Verslo takas

Daugeliui kaimas asocijuojasi tik su žemės ūkiu. Nors nuo seniausių laikų žemės ūkio veikla yra svarbi kaimo vietovių vystymuisi, vietos gyventojams bei jų gyvenimo kokybei, per pastaruosius du dešimtmečius kaimas smarkiai pasikeitė. Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Žemės ūkio poveikis kaimo vystymuisi Jurbarko rajone ir Pagėgių savivaldybėje“ įgyvendinančio kaimo plėtros administravimo specialisto Barto Giedraičio atlikti tyrimai patvirtino, kad kaimo vietovių gyvybingumas priklauso nuo žemės ūkio veiklos pobūdžio.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, gegužės 1 d. Lietuvoje buvo registruota 213,4 tūkst. bedarbių. Jie sudarė 11,5 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Balandžio mėn. į šalies teritorines darbo biržas kreipėsi 22,8 tūkst. darbo ieškančių asmenų. Džiugi žinia: pirmą kartą po ilgo laiko darbo paklausa aplenkė pasiūlą – įregistruota net 30,8 tūkst. laisvų darbo vietų.

Kadaise kiekviename miestelyje ir didesniame kaime veikė buitinio aptarnavimo įstaigos, teikusios gyventojams daug paslaugų – ir visos buvo reikalingos. Dabar daugelio jų žmonėms nebereikia, kitas perėmė privatus verslas, visada skaičiuojantis, kokia iš to bus nauda. Nauda priklauso nuo poreikio – siuvyklos, skalbyklos, laikrodininkai ar batsiuviai kaime nedaug kam bereikalingi.

Pernai nedarbo lygis Jurbarko rajone didėjo. Nors ir nebuvo pasiekti rekordiniai pirmųjų ekonominės krizės metų rodikliai, 2013-uosius su viltimi rasti pragyvenimo šaltinį pasitiko kone 3 tūkst. rajono gyventojų. Didelių permainų darbo rinkoje nežadama, tačiau galima nujausti, kad konkurencija darbo rinkoje ateityje mažės – per penkerius pastaruosius metus rajone darbingo amžiaus gyventojų sumažėjo 3,7 tūkst., o jaunimo – net trečdaliu.

Nuo 2001 metų darbo biržos parama vietinėms užimtumo iniciatyvoms įgyvendinti Jurbarke padėjo įsteigti 287 naujas darbo vietas. Specialistai pastebi, kad susidomėjimas nenyksta, o Vietinių užimtumo iniciatyvų konkursuose paramos darbo vietoms steigti siekia ir didžiosios rajono įmonės, ir ką tik veiklą pradėję verslininkai.

Darbo rinka – nuolat besikeičianti struktūra, kurios padėtį ir pokyčius fiksuoja darbo birža. Lietuvos darbo biržos duomenimis, šalies darbo rinkoje praėjusiais 2012 metais išryškėjo teigiamų tendencijų – registruotų bedarbių skaičius sumažėjo daugiau kaip 7 proc., o ilgalaikių bedarbių – beveik perpus.

UAB „Jurbarko komunalininkas“ direktorius Darius Dragūnavičius jau informavo įmonės steigėją – savivaldybę, kad atliekų surinkimo ir išvežimo į sąvartyną kaštai yra gerokai didesni nei kaina, kurią jie gauna atlikdami paslaugą, dėl to įmonė pernai patyrė daugiau kaip 150 tūkst. Lt nuostolių.

Sausio 11-osios vakarą Parodų ir koncertų salėje rinkosi rajono verslininkai – čia vyko gražią tradiciją puoselėjantis renginys, į kurį apžvelgti metų rezultatų pakviečiama verslo visuomenė.

Maisto produktų ženklinimą, suteikiantį daug svarbios informacijos vartotojams, reglamentuoja Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos direktyvos. Jų laikytis privalo gamintojai, todėl Jurbarko valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) gruodžio 4 d. surengė mokymus prekybos, viešojo maitinimo ir negyvūninio maisto gamybos įmonių atstovams apie ženklinimo reikalavimus.

Geriausia 2012 m. Jurbarko rajono verslininkų organizacijos įmone išrinktos uždarosios akcinės bendrovės „Automagas“ vadovai Regimantas Žemaitaitis ir Kęstutis Dirda paklausti, kaip sekasi, vienbalsiai tvirtina: gerai. Metų rodiklius vyrai vertina užsibrėžtais tikslais ir atliktu darbu. Ką planavo – padarė, dirbo daug, bet rezultatą pasiekė.