo kraštiečiams.

Martyna Bylaitė



« Atgal



Sponsored Videos

Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook