Balsavimas

Klausimas jaunimui nuo 14-os iki 23-ejų: ar vasaros laikotarpiu planuojate ieškotis sezoninio darbo Jurbarko savivaldybėje?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Skautų žaidimai Jūravos pelkynuose

Skautų žaidimai Jūravos pelkynuose (0)

2017-07-01

Pabaigę mokslo metus ir atsisveikinę su mokykliniais suolais bei klasėmis, Smalininkų ir Viešvilės skautai išėjo į mišką. Išėjo ne bet kaip: patyrę skautai ilgiausiu – 13 kilometrų – maršrutu Viešvilė–Naumalūnis, kiti ta pačia kryptimi, bet trumpesniu, 9 km, atstumu, o jaunesnieji stovyklavietę pasiekė pirmieji, nes žygiavo tik 3 km. 

Žygiuojant buvo atliekamos įvairios užduotys, pavyzdžiui, pusę valandos eiti tylomis arba basomis; į fb įkelti 3 skautiškumu kvepiančias nuotraukas su komentarais; sustojus gražioje vietoje sudainuoti lietuvių liaudies arba patriotinę dainą ir kt. Taip eiti prasmingiau ir įdomiau.
Apie pietus jau visi susirinkome Naumalūnio stovyklavietėje prie Jūravos tvenkinio. Čia skiltys įsikūrė pastovykles. Prireikė atnaujinti stovyklavimo įgūdžius, kurie labai pravers Tauragės krašto skautų savaitinėje stovykloje „Laiko tiltai“. Atsirado laužavietės, suolai, malkinės, tentai, indaujos. Tai vadinama skautiška pionierija. 
Tradicinėje vakaro laužo programoje skambėjo dainos ir buvo pristatomi skautų talentai. Mes, vadovai – Eglė Gečaitė, Dainius Večerskis, Inesa Kazikaitienė ir aš, Jolita, stebėjomės ir žavėjomės vaikų kūrybiškumu, drąsa ir išradingumu. Talentingų skautų neapsunkino ir naktinė programa, kuri vadinosi „Poilsis“. Miegoti sekėsi gerai, šaltukas ir uodai tik priminė, kad miegi ne savo lovoje, o Jūravos pelkynuose.
Antroji diena prasidėjo mankšta, pusryčiais, rikiuote ir strateginiu žaidimu „Vėliavos pagrobimas“, kurį organizavo ir vedė Smalininkų „Sakalų“ skilties patyrę skautai Tadas, Einoras ir Mykolas. Vadovai tuo metu dirbo „pragare“ – „žuvusiuosius prikeldavo“ antram, trečiam ar ketvirtam gyvenimui.
Žaidimo metu pergalės ragavo visi, tačiau, kaip visada, – netikėtai laimėjo tik viena iš trijų komandų, jai vadovavo smalininkietis Mykolas Povilauskas.
Po mūšio reikėjo atgauti jėgas stiprinantis pačių pagamintais pietumis ir pradėti nesmagiausią etapą – stovyklavietės išardymą. Savo turtą sukrovę į viešviliečių mamyčių autobusiuką (ačiū joms už pagalbą!) vėl leidomės į kelią – turėjome pasiekti Viešvilę ir ten švęsti Tėvo dieną bei Sekmines. Devynis kilometrus turėjo įveikti ir mažiausieji skautai – vilkai. Kad jiems kelionė būtų įveikiama, kiekvienas gavo slaptą „angelą sargą“ – patyrusį skautą, kuris palaikė ūpą ir gelbėjo sunkiomis akimirkomis. 
Viešvilės Kristaus atsimainymo bažnyčioje mūsų laukė Tauragės krašto skautų dvasios tėvelis kun. Antanas Mačius ir parapijos klebonas kun. Kęstutis Pajaujis. Šventėme šventas Mišias, prisipildėme Šventosios Dvasios, ant pačių sumeistrauto kryžiaus užrišome maldos mazgelius už brangiausius mums žmones ir, labiau šventi nei buvome, išsiskirstėme. 
Ir skautiška, ir krikščioniška veikla tikra tik tuomet, kai visur esi skautas, krikščionis, lietuvis, brolis ar sesė. Jei taip nėra, tuščias tas mūsų žaidimas...
Ne tuščiai žaidžianti Smalininkų „Nemuno“ draugovės draugininkė – 
Jolita Štrimienė



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook