Darbo ieškančiųjų daug, galinčių dirbti – mažai

Darbo ieškančiųjų daug, galinčių dirbti – mažai (0)

2013-02-20

Pernai nedarbo lygis Jurbarko rajone didėjo. Nors ir nebuvo pasiekti rekordiniai pirmųjų ekonominės krizės metų rodikliai, 2013-uosius su viltimi rasti pragyvenimo šaltinį pasitiko kone 3 tūkst. rajono gyventojų. Didelių permainų darbo rinkoje nežadama, tačiau galima nujausti, kad konkurencija darbo rinkoje ateityje mažės – per penkerius pastaruosius metus rajone darbingo amžiaus gyventojų sumažėjo 3,7 tūkst., o jaunimo – net trečdaliu.

Sausio 1 d. Jurbarko rajone darbo ieškojo 16,8 proc. darbingo amžiaus gyventojų – pagal nedarbo lygį Jurbarkas yra pirmajame didžiausio nedarbo savivaldybių dešimtuke. Metų pradžioje darbo neturėjo 2942 rajono gyventojai. Antradienį Tauragės teritorinės darbo biržos specialistai ir rajono vadovai svarstė, ko tie žmonės gali tikėtis šiemet ir kas įtakoja nedarbo lygio svyravimą.
„Padėtis darbo rinkoje įtempta, optimistinių prognozių neturime, bet privalome siekti, kad nedarbo lygis rajone bent jau nedidėtų“, – susitikimo pradžioje sakė Tauragės teritorinės darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Andžela Jakienė.
Nors nedarbo lygis Alytuje, Lazdijuose, Ignalinoje ir kai kuriose kitose savivaldybėse kur kas didesnis, o iki Nidoje, Kretingoje ar Vilniuje esančių galimybių mums dar labai toli, A. Jakienė įsitikinusi, kad ir Jurbarke dar yra priemonių užimtumui padidinti.
Apžvelgdama praėjusių metų darbo rinkos duomenis Tauragės teritorinės darbo biržos Jurbarko skyriaus vedėja Rita Kliukienė sakė, kad didžiausią staigmeną pernai pateikė ir labiausiai nedarbo lygio kilimą įtakojo nuo 2012 m. pradžios įsigaliojusi Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nauja redakcija, suteikusi galimybę darbo biržoje įsiregistravusiems gyventojams iškart prašyti socialinės pašalpos. Pernai iš viso Jurbarko skyriuje užsiregistravo 4012 bedarbių – visu tūkstančiu daugiau nei 2011-aisiais metais. Maždaug tiek pat naujųjų bedarbių nebuvo dirbę dvejus ir daugiau metų.
Daugiausia – kone 600 žmonių bedarbio statusas buvo suteiktas praėjusių metų sausio mėnesį. Smarkiai išaugusi darbo paieška paskatino darbo biržos specialistus analizuoti priežastis, todėl atvykstantiems į darbo biržą registruotis asmenims buvo pasiūlyta užpildyti anoniminę anketą.
Apibendrinę duomenis specialistai pastebėjo, kad Jurbarko rajone tik 38 proc. bedarbių iš tiesų norėtų įsidarbinti. Kone tiek pat gyventojų – 32 proc. darbo biržoje registravosi norėdami gauti socialinę pašalpą, o 26 proc. užsiregistravusiųjų buvo suinteresuoti nemokamu gydymu. Steigti savo verslą su darbo biržos parama pageidavo 3 proc., o įgyti profesiją ar persikvalifikuoti – tik 2 proc. užsiregistravusiųjų. Apklausa parodė, kad Tauragėje ir Šilalėje norinčių dirbti bedarbių yra nepalyginami daugiau. Tauragėje dėl socialinių pašalpų biržoje įsiregistravo 18 proc., o Šilalėje – tik 13 proc. bedarbių.
Apklausa taip pat padėjo išsiaiškinti, kad trečdalis bedarbių per tuos metus buvo dirbę Lietuvoje, 16 proc. – užsienyje. Ketvirtadalis naujai bedarbio statusą įgijusių rajono gyventojų per metus jau buvo registravęsi darbo biržoje, bet dėl kažkokių priežasčių neteko bedarbio statuso.
„Faktas, kad kas ketvirtas bedarbis pernai registravosi pakartotinai, akivaizdžiai patvirtina, jog yra labai daug nemotyvuotų dirbti žmonių – apsisuka ratas ir jie vėl ateina į darbo biržą. Daugiau kaip 40 proc. bedarbių neturi jokios kvalifikacijos, todėl net ir tuos, kurie labai nori dirbti, įdarbinti sunku. Šiuo metu darbo biržoje turime tik apie 800 bedarbių, pasirengusių ir norinčių dirbti, todėl jiems skiriame didžiausią dėmesį“, – sakė R. Kliukienė.
Didžiausią nerimą darbo biržos specialistams kelia dirbti nenorintis jaunimas, ypač neturintieji net pagrindinio išsilavinimo, todėl  negalintys įgyti jokios darbui būtinos kvalifikacijos. Darbo biržos specialistai apie tokius jaunuolius nuolat gauna pranešimų iš pasienio, dažniau kviečia juos į pokalbius, tačiau surasti jiems užsiėmimą yra bejėgiai – ypač dėl to, kad jauni žmonės nori dirbti tik lengvą darbą ir uždirbti daug.
Tuo tarpu nekvalifikuotai darbo jėgai darbdavių teikiami pasiūlymai neteikia džiaugsmo nei darbo biržos specialistams, nei bedarbiams.
„Turime pripažinti, kad didžioji dauguma darbo vietų yra nepatrauklios, o darbdaviai kelia nepagrįstai didelius reikalavimus. Socialinio draudimo fondo pateikti duomenys rodo, kad pernai Jurbarko rajono įmonėse buvo 104 darbo vietom mažiau nei 2011 metais – iš to galima spręsti, jog naujų darbo vietų nesteigiama, o žmonės įdarbinami tik dėl to, kad vyksta didelė darbuotojų kaita“, – sakė Tauragės teritorinės darbo biržos direktoriaus pavaduotoja A. Jakienė.
Darbo biržos specialistai vieningai sutaria, kad darbdavių požiūris į darbuotojus turi keistis, nes dėl nesiskaitymo su darbuotojais jie praranda kvalifikuotus specialistus.
Tačiau ir nekokybiškų darbo vietų pernai Jurbarke buvo 6,2 proc. mažiau, gerokai sumažėjo darbo vietų terminuotam darbui. Tačiau darbo biržai tarpininkaujant pernai buvo įdarbinti 1976 bedarbiai. Daugiausia darbo vietų pasiūlė UAB „Eglėšakis“, UAB „Vers Deko“, UAB „Klasmann–Deilmann Laukėsa“, A. Žilinskio ir Ko UAB.
Darbo biržos tarpininkai orientuoja žmones pačius kurtis darbo vietas ir dirbti išsiperkant verslo liudijimus. Pernai savarankišką veiklą pradėjo 633 bedarbiai, tačiau R. Kliukienė pripažįsta, kad kai kurie po mėnesio kito ir vėl grįždavo į darbo biržą, o paraginti pirkdavo verslo liudijimą iš naujo. „Verslumas mūsų rajone tikrai mažas, tik 218 bedarbių gavo individualiai veiklai teikiamas subsidijas“, – pripažįsta R. Kliukienė.
Nors darbo pernai pavyko pasiūlyti ne visiems, daugelis bedarbių turėjo galimybę dalyvauti laikino užimtumo priemonėse. Daugiausia žmonių dirbo viešuosius darbus.
Pasak Tauragės teritorinės darbo biržos Jurbarko skyriaus vedėjos R. Kliukienės, viešieji darbai yra pagrindinė priemonė nemotyvuotiems ir nekvalifikuotiems bedarbiams išjudinti. Nors seniūnai dažnai nori viešuosiuose darbuose įdarbinti jau patikrintus ir patikimus žmones, ši užimtumo priemonė pirmiausia siūloma tiems, kurie labiausiai nenori dirbti.
Iš 633 bedarbių, pernai nusiųstų į viešuosius darbus, 280 buvo ilgalaikiai bedarbiai, o 107 – jaunesni nei 25 metų. Subsidijos įdarbinimui taip pat pirmiausia buvo teikiamos ilgalaikiams bedarbiams ir jauniems žmonėms. Darbo biržos prioritetai ilgalaikiam nedarbui mažinti pasiteisino – per metus ilgalaikių bedarbių rajone sumažėjo trečdaliu, tačiau jaunimo nedarbo lygis išliko nepakitęs.
Ko tikėtis darbo rinkoje šiemet, prognozuoti sunku. Nors apklausti įmonių vadovai teigia, kad šiemet panaikins tik 29 darbo vietas, o įkurs net 93, tikėti prognozėmis, pasak R. Kliukienės, negalima. Darbdaviai skundžiasi, kad jiems trūksta kvalifikuotų darbuotojų, tačiau nepateikia duomenų, kokių specialybių žmonių jiems reikėtų.
Aišku, kad vien tik noro dirbti, neturint jokios kvalifikacijos, niekada neužteks, o renkantis profesiją reikėtų pasitarti su darbo rinką išmanančiais specialistais. Tai ypač aktualu abiturientams, vis dar norintiems tapti socialiniais darbuotojais, ekonomistais, teisininkais, psichologais. Visos šios profesijos jau seniai yra juodajame sąraše.

Daiva BARTKIENĖ



« Atgal



Sponsored Videos

Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook