Balsavimas

Ar maudotės Nemune?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Laikas keičia laikrodininko amatą

Laikas keičia laikrodininko amatą (0)

2017-03-15

Laikrodininkas Klemensas Aleksa labiausiai laukia rimtų užsakymų, nes pataisyti atrodytų nepataisomą laikrodį – meistrui iššūkis ir didelis džiaugsmas. D. Karopčikienės nuotr

Laikrodininko amatas ir mūsų laikais dar reikalingas, nors darbas jau kitoks. Keturiasdešimt metų laikrodžius taisantis Klemensas Aleksa pasigenda rimtų darbų, nes ir rimtų laikrodžių, pasak jo, mažai kas beturi.

Jurbarkiečio K. Aleksos darbo vieta jau penkiolika metų – mažytis namelis šalia „Maximos“, kurio langelį nuolat varsto klientai, nes laikrodininko paslaugų žmonėms dažnai prireikia. Tik nebūtinai jie atneša laikrodžius.

„Laikrodžiai dažniausi dabar kiniški, vienkartiniai. Jų keičiamos baterijos, bet jei kas sugenda – pigiau įsigyti naują. Bet žmonės atneša visko, net ir rožančių. Suremontuoti galėčiau net batus, pavyzdžiui, užtrauktuko galvutę pakeisti, padėti žmogui. Taip ir su tuo rožančium – padedi, o žmogus pažada pasimelsti už tave. Taisau, kas priklauso pagal verslo liudijimą – laikrodžių ir juvelyrinių dirbinių taisymas“, – sako laikrodininkas Klemensas.

Rimtų darbų, tokių kaip seniau, kai reikėdavo ir plauką taisyti, ir ašelę kalti, ir valyti – dabar jau mažai, nors Klemensui tokie labiau patiktų. Kai atsirado mobilieji telefonai, laikrodžių labai sumažėjo, bet paskutiniu metu jaunimas ėmė juos nešioti, tik, pasak laikrodininko, jau kitokius. Todėl rimtų mechaninių laikrodžių per savaitę gal du papuola, ir tie dažniausiai seni, kai kurie jau relikviniai.

Laikrodininko namelyje be perstojo tiksi gal dešimt sieninių laikrodžių, tik Klemensas to garso sako negirdįs, mat per tiek metų ausiai jis tapo įprastas. „Šitas prieš- karinis, rimtas laikrodis, tik dar nėra švytuoklės ir ciferblato. Šitas rusiškas, kokių 1960 metų. Tas tai kiniečių, dabartinis, o šitas rodo ir vietos, ir kitų pasaulio vietų laiką. Ką žmogus atneša, tą tvarkau. O darbas toks, kad padarai, o nežinai, ar jau padaręs. Laikrodis gali sustoti po dienos ar po savaitės, todėl reikia palaikyti, kad įsitikinčiau, ar gerai veikia“, – pasakoja meistras.

Profesijos K. Aleksa išmoko prieš 40 metų, buvo tuomet tokia Vilniaus 47-oji technikos mokykla, ruošusi laikrodininkus graverius. „Svarbu – pradžia, perprasti laikrodžio mechanizmą. Jeigu perpranti, užsikabini. Kai dar dirbau buitiniame, praktiką atliko trys, bet laikrodininkais netapo. Anais laikais buvo kaip reikiant darbo – vienu metu dirbom šeši laikrodininkai, ir visiems užteko darbo. Važinėjom ir į miestelius – Smalininkai, Viešvilė, Seredžius – visur reikėjo laikrodininkų. Ir laikrodį žmogus vertindavo, tai ne dabar“, – prisimena Klemensas.
Šiais laikais, pasak jo, laikrodininku būti lengva – pakeitei bateriją, ir viskas. Bet mechaninio laikrodžio baterijų keitėjas nesutaisys, turbūt todėl Klemensui darbo atveža ir iš Tauragės, ir iš kitų miestų, ir net iš užsienio grįžtantys emigrantai. 
O meistrui pataisyti nepataisomą yra tikras iššūkis, prestižo reikalas ir didelis džiaugsmas. „Kad ir naudos nėra, bet pagauna azartas, kad būtinai reikia pataisyti, – sako Klemensas ir prisimena anapilin jau išėjusį jurbarkietį, turėjusį didelę laikrodžių kolekciją. – Joje buvo įspūdingų laikrodžių. Buvo tokių su medinėm įvorėm, medinės platos – net labai senas, bet aš jį paleidau. Smagu!“
Klemensas pats sako nesąs grynai užsikrėtęs kolekcionavimu, bet keletą senų sieninių, žinoma, einančių, laikrodžių turi. O rankinių – be skaičiaus. „Bet jie man reikalingi darbe: visko negali turėti, o prireikus kokio varžtuko ar ko, gali panaudoti iš seno laikrodžio. Ieškai ir randi. Sako, kad laikrodininkas pusę gyvenimo praleidžia po stalu – jei kas nukrinta, reikia klupti ant kelių ir ieškoti, niekur nedingsi“, – pasakoja savo amato meistras. 
Pats jis ant rankos segi „Orient“ – japonišką automatinį, kuris užsiveda nuo rankos mosto. „Jis dabar priklausytų vidutinei klasei, o rusų laikais tik kas nors kur nors išvažiavęs tokį parveždavo. Tais laikais buvo rimtas, labai“, – sako Klemensas. O paklaustas, ar ir jo laikrodis sugenda, atsako: „Visi laikrodžiai genda, amžino nieko nėra.“
Danutė Karopčikienė



« Back

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook