Balsavimas

Ar pritartumėte Vidos Rekešienės ir Dariaus Juodaičio grįžimui į rajono politiką?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Šokyje kita spalva nušvinta menas ir jausmai

Šokyje kita spalva nušvinta menas ir jausmai (0)

2019-06-26

Birželio 6 d. Kidulių dvare skleidėsi dviejų jurbarkiečių kūrybingumas – šokio žingsneliu ištapytų šilko suknelių ir tunikų kolekciją „Susitikimai laukinėje gamtoje“ pristatė tautodailininkė Romarika Pikelienė, o choreografės Redos Žemelienės vadovaujamas Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos šiuolaikinio šokio kolektyvas „Era“ žiūrovams dovanojo šokio spektaklį „Mano namai“.

Kviečia kaimynus

Kidulių dvaro kultūrinių renginių organizatorė Milda Prūsaitytė, nors dvaras stovi jau Šakių savivaldybėje, dažnai dairosi į kitą Nemuno krantą – įvairių įdomių žmonių ir atlikėjų dvaro pramogoms ieško Jurbarke. „Toks buvo mano tikslas. Noriu, kad apie dvarą sužinotų visi, esantys kitoje Nemuno pusėje“, – šypsosi vos metus dvare dirbanti Milda.

Renginių organizatorė tikina, kad kiekvienas renginys turi savo žiūrovus. Į vienus ateina daugiau kiduliškių, kiti labiau domina Šakių rajono gyventojus, o tie renginiai, kuriuose pasirodo jurbarkiečiai, sulaukia šio miesto gyventojų dėmesio.

Pasak M. Prūsaitytės, ką pakviesti į Kidulių dvarą, sužinanti iš aplinkinių, per pažintis. „Kažką pažįsti, išgirsti, pamatai įdomų žmogų ir kalbini pasirodyti dvare, – sako ji. – Dvaras atviras visiems, ir čia bus kviečiami tiek liocai, tiek karnavyžiai.“ Ir šiuo metu Kidulių dvare eksponuojama jurbarkiečio fotografo Roberto Patronaičio darbų paroda.

Su jurbarkiete R. Žemeliene Kidulių dvaro renginių organizatorė susipažino viename renginyje – prireikė choreografo pagalbos. Užsimezgus kūrybiniam bendradarbiavimui buvo nuspręsta dvare pristatyti naują R. Žemelienės šokio spektaklį. Repetuojant pasirodė, kad dvaro salėje šokėjoms mažai vietos, tad visas veiksmas perkeltas į lauką. Ir oras tam palankus“, – gražiu jurbarkiečių renginiu džiaugėsi M. Prūsaitytė. R. Pikelienę prisidėti prie renginio pakvietė pati choreografė.

Laukinėje gamtoje

R. Pikelienės kolekciją improvizuotoje scenoje, pievoje, pristatė taip pat „Eros“ šokėjos. „Labai džiaugiuosi bendradarbiavimu su Reda. Ji kolekcijos pristatymui sukūrė šokį, ir kolekcija suskambėjo kitaip“, – sako tautodailininkė.

Tai jau ketvirtoji R. Pikelienės sukurta tapyto šilko tunikų ir suknelių kolekcija. Ji buvo kurta Palangoje turėjusiam vykti Monmartro festivaliui. „Buvau sutarusi su organizatoriais dėl kolekcijos demonstravimo, ruošiausi, tačiau šventė neįvyko. Tada sugalvojau kolekciją parodyti Miesto ir verslo šventėje. Ten įvyko jos premjera“, – pasakoja kūrėja.

Motyvas kolekcijai „Susitikimai laukinėje gamtoje“ atėjo iš stebėjimo, kas yra madinga, tendencijų sekimo. „Aš seku, kokios spalvos, motyvai madingi. Gyvūnų motyvas dabar labai madingas. Taip gimė žvėreliai ant drabužių“, – sako R. Pikelienė.

Kolekcijoje dominuoja gelsvi, koralo, melsvi atspalviai. Šilko tapymo technikos kūrėja nekeitė. Pati nesiuvanti kolekcijos autorė pasidžiaugia suradusi puikią siuvėją – veliuoniškę Rasą Eimutienę, kuri įgyvendina visas idėjas siuvant sukneles ir tunikas.

 R. Pikelienės darbai naujai atsiskleidė šokio judesyje. „Šokio spektaklyje šokančioms merginoms kolekcijos pristatymas buvo lyg apšilimas, nuėmė jaudulį. Spektaklyje šokėjos pasirodė taip pat su mano kurtomis suknelėmis“, – atskleidžia menininkė, besiruošianti naująją kolekciją liepos viduryje pristatyti Kauno botanikos sode vyksiančiame „Kūrybos podiume“.

Idėjos iš knygos

Šokio spektaklis „Mano namai“ – jau antrasis, kurį pastatė choreografė R. Žemelienė. Prieš penkerius metus drauge su fotografe Aukse Vabalaite pristatytas šokio spektaklis „Kas aš esu“. „Dabar pristatėme šiek tiek juodraštinį, mėgėjišką variantą. Spektaklį tobulinsime ir rudenį parodysime Jurbarke“, – sako R. Žemelienė. Spektakliui dar bus pasiūti ir kiti kostiumai – kiekvienam personažui skirtingi. Juos kurti žada dizainerė Dinara Klapatauskienė.

Spektaklyje šoko aštuonios „Eros“ šokėjos, nors kolektyve jų yra 11. Merginos mokosi 9-12 klasėse. Spektaklis buvo statomas visus metus. „Dirbome pamažu, sistemingai ir „Eros“ repeticijose, ir šokio pamokose, gimnazijoje. Paskutinį mėnesį repetavome negailėdamos jėgų“, – pasakoja šokio kūrėja.

Pasak R. Žemelienės, idėja spektakliui gimė skaitant knygas dukroms. „Yra tokios „Miglų slėnio pasakos“. Jos veikėja mergaitė Lėja ir jos istorija įkvėpė mane pažvelgti į tai, ką išgyvena šiuolaikinis jaunimas. Jauną žmogų supa begalė šešėlių – jo emocijų, kurios jį ir atspindi. Norėjau parodyti, ką jaunas žmogus išgyvena dabartinėje rutinoje“, – pagrindinę spektaklio temą paaiškina R. Žemelienė.

Choreografė pripažįsta, kad statyti spektaklį buvo sudėtina. „Darbas buvo sudėtingas psichologiškai – reikėjo paaiškinti merginoms, ko iš jų noriu, ką reikia pasakyti, išjausti. Sudėlioti žingsnelius nebuvo taip sunku“, – sako ji. R. Žemelienė patikina, kad šokio spektaklyje mažiausiai kreipė dėmesį į techniką – ji ir visos improvizacijos per laiką susigulėjo, šokiui reikėjo pasirengti emociškai. Choreografė šiuolaikiniame šokyje vertina natūralią kūno kalbą, judesius. „Kai merginos suprato, apie ką spektaklis, atsirado emocijos, viskas tapo labai jautru. Po spektaklio visos ilgai negalėjo atsigauti, nusiraminti“, – kaip kūryba ir atsidavimas spektaklio idėjai paveikė šokėjas pasakoja „Eros“ vadovė.

Paskutinis šokis

R. Žemelienė negaili gražių žodžių savo šokėjoms. Ji ypač didžiuojasi pagrindinės veikėjos personažą įkūnijusia Aiste Tamošaityte. „Aistė jau turėjo patirties – ji šoko ir pirmajame mano spektaklyje. Ji šoka „Eroje“ jau penkerius metus, aš mačiau visą jos kelią, pokyčius, ji jau perėjo visus jauno žmogaus pokyčių, išgyvenimų etapus, todėl jai nebuvo sunku suprasti ir perteikti visas emocijas“, – sako vadovė.

Dvyliktokė A. Tamošaitytė po spektaklio apsipylė ašaromis – šis pasirodymas tapo jos atsisveikinimu su „Eros“ kolektyvu. „Po spektaklio graudu, skauda, bet labai džiaugiuosi, nes čia sutikau labai daug gerų žmonių“, – sako Aistė.

Mergina pasakoja, kad prieš porą metų kolektyve buvo visos jos bendraamžės, bet artėjant 12-tai klasei visos išsivaikščiojo. „Aš likau, nes žinojau, kad per paskutinius metus dar daug ko galiu išmokti, pasisemti iš vadovės. Neatbaidė net 12 klasė“, – per ašaras šypsosi šokėja. Ji pripažįsta, kad į kolektyvą atėjus kitoms, daug jaunesnėms merginoms, buvo nelengva priprasti, bet bendros repeticijos, pasirodymai padėjo susidraugauti.

Pasak Aistės, paskutinis spektaklis buvo emocionaliai sunkus dėl to, kad buvo paskutinis jos pasirodymas, tačiau prisiminus pirmąjį šokio spektaklį, šis neatrodo toks sunkus. „Labai mėgavausi kiekviena akimirka, nes žinojau, kad reikia imti, ką gali, dabar, nes vėliau jau nebus laiko“, – sako A. Tamošaitytė.

Šokėja patikina, kad perprasti vadovės užduotį nebuvo sunku. „Kai vadovė paaiškino, tapo visai lengva. Aš sugebu įsijausti į emociją, išjausti viską nėra sunku, nes viskas kyla iš mano pačios širdies, sielos“, – jautriai kalba Aistė. Mergina tikisi, kad ir studijuojant pavyks apsilankyti „Eros“ repeticijose ir dar bent kartelį sušokti savo pagrindinį vaidmenį.

Jūratė Stanaitienė



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook