Balsavimas

Ar pritartumėte Vidos Rekešienės ir Dariaus Juodaičio grįžimui į rajono politiką?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Austėjos taikos balandis nusileido Hirosimoje

Austėjos taikos balandis nusileido Hirosimoje (0)

2019-04-03

Dalyvauti Japonijos organizacijos „Merai už taiką“ surengtame piešinių konkurse „Taikūs miestai“ buvo pakviesti ir Jurbarko moksleiviai. Finaliniame etape dalyvavo 20 jurbarkiečių darbų, o Antano Sodeikos meno mokyklos ketvirtokė Austėja Tenikaitytė konkurse užėmė trečią vietą.

Piešiniai – į Japoniją

Jurbarko r. savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius pernai spalio viduryje gavo laišką iš Japonijos organizacijos„Merai už taiką“ su kvietimu Jurbarko mokiniams dalyvauti piešinių konkurse „Taikūs miestai“. Konkursą organizavo Antano Sodeikos meno mokykla. „Laiko buvo nedaug, todėl kvietėme konkurse dalyvauti miesto mokyklas“, – sako meno mokyklos dailės mokytoja, piešinių konkurso vertinimo komisijos narė ir prizinę vietą konkurse užėmusios A. Tenikaitytės mokytoja Inesa Bosaitė.

Konkurse dalyvavo gausus būrys jaunųjų dailininkų. „Dailės skyriuje, 1-6 klasėje, mokosi 55 moksleiviai. Konkurse dalyvauti galėjo 6-15 metų vaikai. Piešimo priemones visi pasirinko patys. Piešė ir guašu, ir spalvotais pieštukais“, – kaip vyko piešimo procesas pasakoja I. Bosaitė.

Pasak dailės mokytojos, pradžioje vaikams buvo pristatyta konkurso tema. „Pasakojome apie Japoniją, apie atominių bombų sprogimus, žiūrėjome nuotraukas, aiškinomės įvykius. Kad vaikai suprastų temą, teko pateikti daug informacijos“, – sako I. Bosaitė. Piešinius pagal konkurso reikalavimus reikėjo piešti ant neįprasto formato lapo – teko apkarpyti mums įprastus popieriaus lapus.

Konkursui pateikti 43 piešiniai iš Jurbarko Vytauto Didžiojo, Naujamiesčio progimnazijų, Antano Giedraičio-Giedriaus ir Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazijų bei Antano Sodeikos meno mokyklos. Visi darbai eksponuojami Jurbarko r. savivaldybėje.

Komisija konkurso finalui atrinko 20 darbų. Piešiniai vertinti trijose skirtingo amžiaus grupėse. Rajoninio konkurso nugalėtojais paskelbti Evita Abokaitytė, Ieva Smetonytė, Kornelija Juknevičiūtė(mokytoja Vilija Levgardienė) iš Vytauto Didžiojo progimnazijos, Emilija Klimaitė (mokytoja L. Rušienė) iš Naujamiesčio progimnazijos, Gabija Vasiliauskaitė, Gerda Karčiauskaitė, Giedrius Malakauskas (mokytoja Jurgita Davidavičienė) iš A. Giedraičio-Giedriaus gimnazijos, Arnas Klimas, Gabija Rukšnytė, Lukrecija Smiltė Kateivaitė, Ieva Žilaitytė, Norgilė Giedraitytė, Saulė Griškutė, Domas Knašys, Austėja Tenikaitytė, Meida Babonaitė, Ūla Sabataitytė, Meda Masaitytė, Enona Vaivadaitė, Aistė Vabalaitė (mokytoja I. Bosaitė) iš A. Sodeikos meno mokyklos.

Sausio 8 d. konkurso nugalėtojams savivaldybėje meras S. Mockevičius įteikė atminimo dovanėles, padėkos raštus, piniginius prizus. Atrinktų darbų skaitmeninės kopijos buvo išsiųstos į Hirosimos miestą Japonijoje.

Pamiršo pasigirti

Sausio pabaigoje Jurbarką pasiekė puiki žinia – A. Tenikaitytės darbas konkurso organizatorių įvertintas trečiąja vieta. „Sulaukusi naujienos apie tai pranešiau pamokoje. Austėja labai apsidžiaugė, bet, kai vakare paskambinau jos mamai, pasirodė, kad ji užmiršo apie tai pasakyti“, – juokiasi I. Bosaitė.

Naujamiesčio progimnazijos šeštokė prisipažino, kad dalyvaudama konkursuose apie laimėjimą vis pagalvoja, bet nemėgsta būti dėmesio centre.

Nors ir kuklinasi, Austėjai tenka atlaikyti dėmesio pliūpsnį – kovo 11-ąją minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną jaunajai dailininkei buvo įteiktas konkurso sertifikatas, dar laukia ir savivaldybės už užimtas aukštas vietas konkursuose skiriama premija.

Ieškojo idėjos

Austėja sako, kad ilgai nepavyko sugalvoti idėjos piešiniui. „Kažką sugalvoju ir žiūriu, kad panašų piešinį jau piešia kitas vaikas. Mokytoja papasakojo apie paukštį. Pagalvojau, kad jis gali skristi per miestą. Po to pasitarėme ir sugalvojome, kad miestas gali būti paukščio viduje“, – Austėja prisimena kaip, mokytojai papasakojus apie dailininko Pikaso taikos balandį, kilo piešinio idėja.

Mergaitė darbą nutapė. Tam jai prireikė kelių dienų. Kūrė eskizą, vėliau piešė pieštuku, guašu. „Nebuvo labai sudėtinga. Man sunkiausia sugalvoti idėją. Geriau piešti, kai matai modelį“, – prisipažįsta A. Tenikaitytė. Šiais metais dvylikametė meno mokykloje mokosi penkių dalykų – tapybos ir erdvinės plastikos pas mokytoją I. Bosaitę, kompozicijos, dailėtyros ir piešimo – pas L. Rušienę. Į meno mokyklą Austėja žygiuoja tris kartus per savaitę.

„Austėja yra visokia – kartais girdi, ką sakau, kartais – ne. Būna išsiblaškiusi. Bet tai – menininko bruožas. Ir darbeliai vieną kartą geriau pasiseka, kitą – būna sunkiau“, – sako mokytoja I. Bosaitė. Mokytoja svarsto, kuo japonus sužavėjo jos auklėtinės darbas: „Austėjos piešinys paprastas, kaip ženklas. Žinant japonų estetiką, tas paprastumas ir švarumas galėjo sužavėti. Be to, Japonijoje jie turi savo simbolinį paukštį – gervę, tad jiems galėjo patikti ir mūsų balandis“.

Laiminga mergaitė

Pasakodama apie save Austėja pripažįsta, kad yra keista. „Man labai patinka dailė ir matematika. Visai skirtingi dalykai! Matematikos pamoka – pati mėgiamiausia ir puikiai sekasi. Labai nemėgstu lietuvių kalbos pamokų, geriau – anglų“, – atvirauja šeštokė. Nieko nuostabaus, kad lietuvių kalbą ji prisijaukina sunkiau, nes Austėja ilgai gyveno užsienyje. Mergaitė pripažįsta, kad lietuvių kalba perskaitė tik knygą „Kapitono Granto vaikai“ ir dar porą programinių, o labiausiai jai patina skaityti angliškai parašytas įvairių žmonių istorijas internete.

Nuo mažens mėgstančią piešti mergaitę rinktis mokslus meno mokykloje paskatino mama Gitana Tenikaitienė, jurbarkiečiams žinoma kaip puiki dainininkė. Ne vienerius metus muzikavo ir Austėja – grojo Aušros Masteikaitės-Mičulės vadovaujamame ansamblyje, dainavo ir grojo šeimos draugės Lauros Matuzaitės-Kairienės kolektyvuose, choruose. „Man nepatiko groti ir dainuoti, todėl dabar to nebedarau“, – sako Austėja. Dabar mergaitė tik klausosi muzikos Youtube kanale.

A. Tenikaitytė piešia ir laisvalaikiu, tačiau tai daro visai kitaip nei meno mokykloje. „Piešiu planšetėje arba telefone parsisiuntusi programėlių. Patinka piešti įvairius veikėjus, fantastinius personažus – ir žmones, ir gyvūnus. Piešiu vilkus. Piešiu ir ant lapo, idėjų ieškau internete. Kitokių rankdarbių nemėgstu“, – kas patinka, o kas ne tiksliai žino jaunoji dailininkė.

Dar Austėjai kartais patinka pasisukioti virtuvėje ir gaminti desertus. O smagiausias užsiėmimas – „naršyti“ kompiuteryje ar telefone. „Žinau, kad tai blogai. Tai – jau priklausomybė. Bet man taip patinka!“ – dūsauja Austėja. Mergaitė tikina, kad net su draugais nenori ilgai būti – geriau laiką leisti vienai. „Man patina būti vienai“, – tikina A. Tenikaitytė, bet čia pat vardija draugus, su kuriais smagu pabūti. „Labai smagu su pusbroliu Aurelijumi, drauge Urte. Turime labai artimų šeimos draugų, tad su jų vaikais ir bendrauju. Dažniausiai savaitgaliais“, – pasakoja Austėja.

Mergaitė pripažįsta, kad vis tik aplink ją – labai platus ratas artimųjų, kurie labai myli ir rūpinasi. „Esu labai laiminga! Turiu daug mylimų žmonių. Išvaizda esu panaši į mamą, o charakteriu – į tėtį. Labai myliu abu. Gal tėtį labiau, nes mama ne visada mane supranta. Bet ir ją myliu, tik tėčio labiau pasiilgstu“, – painius jausmus aiškina Austėja. Nenuostabu, kad laimingos, pilnos meilės mergaitės piešinys buvo įvertintas net tolimoje tekančios saulės šalyje.

Jūratė STANAITIENĖ



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook