Darbo biržos reorganizacija klientų nepalietė

Darbo biržos reorganizacija klientų nepalietė (0)

2010-10-21

Skyriaus vedėja Rita Kliukienė norėtų, kad žmonės aktyviau ieškotų darbo, o ne lauktų, kol kas jį pasiūlys.

Nuo spalio 1 d. Jurbarko darbo birža prijungta prie Tauragės teritorinės darbo biržos. Netekusi savarankiškumo, gausios Jurbarko bedarbių armijos įstaiga nenuskriaus - kaip teikė, taip ir toliau teiks visas paslaugas darbdaviams bei darbo ieškantiems rajono gyventojams.

Laikina sumaištis

Praėjusią savaitę Jurbarko darbo biržoje vyravo sumaištis. Koridoriuose susigrūdę klientai išsigandę stebėjo, kaip vienas po kito iškraustomi kabinetai, o susijaudinę darbuotojai stengėsi atlikti jiems ką tik paskirtas pareigas. Mieste netruko pasklisti klaidinanti žinia, kad Jurbarke darbo biržos nebebus - viskas išvežta į Tauragę, ten reikės vykti užsiregistruoti ir bedarbiams.
„Šiokios tokios sumaišties tikrai buvo. Dalis darbuotojų atleisti, nemažai buvusių specialistų išvyko dirbti į Tauragę, dėl to kai kurie darbuotojai ėmėsi visiškai jiems naujų pareigų ir turėjo iškart pradėti aptarnauti klientus. Tai laikina - jau šią savaitę viskas stojo į vietas", - užtikrino Tauragės teritorinės darbo biržos Jurbarko skyriaus vedėja tapusi Rita Kliukienė.
Vedėjos pavaduotoju paskirtas buvęs Karjeros planavimo skyriaus vedėjas Egidijus Kulikauskas. Nuo spalio 1 d. skyriuje palikta 13,5 etato. Visi darbuotojai, išskyrus vedėją, tiesiogiai aptarnaus klientus.

Etatus mažino ir Tauragėje

Reorganizuotos ir Tauragės bei Šilalės darbo biržos. Tauragės teritorinės darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Andžela Jakienė paaiškino, kad skyriuose dirbantys specialistai rajonuose aptarnaus klientus, o teritorinė darbo birža perims personalo tvarkymo, apskaitos, darbo rinkos analizės ir kitas funkcijas.
„Po reorganizavimo Jurbarko skyriaus darbas turėtų būti labiau orientuotas į našesnį bendravimą su darbo ieškančiais žmonėmis. Tikimės, kad pagerės tiek klientų aptarnavimo kokybė, tiek paslaugos darbdaviams", - tikino A. Jakienė.
Pasak direktoriaus pavaduotojos, visiems Jurbarko darbo biržos specialistams, kurie iki reorganizavimo dirbo su klientais, buvo pasiūlyta dirbti toliau. Iš jų trys dirba nutolusiose darbo vietose, dar trys važinėja dirbti į Tauragę. Iš darbo buvo atleisti ir išeitines kompensacijas atsiėmė tik keturi darbuotojai. Jiems išmokėta 6287 Lt.
A. Jakienė užtikrino, kad sumažinus etatus Jurbarke, naujų etatų nebuvo įsteigta ir Tauragės teritorinėje darbo biržoje. Iki reorganizavimo Tauragės darbo biržoje buvo 78 etatai, įsteigus teritorinę darbo biržą jų sumažėjo iki 73.

Pareigų nesumažės

Tauragės teritorinės darbo biržos Jurbarko skyriaus vedėja R. Kliukienė patvirtino, kad skyriuje palikta 13,5 etato.
Nors darbuotojų gerokai sumažėjo, Jurbarko skyrius vykdys visas klientų aptarnavimo funkcijas - konsultuos ir informuos bedarbius, registruos laisvas darbo vietas, tarpininkaus įdarbinant, vykdys atranką į laisvas darbo vietas, įgyvendins užimtumo rėmimo ir kitas užimtumo priemones, o svarbiausia - kaip ir anksčiau, bedarbiams išduos visas pažymas.
„Darbo mums tikrai nepritrūks - atvirkščiai, turėsime jo dar daugiau nei iki šiol, nes netrukus pradėsime įgyvendinti naują Europos Sąjungos finansuojamą projektą", - sakė R. Kliukienė.
Pasak vedėjos, skyrius, kaip ir anksčiau, vykdys labai daug aktyvių darbo rinkos priemonių, nes Jurbarkas turi probleminės teritorijos statusą. Vien iki šių metų pabaigos į aktyvias darbo rinkos priemones ketinama įtraukti beveik 300 bedarbių - 127 bus pasiūlyti viešieji darbai, 76 - kitos remiamo įdarbinimo priemonės, 18 turėtų išvykti mokytis profesijos. Dar 15 bedarbių, turinčių aukštąjį išsilavinimą, turės galimybę dalyvauti ES finansuojamame projekte „Parama užimtumui ir mobilumui".
„Mūsų skyriaus veiklos apimtys kur kas platesnės nei Tauragės teritorinės darbo biržos padaliniais tapusių Tauragės ir Šilalės skyrių. Tauragėje ir Pagėgiuose į aktyvias darbo rinkos priemones šiemet planuojama įtraukti 207, Šilalėje - vos 94 bedarbius. Kai matome tokius skaičius, neabejojame, kad vieno darbuotojo mūsų skyriui dar būtinai reikia", - tvirtino R. Kliukienė.
Vedėjos teiginius patvirtina ir kaimyniniuose rajonuose užfiksuotas gerokai mažesnis nei Jurbarke nedarbo lygis. Rugsėjo mėnesį Pagėgiuose nedarbo lygis siekė 13,6 proc., Tauragėje - 14,8 proc., Šilalėje - 15,6 proc.

Ieškoti darbo - irgi darbas

Nors Jurbarko darbo biržoje darbuotojų sumažėjo daugiau nei trečdaliu, bedarbių srautas išliko toks pat. Rugsėjo pabaigoje rajone buvo 3584 bedarbiai, o darbo ieškojo iš viso 4377 rajono gyventojai. Vien rugsėjį pirmą kartą darbo biržos slenkstį peržengė 216 asmenų. Tai beveik 12 proc. daugiau nei biržoje užsiregistravo vasaros pabaigoje.
Norintiesiems dirbti rugsėjis buvo dosnus. Per mėnesį biržoje įregistruota 160 laisvų darbo vietų, tarpininkaujant specialistams įdarbinti 209 bedarbiai - bene 40 proc. daugiau nei rugpjūtį. Dėl to nedarbo lygis rudens pradžioje rajone sumažėjo 0,5 proc. - iki 16,9 proc.
„Tai jokiu būdu nereiškia, kad darbo rinka jau pradeda atsigauti - tiesiog rudens pradžioje atsirado daugiau sezoninių darbų ir 60 bedarbių pasiūlėme laikiną darbą. Po kelių mėnesių greičiausiai jiems vėl teks atkurti bedarbio statusą", - tikino R. Kliukienė.
Vedėja sutiko, kad nedarbo lygio mažėjimui įtakos turi ir bedarbių aktyvinimo priemonės, kurių vis daugiau taiko darbo biržos specialistai. Pasak R. Kliukienės, taip jau yra, kad ilgai darbo neturintys žmonės „užsisėdi" ir darbo nebeieško - reikia juos paskatinti, kartais ir griežčiau paraginti, nes norint rasti užsiėmimą, reikia judėti, „neprisirišti" prie vietovės. Būtent dėl to didžiausias dėmesys skiriamas ilgalaikiams bedarbiams.
Lengviausiai darbą susiranda 20-29 ir 35-45 metų bedarbiai. Nemažai žmonių iš Jurbarko važinėja dirbti į Vilkyškius, Kauną, Tauragę, statybininkai darbo ieško sostinėje.
„Lietuvoje užregistruojama ne taip mažai darbo vietų, o darbdaviai jau skundžiasi, kad trūksta tolimųjų reisų vairuotojų, siuvėjų, jie pageidautų šių kvalifikacijų darbuotojų atsivežti iš užsienio, bet mes turime garantuoti, kad mūsų šalyje norinčių dirbti šį darbą nėra", - tikino R. Kliukienė.
Tačiau šios priemonės kol kas nedarbo lygio nesumažina - daugiau nei 56 proc. darbo ieškančių žmonių gyvena kaime. Kai kuriose vietovėse nedarbo lygis jau artėja prie 30 proc. Ir kaime, ir mieste daugiau nei pusė bedarbių - vyrai.

Šalyje padėtis gerėja

Lietuvos darbo biržos vadovai džiaugiasi, kad skirtingai nei pastaruosius dvejus metus, spalio pradžioje darbo vietų pasiūla nesumažėjo. Pirmąją spalio savaitę tendencijos darbo rinkoje išliko tokios pat, kaip ir pastaruosius du mėnesius - įdarbinta ir į įvairias aktyvios rinkos priemones nusiųsta daugiau bedarbių, nei įregistruota.
Padėtį palengvino ir Vyriausybės priimti sprendimai. Vien praėjusią savaitę Lietuvoje lengvatinėmis sąlygomis verslo liudijimus įsigijo 1600 bedarbių. Ši tendencija pastebima ir Jurbarke. Spalio mėnesį veiklą pagal verslo liudijimą pradėjo 65 bedarbiai - 47 proc. daugiau nei rugpjūtį. Darbo birža 200 Lt per mėnesį jų verslą rems ne ilgiau nei vienus metus.
Lietuvos darbo biržos duomenimis, spalio 7 d. šalyje buvo registruota 309,6 tūkst. bedarbių. Tai sudaro 14,31 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Kas vienuoliktas bedarbiu įregistruotas asmuo yra jaunesnis kaip 25 metų. Didžiausią dalį - net 65,1 proc. bedarbiais tapusių asmenų sudaro žmonės, nedirbę nuo pusės iki dvejų metų. Kas penktas bedarbis iš darbo buvo atleistas per pastaruosius šešis mėnesius.

Daiva BARTKIENĖ



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook