Balsavimas

Kaip leidžiate laiką pavasariui sušildžius orus?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Autobusų stotis – ilgai ignoruota būtinybė

Autobusų stotis – ilgai ignoruota būtinybė (2)

2011-12-19

Jurbarko autobusų stotyje visada yra kelionės laukiančių žmonių, tik galimybės pasirūpinti, kad jiems būtų patogu, iki šiol nebuvo.

UAB „Jurbarko autobusų parkas” vadovai vėl rodo iniciatyvą atnaujinti Autobusų stoties rekonstrukcijos planus. Tai ne pirmas kartas, kai aukščiausiu lygiu kalbama apie būtinybę Jurbarkui turėti reikalavimus atitinkančią autobusų stotį, tačiau iki šiol nėkart nebuvo žengta nė žingsnelio pirmyn.

Kad kalbos neliktų kalbomis, UAB „Jurbarko autobusų parkas” šiemet užsakė Jurbarko autobusų stoties rekonstrukcijos galimybių studiją ir alternatyvių finansavimo šaltinių analizę, kuri lapkričio pabaigoje ir buvo pristatyta savivaldybės tarybos politikams. Maždaug 9 tūkst. Lt kainavusį dokumentą komentavusi UAB „Nacionalinių projektų rengimas” direktorė Rūta Kastauskienė jurbarkiečiams pasakė tai, ką visi ir taip žino – miesto autobusų stoties būklė apgailėtina, ji neatitinka trečios kategorijos autobusų stotims keliamų reikalavimų. Kadangi per Jurbarką važiuoja Vilniaus, Kauno, Tauragės, Klaipėdos, Šakių, Vilkavišio ir kitų savivaldybių tolimojo susisiekimo autobusai, miestui būtina stotis su keleivių įlaipinimo peronu, laukimo patalpomis, dispečeriams skirta darbo vieta, siuntų laikymo patalpomis.
Parengtame dokumente teigiama, kad Jurbarke yra įregistruota apie 120 autobusų, o susisiekimo paslaugas teikianti įmonė turi 38 keleiviams vežti skirtas transporto priemones, eksploatuoja dešimt mokyklinių autobusų. Daugiausia – apie 85 proc. keleivių UAB „Jurbarko autobusų parkas” perveža vietinio susisiekimo maršrutais.
Analitikų atlikti skaičiavimai rodo, kad 2009 m. per Jurbarko rajoną autobusais keliavo daugiau nei 560 tūkst. žmonių. Nuo 2000 metų keleivių skaičius sumažėjo 25 proc., tačiau pastaraisiais metais išlieka stabilus. Pernai UAB „Jurbarko autobusų parkas” tolimojo susisiekimo maršrutais pervežė 132 tūkst., vietinio susisiekimo maršrutais – 124 tūkst. gyventojų.
Būtinybė rekonstruoti Jurbarko autobusų stotį grindžiama ir tuo, kad į ją užsuka 106 vietinio, tolimojo tarpmiestinio ir tarptautinio susisiekimo maršrutus aptarnaujantys autobusai. Tai sudaro maždaug 56 proc. per Tauragės apskritį einančių susisiekimo maršrutų. Didelį maršrutų skaičių lemia Jurbarko strateginė padėtis, todėl rekonstruoti autobusų stotį yra numatyta ir Ilgalaikėje Lietuvos transporto sistemos plėtros strategijoje, Vyriausybės patvirtintoje dar 2005 metais.
Tačiau svarbiausia, ką turėjo padaryti UAB „Nacionalinių projektų rengimas” – tai nurodyti savivaldybei kelius, kaip galima būtų rasti finansavimą stoties rekonstrukcijai. Apie tai daugiausia ir buvo kalbama savivaldybės tarybos posėdyje.
Paprasčiausia, pasak R. Kasnauskienės, būtų rekonstruoti autobusų stotį, jei tam pavyktų gauti Europos Sąjungos paramos fondų finansavimą – tokiems projektams skiriama iki 90 proc. reikalingų lėšų. Taip buvo rekonstruota Tauragės autobusų stotis. Tačiau 2007–2013 metų finansavimo laikotarpis jau eina į pabaigą ir piniginė parama išseko, todėl neverta net tikėtis, kad Jurbarkui, įgyvendinančiam daugybę kitų projektų, pavyktų gauti finansavimą dar ir autobusų stočiai įrengti.
Atmetus galimybę gauti paramą iš Europos Sąjungos, R. Kasnauskienė siūlė orientuoti į viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę, susitarimus su Vyriausybe arba rinktis koncesiją. Visi trys keliai turi ir pliusų, ir minusų.
R. Kasnauskienė įsitikinusi, kad greičiausiai rekonstruoti autobusų stotį pavyktų renkantis viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę. Koncesijai reikėtų didesnių apimčių – pavyzdžiui, kartu su galimybe investuoti į autobusų stoties rekonstrukciją siūlyti imtis ir kitų Jurbarkui reikalingų infrastruktūros projektų, mainais į tai atiduodant ne tik autobusų stoties, bet ir „Jurbarko autobusų parko” eksploatuojamą žemės sklypą.
Kokiu keliu eiti ir iš kur gauti finansavimą, turės apsispręsti politikai. Tačiau kad ir ką jie bepasirinktų, pradėti reikia nuo autobusų stoties detaliojo plano parengimo. „Dėl to jau kreipėmės į savivaldybės tarybą ir jei tik politikai sutiks, planas ateinančiais metais bus rengiamas”, – garantavo Jurbarko autobusų parko direktorius Algimantas Kuncaitis.
Autobusų stoties rekonstrukcija gali kainuoti 2,5 – 3 mln. Lt, o techninio projekto parengimas – apie 300 tūkst. Lt.
Maždaug prieš trejus metus idėją pastatyti Jurbarke naują autobusų stotį bandė stumti savivaldybės tarybos Biudžeto, finansų ir rajono plėtros komiteto pirmininkas Romansas Dragūnavičius. Tada tikintis, kad atsiras norinčių investuoti į dar vieno prekybos centro statybą Jurbarke, nacionaliniuose spaudos leidiniuose buvo paskelbtas konkursas – ir nesulaukta nė vieno pasiūlymo. Ar bus rasta norinčių investuoti Jurbarke dabar, parodys laikas. Nieko nedarant naujos autobusų stoties niekada neturėtume.

Daiva BARTKIENĖ

« Atgal

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook

„Šviesos“ draugai rekomenduoja!