Balsavimas

Ar pritartumėte, kad Dainių pelkėje būtų kasamos durpės?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Iki nuosavo verslo – patirtimi grįstas kelias

Iki nuosavo verslo – patirtimi grįstas kelias (0)

2019-04-09

Daug metų dirbusi samdomą darbą Asta Pocevičienė ryžosi atidaryti savo saloną, kuriame klientams siūlo platų užuolaidų ir jų aksesuarų asortimentą. J. Stanaitienės nuotr

Dažnai gabus ir darbštus žmogus ilgai ir nuoširdžiai dirba kitiems, nesiryžta pradėti savo verslo, nors ir patirties, ir talento jam tikrai pakanka. Jurbarkietė Asta Pocevičienė taip pat pritrūkdavo ryžto – įgyvendinti svajonę ir atidaryti savo užuolaidų saloną ją paskatino šeima ir draugai.

Vitrinos su manekenais

„Man visada buvo labai svarbu išieškotas grožis, estetika, jaukumas. Tiesa, tada visa tai buvo aprangoje. Siūti pradėjau nuo paauglystės“, – sako A. Pocevičienė. Kadangi aplink, giminėje, niekas nesiuvo, visko teko mokytis pačiai.

Nuo Astos sumanymų, noro gražiai rengtis kentėdavo aplinkiniai – savo drabužiams ji panaudodavo ne tik tetos duodamus audinius, bet ir naujus tėčio marškinėlius, baldų užtiesalus, impilams skirtą medžiagą. „Gauti medžiagos tada nebuvo taip lengva, tad visko prasimanydavau. Šalia gyvenusi teta visada turėjo audinių ir man jų negailėdavo, su jos kojine sena mašina „Zinger“ ir pradėjau siūti, iki tol siūdavau ir rankomis“, – prisimena moteris.

Mokytis labai padėjo tada leisti atvirukai, kurių vienoje pusėje būdavo drabužio modelis, o kitoje – jo lekalai, išmatavimai. „Pagal juos ir siūdavau. Fantazijos man niekada netrūko: pasisiuvau rožines priekyje sutraukta juosta puoštas kelnes, baldų uždangalus dažiau kelių spalvų dažais, o po to siuvau iš dalių sukonstruotą bliuzoną, dariau dekoratyvinius diržus. Ir tokia, visa pasipuošusi traukdavau į šokius“, – juokiasi Asta.

Pasak jos, vaizduotę puikiai lavino ir graži vaikystė Smalininkų apylinkėse, sename senelių name, kūrybingi žaidimai. Net tėvams persikrausčius į Jurbarką, ji iki baigimo važinėjo į Smalininkų mokyklą.

„Visada turėjau savo salono viziją: vitrininiai langai, o juose – gražiai aprengti manekenai. Dabar turiu vitrininius langus, nors ir ne į gatvę, o juose, vietoje manekenų (nors namie turiu ir tokį) – užuolaidos“, – išsipildžiusia svajone džiaugiasi A. Pocevičienė. Draugus ir klientus į užuolaidų ir siuvimo studijos atidarymą Vytauto Didžiojo g. 10 ji pakvietė balandžio 5 d.

Daugiau skaitykite laikraštyje arba prenumeruokite elektroninę laikraščio versiją.



« Back

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook